zmogus_is_miesto

Nu nereikia manęs taip aukštinti. Bo "pasikelsiu". O šiaip tai laukiu, kada į naujojo kombaino rata šampano butelį galėsim daužti. Tiesa, dar iki to truputį kai ką pagrąžinsim, kai kur peršnekėsim, ale matau ryškią šviesą tunelio gale...

Įdomus klausimas. Kas daugiau/dažniau paskaito šį forumą, žino, kur aš dirbu. Nes niekad to neslėpiau. O vat procentėlio kol kas niekas nenori mokėti. šiaip būtų visai neprošal... O jei rimtai, tai žmogus klausia, kaip geriau padaryti. Aš pasakau pliusus ir minusus (man matomus ir žinomus), o tada tegul jau pats žmogus priima sprendimą. Nes kai priimi sprendimą pats, nėra ką kaltinti. Nenori rizikuoti, skoliniesi brangiau. Bet be rizikos. Nori pataupyti, įvertini riziką, pasakai sau, ar ji priimtina, ir priėmi sprendimą. Čia toks ne visai į temą pavyzdys, bet šiek tiek potekstė atitinka mūsų diskusiją: vyro ir moters klausia, kokia tikimybė, kad Vilniuje, Gedimino prospekte sutiksi dinozaurą? Vyras sako: aš manau, kad ji yra 0,000000000000000001 proc. Moters atsakymas-50 proc. t.y. arba sutiksi, arba nesutiksi. Lygiai taip pat galime diskutuoti apie euro/lito santykį. O pasirinkimai yra 2...

Tie, kas sugalvos atrišti eurą, pasilaidos save amžiams. O be to, tam nėra jokių prielaidų/pretekstų ar pan. Tačiau jeigu nori ramiai ir saldžiai miegoti, skolinkis litukais.

Labai įdomi tema. Kiek man teko pasidomėti (bo vienas giminaitis irgi jaučia tam tikrą prielankumą netradiciniams paukščiams), internete info nelabai rasi. Google kaip ir bejėgis arba aš nemoku juo naudotis. Girdėjau, kad yra pagyvenusi moteriškė prie Vilniaus gyvenanti ir auginanti egzotiką, prie Švenčionių vyras, kaune kažkas yra, bet konkretesnio nieko nežinau. Toks įspūdis, kad jie senesnės kartos ir su internetu nelabai draugauja. Arba nenori draugauti. Be abejo, suėjus su vienu iš jų, gautum telefonus ir kitų "maniakų", tik va su vaizdine indformacija tai nekas. O važiuoti per pusę Lietuvos, kad kažką pamatytum, įsigytum irgi ne kiekvienas ryžtasi...

Kiek teko bendrauti su triušininkais, visi užsiima mėsyte. O kailiukus tiesiog užkasa...

Kalbėjau apie kitokį atvejį. Ateina, sako-noriu žemės už 100 t.lt nusipirkti. Po kiek laiko sako, ne žemės pirksiu už 50 t. lt, bet nusipirksiu naudotą traktorių už 90 t.lt. Dar praeina kelios savaitės, ai žemės nepirksiu, bet reikia trašų už xx t. Lt. Na, ir t.t. O kai žmogus apsisprendžia, kad reikia naujo kombaino, tačiau reikia atsižvelgti į kainą, patogumą, pristatymo terminus, serviso kokybę bei tautiečių atsiliepimus, čia jau visai kitas atvejis. Mes žinome, kad pirkinys bus. Klausimas tik koks ir už kkiek.

Na, jei aš gerai pamenu, niekur niekada niekam nesiūliau skolintis per prievartą. Atvirkščiai. Nieko nėra baisiau už neapsisprendusį klientą: pats mėtosi, sumos keičiasi, paskolos objektas keičiasi, visi dirba, o rezultatas - apskritas 0. Mano pradžiamokslis (kurį porinu per susitikimus) paprastas: 1. Sugalvoji idėją/projektą (ko tau reikia). 2. Pasitari su šeima ir aplinkiniais. 3. Jei idėja nenumarinta, eini į banką pasitarti. 4. jei ir ten idėjos/projekto nenumarino, grįžtame į 2-ą etapą, persiskaičiuojame ir, jei niekas nesikeičia, bandom eiti į 5-ą etapą. 5. Projekto įgyvendinimas.

Nea. Stambus ekologistas. Pas juos gi derliai mažesni, vadinasi, super duper galingumų nereikia.

Jei turima omenyje, kad bankui atiduodama 30 proc. pelno, tai yra tikrai labai protingas, gal net konservatyvus požiūris. Be abejo, turi reikšmės nuo kokių dydžių skaičiuojame. Jei uždirbam 100 t.lt ir bankui atiduodam 30 proc. t.y. 30 t.lt, tai labai panašu į atvejį, kai uždirbam 150 t.lt ir bankui atiduodam 50 proc. (t.y.75 t.lt). Nes abejais atvejais lieka pragyvenimui po 70-75 t.lt.

Nespjaukit jūs ant tos zafiros. Pastoviai pabendrauju su žurnalistais, rašančiais automobilizmo temomis ir pan. Na, jų nuomonė gal ir subjektyvi, tačiau jie bent gauna pasivažinėti su naujais modeliais. tai va, ta Zafira, pasak ju, yra visai puse velnio. savo laiku ir pats buvau "užsikabliavęs", ale ir sena, ir nauja atrodė per brangi.

Pilnai sutinku. Tik kad nesakytų, kad "dūrinu" tautą ir siūlau "užsiskolinti", skaičiuoju vidutiniškai pesimistinius skaičiukus. Lyrinis nukrypimas. Prieš metus 3 ūkininkai susimetė (bendras plotas susidarė apie 180 ha) ir nusipirko naują kombainą (iš paprastesnių NH, kaštavo apie 440 t.lt su pvm). Patenkinti kaip rubliai.. dar paprašė seniūnijos, kad pakelėse krūmus išgenėtų, bo kederis netilpo. Taip ir tampa Lietuva ir gražesnė, ir laimingesnė.

Tikrai taip. Ruošiu tau klausimyną.

Aš mąstyčiau apie vartotojišką paskolą. Nelabai matau poreikio tokią mašiną drausti kasko draudimu (lizingo atveju tai privaloma), o ir grynais galėtum pardavėjui mokėti. bet jau čia pačiam apsispręsti. Gale tai tik vaikams sėdėti, ale jiems tai įdomu ir patinka.

Pirmiausia "nugręži" pardavėją, po to - lizingą. ir išvažiuoji. Šiaip kažko ypatingo nėra: salono vadybininkai pažįsta lizingo vadybininkus, o tie -pardavėjus. todėl tvarko greitai ir nesiginčydami. kai brangiausiajai pirkau auto, iš pradžių pasakiau, kad pirksiu per vieną lizingą, o po poros valandų paskambinau, kad per kitą (bo geriau gavau). Jokio nepasitenkinimo iš pardavėjo pusės.

Mano pastebėjimai (nespecialisto) tokie: vienas klientas jau 10 vasarų atkūlė su kombainu (pirktas buvo "nulinis") ir iš esmės didelių priekaištų jam neturi. Tik kad plotai išaugo ir reikalingas jau antras. galingesnis. Kitas klientas 15 metų kombainą parduoda už 130 t.lt. Nu, darau išvadą, kad kombainai brangūs, bet vertę išlaiko. Todėl skaičiuoju (grubiai) taip: jei naujas kombainas kainuoja apie 650 t.lt (PVM neskaičiuojam), o po kokių 15 metų jo vertė bus apie 130 t.lt. Vadinasi, per 15 metų "prarasiu" 520 t.lt. Kitaip tariant, po 35 t.lt kasmet. Žinoma, pirmais metais vertė krenta smarkiau, bet juk mes žiūrime į ilgalaikę perspektyvą, be to, perkame galingesnį kombainą, kad netyčia padidėjus dirbamam žemės plotui, jo pilnai pakaktų. Įvertinus, kad bus dirbama nuo "nulio", deramai prižiūrimas ir t.t., bus sutaupoma laiko, nervų ir pinigų. Jei vidutiniškai būtų dirbama 350 ha, vadinasi kombaino išlaidos būtų 100Lt/ha. Su mažyte sąlyga, kad būtų dirbama 15 metų...

Iš dalies tu teisus. Jei bus "suderinti" bankai, problemos kaip ir nebus. tačiau paprastai didesnės firmos dirba per kelis bankus, pagal tam tikras schemas "varinėja pinigus" ir pan., todėl matau nemažą tikimybę, kad su euriniais pavedimais, jiems gali tapti rakštimi vienoje vietoje. Arba teks dažnai palūkėti, kol į reikiamo banko sąskaitą pateks pinigėliai.

Kodėl ne iš salono? pas mus mieste manoma, kad ūkininkas be naujo džipo, ūkininkas be ateities. Juokauju, žinoma. Tokiam pardavėjui gali nepatikti tai, kad privalomai bus rodoma ta kaina, už kurią perkama. Jei parduoda įmonė, ypač rimtesnė, ji gal ir sugebės skirtumą (nes popieriuose iš užsienio mašina paprastai būna dėl tam tikrų priežasčių ženkliai pigesnė) tarp nupirkimo ir pardavimo kainos "paslėpti"/minimizuoti. Gali paprašyti, kad kompensuotum PVM nuo skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainos (yra pasitaikę tokių atvejų). Jei pardavėjas-fizinis asmuo, lizingas priverstinai 15 proc. nuo pirkimo sumos perveda VMI, o vėliau pardavėjas eina į VMI, pateikia visus įsigijimo dokumentus ir bando dalį to sumokėto pajamų mokesčio atsiimti. Kartais autopliuse iš karto parašyta, kad perkant lizingu, prie kainos reikia pridėti 15 proc. Tam tikras niuansas yra tame, kad pasirašoma pirkimo pardavimo sutartis, mašina registruojama lizingo vardu ir tik tada pervedami pinigai. Prieš keletą metų tai irgi būdavo nepriimtina kai kuriems pardavėjams. Šiaip perkant iš rankų, lizingas gali paprašyti didesnės pradinės įmokos (pvz. 30-50 proc.), palūkanos, tikėtina, irgi bus didesnės. Atkreipk dėmesį į lizingo sumą: kuo ji mažesnė (pvz.15-20 t.lt), tuo toks projektas vadybininkui atrodo "neįdomus". Tokiais atvejais gal vertėtų pagalvoti apie vartojamąją paskolą. Beje, apie kokį auto ir už kokią sumą planuoji? jei ne paslaptis , žinoma...

Iš principo galima. Tik reikia turėti raumeny , kad įkainiai "truputį" kitokie: mokėjimo pavedimas 35-50 Lt, įskaitymas į sąskaitą (jei pervesta iš kito lietuvos banko) -apie 5 litus. Taip kad čia nepataupysi... deja.

Nu va, dar kartą prisėdau ir perkaičiavau pagal konkretų pavyzdį. Ir gavau kiek kitokį rezultatą, nei tikėjausi. Išlaidos konvertavimui iš eurų į litus ir iš litų į eurus bei palūkanų konvertavimas sudaro apie 0,55%, tik čia ne metinių palūkanų, o iš viso. Jei šitą dydį padalinsime iš paskolos laikotarpio, gausime kiek kainuoja konvertavimas per metus. Kad būtų lengviau suprasti, ką parašiau , imam konkretų pavyzdį. Paskola 100,000 Lt, 5 metams, kas met grąžinant po 20,000 Lt, palūkanos 7,5 proc. Bankas (SEB, 2008.02.25 d.) už valiutos keitimą (ltl->eur arba eur->ltl) ima 0,25 proc. mokestį. Tai reiškia, kad už konvertavimą 28.962 EUR (kas yra 100 t.lt) į litus, bankas pasiims 250 Lt. Kai norėsime grąžinti paskolą, už litų pakeitimą į eurus pasiims dar 250 Lt. Palūkanų per 5 metus sumokėsime 22.500 Lt, už ką bankas pasiims 0,25 proc. konvertavimo mokestį (apie 56 Lt). Visas konvertavimas kainuos 250+250+56=556Lt. Kas nuo 100 t.lt sudarys 0.55 %. Kadangi paskola naudojomės 5 metus, šias konvertavimo išlaidas padaliname iš 5 ir gauname 0,11 proc. Šia dienai skirtumas tarp vilibor ir eur libor yra 1,01 proc. Minusavus konvertavimo išlaidas gauname, kad skolintis eurais yra 0,9 proc. metinių palūkanų pigiau. Viliuosi, kad aiškiai parašiau.

Nu jo, tamsta nesate statistinis ūkininkas (pagal išvaizdą).

Radiatoriai virinami argono aplinkoje. Reikėtų klausti tų, kurie remontuoja mašinų oro kondicionierius. Teko prieš kokius 8 metus tą daryti.

Dėkui už palaikymą. Žiūrėsim, kuo čia visa tai baigsis...Gal po kokių 5 metų "perspjausim" konsultavimo tarnybą. Juokauju, žinoma.

Tokiems vairuotojams baisu būtų duoti naują techniką... Mano mieščionišku supratimu, turėtų būti parodyta/parašyta 1. ką kiekviena knopkė/svirtelė daro; 2. kaip išgauti max. gerą rezultatą; 3. ir (būtinai) ko negalima daryti arba dažniausiai pasitaikančios klaidos (iš serviso patirties. Pvz. negalima nuo kalniuko traktoriuje su automatine dėže įjungti neutralią pavarą ar pan.). Čia pabandžiau įsivaizduoti save besiruošiantį sėsti į traktoriaus kabiną...

žinau, kad erzini. Kai turi kelis "variklius", išsirenki, kuris atrodo patogiausias, patobulini/patiuninguoji, o tada jau šoki į trąsa... Dekui uz komplimentus. Matai, apart smegeneliu ir liezuvio, nelabai ka daugiau naudingo turiu.

Jeigu nieko prieš, pabandysiu truputį pasireklamuoti. Prieš kelias dienas į gyvenimo kelią “išėjo” naujas internetinis puslapis www.agropaskolos.lt. Pati idėja gimė jau prieš kokį pusmetį ar daugiau, tačiau tik dabar ji realizuota. Gal aš klystu, tačiau man pasirodė, kad bent daliai ūkininkų reikalingos normalios finansinės bei teisinės konsultacijos. Kaip rodo gyvenimiški pavyzdžiai (kad ir vaikinuko iš Tauragės, tapusiu ES paramos įkaitu, istorija), laiku nepasitarus ir nepadarius teisingų sprendimų, gali pakankamai susigadinti nervų ir sveikatos. O jei perkame įrangą, kainuojančią šimtus tūkstančių litų, manau, kad būtų visai protinga tokią sutartį parodyti teisininkui, kuris peržiūrėtų ir pateiktų savo pastabas ir pasiūlymus dėl pirkėjo interesų apsaugojimo. Visa tai planuojame pasiūlyti savo klientams. Iš esmės agropaskolos.lt turėtų tapti kliento advokatu finansiniuose bei teisiniuose reikaluose: klientas išreiškia norus ir pageidavimus, o mes jau pasiūlome sprendimus. Jei samdytis advokatą ar teisininką vienos sutarties peržiūrai gali būti brangu, tai suradus banko teisininką, kuris specializuojasi toje srityje, paslaugos kaina gali būti labai priimtina. Kol kas (pradinėje stadijoje) bus dirbama autorinių sutarčių pagrindu, tačiau tikiu, kad po mėnesiuko kito atsiras/gims įmonė (tikriausiai tai bus viešoji įstaiga). O dar tolimesnėje perpektyvoje yra noras teikti ir buhalterines paslaugas (kai kartą banko darbuotojai peržiūrėjo finansines ataskaitas ir peršnekėjo su buhaltere, pas klientą pelnas padidėjo apie 100 t. Lt. ). Nemažai yra firmų, kurios rašo verslo planus ir konsultuoja. Pagalvojau, kuo agropaskolos.lt skiriasi nuo tokių panašių konsultuojančių firmų? Atsakymas (kad ir koks banalus jis bebūtų) būtų paprastas: būsime su klientu "nuo - iki". Jei padėjome paruošti verslo planą, mūsų misija nepasibaigė. Atvirkščiai, ji tik prasideda. Mūsų pareiga surasti finansavimo šaltinį, iš kelių variantų išrinkti geriausią. Planuojame taip pat derėtis kliento vardu (jei jis to pageidauja) dėl kreditavimo ar lizingo sutarčių sąlygų/punktų išbraukimo ar įrašymo. Kaip taisyklė, beveik visi projektai nevyksta taip, kaip suplanuota. Todėl ir šitoje vietoje matau galimybę padėti klientams spręsti iškilusias problemas bei derinti su kreditoriais sutarčių grafikų pakeitimus. Suprantu, kad viskas galbūt atrodo per daug gražiai, o gal ir įtartinai. Tačiau mano tikslas – ilgalaikiai partnerystės santykiai su klientais. Man patinka, tai ką darau, todėl planuoju ilgai dirbti šioje srityje. O čia geras vardas daug ką reiškia… Į klausimą, ar tai mokamos paslaugos, atsakau, taip, tai bus mokama. Kaip žinia, nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Žinoma, galima pasirašyti sutartis su bankais ir lizingais ir už atvestus klientus pasiimti komisini atlygį, o klientui sakyti, kad jam tas nieko nekainuoja. Bet tai būtų netiesa. Mano principas paprastas - klientas turi žino, kam ir už ką moka. Ne vienam (tame tarpe ir forumo dalyviams) esu pasakęs, kad konkurentų siūlomos sąlygos yra geresnės ir jei nėra paslėpta kažkokių “kabliukų”, reikėtų pasinaudoti tokiu siūlymu. Kalbant apie kainodarą, manau, kad ji bus pakankamai lanksti. Faktas, kad bus galima atsiskaityti barteriniais mainais (šienu, pašarais (draugaujame su “Žirgų globos asociacija”, bandančia išgelbėti arklius nuo skerdyklos. Gal kiek keista, bet yra tokių žmonių), daržovėmis (bendraujame su Lentvario vaikų namais), gyvuliais (rasime, kam padovanoti) ir t.t. Jei perskaitėte šią mano rašliavą, nuoširdžiai dėkoju už sugaištą laiką. Patikėkit, man parašyti užėmė žymiai daugiau laiko. Prašome per ausis smarkiai nedaužyti ir jei turite kažkokių pastabų, pasiūlymų dėl tokios veiklos, prašome drąsiai rėžti tiesą į akis. Tikrai pabandysim į tai atsižvelgti.