TadasJ

Nematau tame jokios prasmės, nors reikėtų patikslinti, tam tikrų remimu buvo, tarkim su Linu pardavimu susijusios… Streikų  jei gerai pamenu su keliu blokavimu iki ES buvo ir tai darė pienininkai. Kas dėl pačio žemės ūkio, labai daug laisvos nedirbamos žemės, kuri būdavo net ir už dyka siūloma. Ir bankrotai, daugiau ūkininkų pažystamu kurie bankrutavo iki ES negu jau įstojus į ES… Nors aš išvis nesuprantu kodėl apie tai kalbu  

Tiek bačka, tiek folijos dangteliai maisto saugos požiūriu yra katastrofa. Pamenu, kaip sovietmečiu tekdavo atidžiai rinktis kefyro ar grietinėlės butelius, kad dangtelis nebūtų pažeistas. Šiuolaikinis jaunimas, jaučiu, susividuriuotų vien nuo vaizdo 😄

Kinai (ne kiniečiai) perka pieno miltus iš Autralijos didžiuliais kiekiais. Nors Autralija su Kinija tikrai neturi gerų politinių santykių. Čia lemia kiekis, kaina ir logistika. Nei vieno iš trijų negalime pasiūlyti.

Tiek bačka, tiek folijos dangteliai maisto saugos požiūriu yra katastrofa. Pamenu, kaip sovietmečiu tekdavo atidžiai rinktis kefyro ar grietinėlės butelius, kad dangtelis nebūtų pažeistas. Šiuolaikinis jaunimas, jaučiu, susividuriuotų vien nuo vaizdo 😄

Kvepia socialistine demagogija - bankai, dvarininkai, perdirbėjai - kas čia per?..
Ūkis su 30 kavių gali būti pelningas, kaip ir ūkis su 600 karvių gali būti nuostolingas.
Viską lemia efektyvumas. Kaip ir bet kuriame kitame versle.

Kvepia socialistine demagogija - bankai, dvarininkai, perdirbėjai - kas čia per?..
Ūkis su 30 kavių gali būti pelningas, kaip ir ūkis su 600 karvių gali būti nuostolingas.
Viską lemia efektyvumas. Kaip ir bet kuriame kitame versle.

Taip, karvių mažėja.
Čia daug skaičių, kuriuos pastudijavus, paaiškėja, kodėl tai neturi jokios įtakos pieno kainai.
https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/ugr-menesio-ataskaitos/

Na.... dar kartą pasikartosiu, nėra laktozės normų.... Ir bandoje ji bus skirtinga.. Kodėl paklausiau apie laktozę? todėl, kad riebalų baltymų rodikliai geresni būna karvės laktacijai einant į galą... Bet laktozė tada žemesnė būna.. Krinta iki 4,4 ar net 4,3.. turėsit bandoje daug šviežiapienių, ypač pirmaveršių, laktozė bus 4,6-4,68 ar net  virš 4,7... Jei bandoje laktozė virš 4,55, su reprodukcija bandoje viskas gerai, ir jos pieno rodikliai dideli ne dėl trūkstančių karvių...
Vadyba kartais naudojasi energetinius pardavinėdami.... jokie energetikai laktozės nedidins... tai bandos reprodukcijos rodiklis daugiau..

Kolega KAZE, tikrai tokioje bandoje toks koeficientas gali būti. Ir drįstu pasakyti, ganėtinai paparastai.. Nepavydėkit karvėms pašaro pilnai apkraunačio VISĄ virškinimo traktą, neleiskit joms ėsti savęs laktacijos pradžioje, gaminkit laiku ir gerus šienainius ir bus tas koeficientas.. Bus net gal didesnis.. Na, ekologiniuose ūkiuose su tuo sunkiau, žinoma.

Naaa..... negalima aliejaus karvei.. Augalinių riebalų kiekis karvei ribojamas 4% nuo suėdamos sausos medžiagos.. T.y. gera karvė suėda apie (sakau "apie" nes būna ir daugiau) 25 kg SM. Keturi procentai bus 1 kg. Bet į tą vieną kg įeina riebalai išspaudose, šienainiuose, silosuosuose , grūduose.. Patikėkit, susirenka ... nemažai. Tuo tarpu tokių riebalų (aliejų) perteklius stabdo mikrobinę fermentaciją prieskrandyje (anksčiau sakydavo, kad apvelia pašaro daleles ir neprileidžia mikrobų jų skaidyti, dabar sako, kad nuodija), Ypač dvi neprisotintos riebalų rūgštys C18-2 ir C18-3, linolinė ir linoleninė... Pirmiausia nuo to ryškiai krinta pieno riebalai,  po to mažėja primilžis...  Nors yra atvejų, kai taip daroma (šeriama būtent šiomis riebalų rūgštimis) tam, kad karvės kuo greičiau susisėklintų (neatiduota energija pienui ir pieno riebalams tenka karvei ir dėl geresnio energetinio balanso karvė geriau "užkimba")
Rapso ir saulėgrąžų aliejuose gausu minėtų rūgščių.
Todėl ir šeriam karvėm įvairius "apsaugotus" kurie neskysti prieskrandžio temperatūroje (apie 40C laipsnių), kad pasiektų plonąsias ir ten lipazė (pačios karvės, ne prieskrandžio mikrobų fermentas) suskaidytų ir gyvulys turėtų energetinės naudos iš to..

Aš kalbu iš savo praktines puses, o tu iš teorines. Mes tikrai nesulyginsime tokiu dalyku, nes vienas dalykas mano praktika gali skirtis nuo kitu praktikos( yra pavizdziu net ir netoli nuo manęs) ir tavo teorija praktikoje sunkiai įsivaizduojama. Turėdamas aikštele galiu gal ar tukti kad pas mane dirbtų bent 3 darbuotojai ta darba, slenkanciu grafiku 4 dirbi 2 laisva. Teis melzimus darytų pina darbo diena. Bet ir tai sunkiai įsivaizduoju visa šita darbą be atskiro varovo. Šiaip nėra prasmes dėl tokiu dalyku ginčytis. 

Aš čia biški primečiau skirtumus tarp įrangos apkrovimo (nevertinu darbuotojų ir jų kaprizų, nes čia jau kiekvienam ūky individualu). Imkim kaip pavyzdį ūkį su 120 melžiamų karvių.
Tokiai bandai reikia 2 robotų arba 2x7 eglutės tipo aikštelės (+/- 2 vietos į vieną ar kitą pusę).
Imkim vidutiniškai 2,6 melžimo karvei per parą robotuose, tai sudaro viso 312 melžimo operacijų per parą. Jei imsim, kad melžimo ir gyvulių apsikeitimo robote laikas sudaro vidutiniškai 7 min., tai abiejų robotų grynas melžimo laikas per parą sudaro šiek tiek daugiau nei 18 valandų, pridėkim minimum valandą plovimams. Per metus gauname 7008 vakuumo darbo valandų. Tai, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų, sudaro 3-4 serviso aptarnavimus per metus ir, priklausomai nuo melžiklių (guma ar silikonas), 4 ir daugiau melžiklių keitimus per metus (aišku, klausimas, ar kas realybėje tai išpildo).
Dabar eglutės tipo aikštelė: imam tuos pačius 2,6 melžimo karvei, tai sudaro (imant 4 gyvulių apsikeitimus per valandą, kas tokiai aikštelei nėra per daug) šiek tiek virš 5 su puse valandos melžimo per parą, pridėkim minimum valandą plovimams. Gauname beveik 2400 vakuumo darbo valandų, kas sudaro 1-2 aptarnavimus per metus ir (vėlgi, priklausomai guma ar silikonas) 2 arba 3 melžiklių keitimus per metus. Čia ir vėl, aišku, teorija nebūtinai sutampa su praktika.
Lyginant melžiklių keitimus, reikia įvertinti, kad robote šiuo atveju keičiame 8, o aikštelėje 56 vnt.
Iš kitos pusės, serviso atvykimų ir darbo valandų prie roboto susidaro daugiau.
Ir dar vienas labai svarbus aspektas - kiek elektros sunaudoja robotai per parą ir kiek aikštelė? Čia skirtumas bus labai didelis.
Bendrai spėju, kad robotų aptarnavimas ir sąnaudos bus brangiau 50% ir daugiau. 
 

Pieno elektrinis laidumas yra kol kas geriausias parametras ankstyvajai mastito prevencijai. Kiekvieno gamintojo robotai tą funkciją turi ne šiaip sau. El. laidumas pasikeičia apie dvi dienos iki somatų pasirodymo, todėl šis parametras leidžia užbėgti įvykiams už akių. Kitas klausimas, koks skirtingų sistemų aliarmų algoritmas ir kaip pats žmogus tuos duomenis interpretuoja. Aišku, nerekomenduojama daryti automatinio pieno atskyrimo pagal el. laidumo pasikeitimus (nes jis keičiasi ne tik dėl prasidedančio uždegiminio proceso, bet ir dėl rujos, streso ir t.t.). Taip pat ir pati įranga turi veikti tvarkingai - jei rodo "į pievas", servisas turi spręsti.
Pieno el. laidumo pasikeitimus reikia vertinti ne iš vieno melžimo ir kartu su primilžio, pieno tėkmės ir melžimosi laiko pasikeitimais. Geriausia, jei ši informacija matoma iš kiekvieno ketvirčio atskirai.

Šviežiapienės tai visos karvės iki 190 melžimo dienų. Laktozė didžiausia mėnuo po apsiveršiavimo (karvė užprogramuota savo jaunikliui duoti saldžiausią pieną) po to mažėja. Taigi, bendras bandos laktozės rodiklis geriausiai atspindi šviežiapienių karvių procentą bandoje, nuo šėrimo ji priklauso labai mažai.
Koncntratus tikrai reikia daryti patiems, pritaikytus savo apėmingiems.
Gerinkit reprodukciją, domėkitės savo ūkiu ir gyvuliais, ir mano "laisvai" atitiks jūsų norus.
 

Tas pats ūkis, du tvartai. Pirmame sudėti lenkiški gaminiai (nes vis tiek tas pats, tik pigiau), po kelių metų kitame tvarte jau sudėti jau vakarietiški, nes pigumas išlenda per kitą galą. Kainos skirtumas gal 15-20%, tačiau cinkavimo kokybė, ilgaamžiškumas ir t.t. kitame lygyje.
Su pigiausiais gaminiais būtent taip ir yra, kaip rašo temos autorius - imamas cinkuotas vamzdis, jis lankstomas, pjaustomas, gręžiamas, virinamas. Tada apdirbtos vietos purškiamos cinku. Gaunasi pigiai.
Kitas dalykas, kuris stipriai įtakoja cinkuoto metalo ilgaamžiškumą, yra tvarto mikroklimatas ir priežiūra. Jei ventiliacija bloga, daug drėgmės ir amoniako, viskas aptaškyta ar paskendę mėšle - nelaikys joks cinkavimas.

Tas pats ūkis, du tvartai. Pirmame sudėti lenkiški gaminiai (nes vis tiek tas pats, tik pigiau), po kelių metų kitame tvarte jau sudėti jau vakarietiški, nes pigumas išlenda per kitą galą. Kainos skirtumas gal 15-20%, tačiau cinkavimo kokybė, ilgaamžiškumas ir t.t. kitame lygyje.
Su pigiausiais gaminiais būtent taip ir yra, kaip rašo temos autorius - imamas cinkuotas vamzdis, jis lankstomas, pjaustomas, gręžiamas, virinamas. Tada apdirbtos vietos purškiamos cinku. Gaunasi pigiai.
Kitas dalykas, kuris stipriai įtakoja cinkuoto metalo ilgaamžiškumą, yra tvarto mikroklimatas ir priežiūra. Jei ventiliacija bloga, daug drėgmės ir amoniako, viskas aptaškyta ar paskendę mėšle - nelaikys joks cinkavimas.

p.Bulviakasio labai aštri pozicija..."eik dirbti,kraustykis į kitą vietą" gal labai jaunas esate arba labai drąsus žmogus, nes pvz paimkim mūsų kaime yra keletas ūkininkų, kurie turi po 10-13karvučių. Gauna po 15-16ct už litą pieno, stato pieną į pieno supirkimo punktus... jiems po 55-60m pensija dar toli šviečia... ką tokiems daryti?  Bet aš ne apie tai
Lietuviai dejuoja iš esmės dėl to, kad reikia dejuoti   kaip jau rašiau ne kartą, mes statome pieną latviams. Regis tokiems kurie gauna po 15ct tai aukso gislutė parduoti savo pieną po 0,30ct BET paradoksas - niekas neina klausimas - KODĖL ? Atsakingai pareiškiu - nežiūri bandų sveikatingumo. Nesusitvarko su somatais ir bakterijomis.... tai ko po velniais tada verkiate jei patys nenorite investuoti ir daryti taip kaip reikia. Juolab pas latvius nėra grupių ar tu 100l ar 500l parduosi kaina ta pati, manau tai kaip tik šansas tokiems susitvarkyti bandas - išbrokuoti  negeras karves... bet neee na kam gi kažką daryti jei atvažiuos pvz RS ir nupirks visą šūdą, o punktava sutvarkys tyrimus taip kaip reikia... va jums blogos kainos va jums ir mažųjų "mirties"priežastis... pikta aš , nors ir patys teturime 25karvutes, nesame stambūs...

Šitas...