TadasJ

Tam mėnesio ir nereiks - rinkimai jau kovo 5d. Galėčiau lažintis, kad po to pasibaigs ir protestai, ir pieno dalinimai/pylimai. Iš kitos pusės, būtų įdomu sužinoti, kiek ūikų Lietuvoje realiai galėtų sau leisti pilti pieną į griovį bent jau savaitę.

Tiek bačka, tiek folijos dangteliai maisto saugos požiūriu yra katastrofa. Pamenu, kaip sovietmečiu tekdavo atidžiai rinktis kefyro ar grietinėlės butelius, kad dangtelis nebūtų pažeistas. Šiuolaikinis jaunimas, jaučiu, susividuriuotų vien nuo vaizdo

Kinai (ne kiniečiai) perka pieno miltus iš Autralijos didžiuliais kiekiais. Nors Autralija su Kinija tikrai neturi gerų politinių santykių. Čia lemia kiekis, kaina ir logistika. Nei vieno iš trijų negalime pasiūlyti.

Aš ne tik neabejoju, kad Olandijoje toks dalykas galėtų būti, bet ir buvau tokiam ūkyje. Ir ne apie mocioną kalba ten, o apie ganymą. Paties mociono nauda yra tikrai ne išmokose.

Ar aš teisingai suprantu, kad žmonės daro neva mocioną tik tam, kad gautų paramą, bet realiai jo nenaudoja?

Pradėkim nuo to, kiek robotizuotų ūkių išvis nors kokius selekcinius vartus naudoja? Tada antras klausimas: kiek pardavėjų siūlo ir gali techniškai įgyvendinti tokį sprendimą? Ir, galiausiai, trečias klausimas: kodėl nepasiteisino? Neveikia? Pastatyta tik dėl reikalo ir nenaudojama? Reikalauja papildomo darbo su banda? Ar dar kas?

Kvepia socialistine demagogija - bankai, dvarininkai, perdirbėjai - kas čia per?.. Ūkis su 30 kavių gali būti pelningas, kaip ir ūkis su 600 karvių gali būti nuostolingas. Viską lemia efektyvumas. Kaip ir bet kuriame kitame versle.

Nieko neprieštarauja. Tam yra specialūs ganykliniai/mociono selekciniai varteliai, kurie į mocioną išleidžia tik karves, kurios jau pamelžtos arba kurioms dar neatėjęs melžimo laikas.

Kad ir kaip šiurkščiai beskambėtų, bet vertint investicijas iš vienerių metų pieno kainos perspektyvos yra neprofesionalus reikalas. Arba, kaip sakote, toks liūdnesnis. Susiskaičiuokite darbo valandas per metus, kiek pats ir kiti dirbantys ūkyje praleidžiate. Tada nuvažiuokite pas kestoxs ir palyginkite. Tokiu būdu galėsite išsiaiškinti, kas ten durnius, o kas ne.

Taip, karvių mažėja. Čia daug skaičių, kuriuos pastudijavus, paaiškėja, kodėl tai neturi jokios įtakos pieno kainai. https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/ugr-menesio-ataskaitos/

Turbūt norėjote parašyti 2x5?

Supratau. Iš kitos pusės, juk tie duomenys jau yra - juk davikliai tie patys. Mane kartais stebina, kaip žmonės moka lygioj vietoj daryt pinigus...

Kas čia per planai? Jūs mokat dar kažkokį abonentinį?

Vokietijos DLG daro bandymus ir testus. Dauguma info vokiečių kalba. Tai nėra reitingas, bet objektyvus kiekvieno produkto vertinimas atskirai. https://www.dlg.org/de/landwirtschaft/tests/suche-nach-pruefberichten/?page=1&unterkategorie=58&pruefgebiet=3&locale=en&locale=en&locale=de Nėra Delaval ir naujausio Lely Astronaut.

Man labiau įdomu, kiek nepamelžtų karvių kasdien reikia atvaryt iki roboto?

Blemba, gal užsiimkim ir skaitymu, ne tik rašymu? Lyginau roboto 2,6 su aikštelės 2,6 melžimo. Melžimas + atvarymas = du etatai. Ar ne taip parašiau? P.S. Šią žinutę remia Fielmann akinių salonai

Tai jei kestoxs rašo, kad žmogus, kuris dirba su guoliaviečių priežiūra, veršelių priežiūra, nepamelžtų karvių atvarymu ir t.t., tai tas pats žmogus ir prie aikštelės tiek pat dirbs, na, gal šiek tiek daugiau karvių atvarymas užtruks, nes guoliaviečių skaičius juk tas pats. Tarkim, kelias valandas uždėkim su atsarga. Melžimas - vienas žmogus, gerai, su pakaitiniu, t.y. pusantro pilno etato tegul bus. Bendroj sumoj su atvarymu tegul bus du pilni etatai iš viso. Dabar paimkim investicijų sumą į du robotus ir į eglutę, aptarnavimo ir el. sąnaudų skirtumą - per kiek metų atsipirks? Grynai ekonomiškai viskas aikštelės pusėj - fiksuotos darbo valandos, mažesnė gedimų ir sutrikimų rizika, bet didesnė ir žmogiškojo faktoriaus įtaka. Va, čia ir yra esmė, kodėl dauguma renkasi robotus.

Parašiau, kiek valandų aikštele per parą reikia melžti. Kaip ten ūkis pasiskirsto savo darbuotojus - samdo, pats melžia, kombinuoja melžimą, šėrimą, veršelių priežiūra ir t.t. - variantų yra įvairių. Jei lyginam robotus su aikštele, tai ir lyginam tai, kas liečia melžimą.

2x7 eglutėje melžimui yra vienas žmogus. Vakuumo darbo valandos šioje vietoje paimtos kaip apkrovimo atskaitos taškas, o ne kaip rodiklis, ką reikia daryti vakuumo siurbliui

Aš čia biški primečiau skirtumus tarp įrangos apkrovimo (nevertinu darbuotojų ir jų kaprizų, nes čia jau kiekvienam ūky individualu). Imkim kaip pavyzdį ūkį su 120 melžiamų karvių. Tokiai bandai reikia 2 robotų arba 2x7 eglutės tipo aikštelės (+/- 2 vietos į vieną ar kitą pusę). Imkim vidutiniškai 2,6 melžimo karvei per parą robotuose, tai sudaro viso 312 melžimo operacijų per parą. Jei imsim, kad melžimo ir gyvulių apsikeitimo robote laikas sudaro vidutiniškai 7 min., tai abiejų robotų grynas melžimo laikas per parą sudaro šiek tiek daugiau nei 18 valandų, pridėkim minimum valandą plovimams. Per metus gauname 7008 vakuumo darbo valandų. Tai, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų, sudaro 3-4 serviso aptarnavimus per metus ir, priklausomai nuo melžiklių (guma ar silikonas), 4 ir daugiau melžiklių keitimus per metus (aišku, klausimas, ar kas realybėje tai išpildo). Dabar eglutės tipo aikštelė: imam tuos pačius 2,6 melžimo karvei, tai sudaro (imant 4 gyvulių apsikeitimus per valandą, kas tokiai aikštelei nėra per daug) šiek tiek virš 5 su puse valandos melžimo per parą, pridėkim minimum valandą plovimams. Gauname beveik 2400 vakuumo darbo valandų, kas sudaro 1-2 aptarnavimus per metus ir (vėlgi, priklausomai guma ar silikonas) 2 arba 3 melžiklių keitimus per metus. Čia ir vėl, aišku, teorija nebūtinai sutampa su praktika. Lyginant melžiklių keitimus, reikia įvertinti, kad robote šiuo atveju keičiame 8, o aikštelėje 56 vnt. Iš kitos pusės, serviso atvykimų ir darbo valandų prie roboto susidaro daugiau. Ir dar vienas labai svarbus aspektas - kiek elektros sunaudoja robotai per parą ir kiek aikštelė? Čia skirtumas bus labai didelis. Bendrai spėju, kad robotų aptarnavimas ir sąnaudos bus brangiau 50% ir daugiau.

Tai pakalbėkim apie tą pilniausią komplektaciją: ar į ją įeina vakuumo siurblys, vamzdynas ir pajungimas pieno aušintuvui, plokštelinis pienas/vanduo, oro kompresorius, kontrolinio mėginių paėmimas, pieno atskyrimas veršeliams, selekcinia vartai? Tai čia kas neliečia paties bokso, o ten dar pasirinkimų yra. O dar sumontavimas ir paleidimas? Galų gale gausis lietuviška kaina. Beje, apie pirkimą iš užsienio: laisva rinka, laisvas prekių ir paslaugų judėjimas - pirkti galima bet kur, turbūtišeitų ir su parama. Iš kitos pusės, jau matau, kaip kažkuris iš Lietuvos bankų imsis finansuoti įrangos pirkimą iš Vokietijos ar Nyderlandų...

Būtų labai faina pamatyt įrodymus tokio pareiškimo... Aišku, Vokietijos robotų rinka maždaug 10-15 kartų didesnė už Lietuvos, tai kainos tikrai bus patrauklesnės, bet ar tikrai vienas pilniausios komplektacijos robotas - 75k?

Karvių skaičius ėjo į minusą, bet tą minusą didžiąja dalimi generavo ūkiai su 1-19 karvių (čia neparodyta).

Ūkio dydis 20–29 30–49 50–99 100–199 200–299 300–499 ≥500 Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės Ūkiai Karvės 2020.01.01 863 20815 650 24854 428 29485 150 19730 38 9247 29 10553 47 39438 2020.10.01 806 19348 670 25405 422 28894 160 21115 35 8546 31 11414 46 40055 Skirtumas -57 -1467 20 551 -6 -591 10 1385 -3 -701 2 861 -1 617 Statistika per pirmus 10 šių metų mėnesių.