zmogus_is_miesto

Sodyboje išbetonuotoje duobėje pradėjo rinktis vanduo. Pasinausojom kažkokiu skystu stiklu (kaip lakas ar pan.). Padėjo.

Dauguma svaigsta (drįstų vartoti būtent tokį žodį) apie didžiuosius prekybos tinklus... Aišku, realizacijos mąstai bųtų įdomūs. tačiau realybė-tiekėjai bus nugręžti tiek kainos prasme, tiek atsiskaitymo laike. Gal jau kada minėjau, tačiau pasikartosiu: viena mėsos perdirbimo įmonė atsisakė Maximos paslaugų. rezultatas-sumažėjo pardavimai, bet padidėjo pelnas. Bent jau man aktualiausias yra pelnas, o ne pardavimo pajamos. Kitas dalykas-prekybos tinklams reikalingi pakankamai dideli kiekiai. Juos reikia pagaminti. Vadinasi, reikalingi dideli gamybiniai pajėgumai. Jei iš Maximos už patiektą produkciją pinigus gausi po 3 mėnesių, vadinasi, reikalinga sukaupti apyvartinį kapitalą. Nes joks ūkininkas nesutiks laukti 3 mėn. pinigėlių už pieną. Realiausias dalykas-nedidelė perdirbimo įmonėlė, savo produkciją realizuojanti per vietines parduotuvėles, na, gal dar Aibėse galima būtų pabandyti paprekiauti.

Aš kažkada ankstyvą pavasarį bandžiau paskaičiuoti uk.algiui, koks skirtumas gautųsi perkant kombainą su parama ir be paramos. Grubiai tariant, palūkanų kompensacija, pasėlių nedraudimas bei plano neruošimas sudaro kažkur pusę paramos sumos. Plius tokie nematerialūs dalykai, kaip galimybė bet kada pakeisti/parduoti įsigytą techniką, galimybė (daugiau teorinė) spjausti ir parduoti visą verslą.

neatspėjai. Bandyk dar kartą.

Šitoje temoje aistros kiek aprimo, tai norėčiau kiek prikelti ją. Arba numarinti iki galo. Žodžiu, mąsčiau, galvojau, dar perskaičiau "grūdų rinkos apžvalgos" pasisakymus ir bandau reziumuoti situaciją. Kaip matau iš Gedimino pilies bokšto. Grūdininkai. Noras yra susikooperuoti ir parduoti brangiau. Viena iš pagrindinių problemų-sandėliavimas. Gali samdyti kokį nori derybininką, bet jei prie elevatoriaus vartų stovi tavo priekabų virtinė, rezultatai nebus patys geriausi. Supirkėjas gi irgi nekvailas. Sandėlių problemą galima spręsti: 1. Nuomojantis bokštus/elevatorius. 2. Statant juos. Pirmojo sprendimo privalumas yra tas, kad nereikalingos didelės investicijos (susimeta kokie 50 ūkininkų po kokius 10 t.lt, už surinktą 0.5 mln.lt issinuomoja pusę kokio elevatoriaus pajėgumų ir sėdi santykinai ramiai, pardavinėdami grūdus, kada palankiau. Trūkumai matyčiau 2: pirmas-nelabai rasi, kas norėtų tau išnuomoti elevatorių (nes paprastai supirkėjai būna jų savininkais). Antra-jei netyčia susirasi ir tau gerai pasiseks suprekiauti, tikėtina, kad kitais metais savininkai (jie gi-grūdų supirkėjai), kad netrukdytum jų bizniui ir nebrangintum produkcijos, nepratęs arba suras pretekstą nutraukti nuomos sutartį. Antrasis būdas-sandėlių statyba. privalumai - patys esate šeimininkai. Įsivaizduočiau vis tik kooperaciją, o ne statybą pavieniui. Kiek pamenu iš universiteto laikų, yra tokia "mąsto ekonomija". Viliuosi, kad ji dar neišnyko. Tai gi susirenka kokie 20 ūkininkų, įkuria kooperatyvą (ar ką nors panašaus), sumeta po 100 t.lt. dar keletą milijonų pasiskolina iš banko, pasistato sandėlius ir sėkmingai prekiauja bei grąžina pinigėlius bankui. Po kurio laiko paskolos nebelieka ir pelno maržą padidėja. Trūkumai-didelės investicijos bei lietuviškas charakteris. Nežinau ir negaliu pasakyti, kiek kainuoja pvz. viena sandėlio tona. Tačiau kalbant su ūkininkais, valdančiais 1000 ha ir daugiau, jie turi sandėlius ir planuoja juos plėsti. Nes apsimoka. Todėl galvoju, kad ir penkiems ūkininkams, dirbantiems po 200 ha, apsimokėtų turėti kažkokius sandėlius. Lietuviškas charakteris. Faktas, kad jis nėra pats geriausias. Kaip taisyklė, rajone/apylinkėse yra keli stambesni/stambūs ūkininkai, kurie tarpusavyje konkuruoja, nuomodami ir pirkdami žemes. Todėl tarp jų normalaus susikalbėjimo paprastai nebūna. bent jau aš taip pastebėjau. O gaila. Jie jie sugebėtų apsijungti, kažkodėl manau, kad visų jų rezultatai pagerėtų. Dar viena bendra problema- logistika. Kiek aš sugebėjau pasišnekėti su protingesniais žmonėmis, idealu, kai grūdais vežami iki 50-60 km nuo elevatoriaus. Vėliau transporto kaštai auga, todėl nauda sandėliuoti "kažkur" mažėja. Todėl filosofinis klausimas jums visiems: jei man pavyktų išsinuomoti elevatorių pvz. Kėdainiuose, ar vežtumėte grūdus iš Joniškio, Pavalio ar pan? Arba kitaip suformuluosiu klausimą: koks maksimalus gali būti tarp lauko ir elevatoriaus? Būtų man būtų aiškiau. Pienininkai. Visi verkia, bet nieko nebando daryti. Arba bent jau aš nematau. va, vienos Suvalkijos stambios bendrovės pirmininkas skundžiasi, kad moka kapeikas, kad reikės vežti į Lenkiją. Bet po kelių minučių pareiškia: jei lenkai avansu nemokės už pieną, jis jo neveš. geriau jau už centus pardavinės lietuviams. Įdomi pozicija. Faktas, kad netikiu, jog lenkai mokėtų avansu. Vadinasi, padėtis be išeities..? Pamąsčiau čia kurią naktį, kai nemiga kamavo, ir sumąsčiau. Yra tokios banko teikiamos sutarties vykdymo garantijos. Jei banko klientas neįvykdo kažkokios sutarties, bankas už jį kitai sutarties pusei perveda garantijoje numatytą sumą. Tokiu būdu abi pusės (pirkėjas ir pardavėjas) turėtų būti laimingi... Sprendimas (bent teoriškai) yra, bet ar jį žino pieno gamintojai, nežinau. Kaip pasakė Ostapas Benderis, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. O aš pridėčiau dar vieną sentenciją. Ją vienoje konferencijoje pasakė vienas čekų profesorius, dirbantis privačiame versle. Jei už projektą atsakingas konkretus asmuo, projektas bus sėkmingas. Jei už jo vykdymą atsako komisija, komitetas ar pan.-jis pasmerktas žlugti. Kiek peržvelgiau savo atmintį, ši taisyklė kaip ir pasitvirtina. Todėl siūlyčiau nelabai tikėtis pagalbos iš ūkininkų sąjungos, rūmų ar skyriaus vadovų. Niekas kitas geriau nežino situacijos kaip jūs. Trumpai tiek. Širdingai dėkoju, jei viską perskaitėte. O jei dar ką ir parašytumėte/pakomentuotumėte, būtų idealu.

Imidžas nėra viskas, troškulys yra viskas. Svarbiausia ne kontora, o žmogus dirbantis joje. LŽŪKT turi užsutarnavusi pakankamai neblogą vardą, tačiau ir pas juos su kadrais yra problemų. Žinau bent keletą ūkininkų, kurie nėra patenkinti tomis paslaugomis. bet kadangi alternatyvos nelabai yra-kenčia.

Dėl ūkio parėmimo nelabai pakonsultuosiu. Nes ne mano sritis. Čia reikėtų kreiptis į NMA (ten yra atskiras skyrius, kuris tuo užsiima). Bent tais atvejais, kur aš susidūriau, buvo kuriami JŪ nauji ūkiai, po kiek laiko (kai buvo renkamos paraiškos) tėvai paduodavo paraiškas dėl pasitraukimo, perėmėju nurodydami savo vaikus-jaunuosius ūkininkus. Vienas kitam netrukdo. Bent jau aš taip suprantu. Kaip yra iš tikrųjų, sužinosime rudeniop, kai bus įbertintos paraiškos. Dėl valstybinės žemės nuomos performinimo reikėtų kreiptis į nuomotojus. T.y. paduodant dokumentus, reikia pateikti Registrų centro žemės nuosavybės pažymėjimų kopijas, kuriuose matyti, kad nuomotojas-būsimas jaunasis ūkininkas. Rekomenduojama nuoma sudaryti kokiems 6 metams, o idealu-10. Trumpai tiek.

Jei turi 13, tai per penkerius metus beliks tik 7 ha įsigyti. Beje, kalbame apie ŽŪN (naudmenis), ne bendrą plotą.

Naują techniką bet kuriuo atveju drausčiau. Bent jau aš. O tai po to nagus nusigrauši, jei kas atsitiktų. Jei aš gerai pamenu, draudimas kainuoja maždaug 1 proc. nuo turto vertės.

Laisvalaikiu teko forumiečiams padėti...

Nuosavos žemės reikia turėti min. 12 ha , kurią per 5 metus turi padidinti iki 20 ha. Likusią dalį turėtum išsinuomoti. Žodžiu, 20 ha nuosavos + 20 ha nuomojamos = 40 ha=40 tūkst. EUR (maks.parama). Už tuos 138 t. Lt nusipirksi 95-100 AJ traktoriuka (John Deere, NH, Case). O vat padargai - atviras klausimas. Dar reikėtų įskaičiuoti verslo plano paruošimo išlaidas bei 2 metų pasėlių draudimą (jis kažkur grubiai sudarys 2000LT/metams). Na, ir melstis, kad planą patvirtintų...

Nea. Tas netoli Marijampolės. Be to, vakar šnekėjausi, tai nieko neminėjo...

Tik atkreipiu dėmesį, kad už akmenų rinkimą buvo mokama 15Lt/val. T.y. 8 val.-120Lt.

Na, ir pelams saugoti nereikia rezervuarų statyti. O tai žmonės sukiša šimtus tūkstančių į mėšlides, kurios papildomų pajamų neduoda, o jas turėti būtina... Aš žaviuosi tais žmonėmis, kurie kiekvieną mielą dieną 6 ryto keliasi melžti, nesvarbu ar Kalėdos, ar Velykos, ar pirmadienis, ar sekmadienis... Nuvažiuoju pas žmogelius, pasižiūriu kaip jų karvės atrodo ir jau numanau, kokie jų finansiniai rodikliai. Paprastai atspėju.

Rimvydai, tu tik nesijaudink. Tamsta esi patikimose rankose. Kai pamatysiu, kad padėtis ūkyje pasiekė tam tikrą stadiją, asmeniškai atvešiu keletą popieriukų pasirašyti (pirkimo-pardavimo sutartį, paskolėlės sutartį bei mokėjimo pavedimą nuosavų lėšų daliai). Jei tamsta sutiksite pasirašyti juos, Arunis iš už kampo išvairuos grąžųjį "geltonodį" Fastrack'ą. Jei ne-su Aruniu važinėsimės po aplinkinius kaimus, kol jį rasime, kam parduoti.

Hm, įdomu, kaip mūsų finansuotą Fastrack'ą 3230 seksis užregistruoti... Ans gi "lenktyninis"...

pranešimų skaičius.

O, sutampa mūsų skoniai. Kas įdomiausia, jo kaina prekybos centruose stabili kaip koks Brazauskas. 3,99lt/l. Ir jokie pasikeitimai pieno rinkose jam nebaisūs. Darau paprastą išvadą, kad orientuotas į tą segmentą, kuriam nelabai aktuali kaina, o svarbiausia-skoninės savybės. Pagarba marketingistams. Iš kitos pusės-tai todo tam tikrą pirkėjų brandumą, o tai leidžia numanyti, kad suradus pardavimo kanalus, galima pardavinėti savo kokybišką produkciją (mėsą, pieną, bulves, morkas) žymiai geresnėmis kainomis, nei siūlo supirkėjai. Belieka tik surasti/sugalvoti, kur ir kaip pardavinėti... Nieko konkretaus protingo nepasiūliau, bet neparašyti negalėjau...

Paimam 9000+PVM ir apiforminame kaip priežiūros, serviso ar pan.paslaugas. Jį sumokam DP. O tada DP ramiai išrašo Vicon faktūrą 70000Lt+PVM.Ir projektas važiuoja sėkmingai į priekį.

ar paprašyti, kad nuo kombaino PVM'ą tau paliktų? Užtektų ne tik Dodžui, bet ir kanistrui benzino liktų...

čia ne šita? http://www.vic.lt/failai/16.vic_gz2_p4.pdf

Kiek man teko susidurti, pastarieji (statistiniai) ūkininkai nelabai vertina ir įskaičiuoja savo darbą. Turi papildomą darbą/pajamų šaltinį. Plius jie dirba su turima sena technika. Iš vienos pusės gerai-neturi įsipareigojimų kreditoriams, iš kitos pusės-galimybės plėsti ūkį ar jį modernizuoti yra ribotos.

matai, kuo mažiau giliniesi, tuo viskas gražiau atrodo. Deja, yra būtent taip...

Dabar dar keletas minčių. Kiek suprantu, žemės tauragės rajone. Jei gerai pamenu, jos nėra labai smarkiai derlingos. Paprastai toje zonoje gyvulininkystė populiaresnė, kaip labiau prisitaikanti prie vietos sąlygų. Na, bet bandykime užsiimti augalininkyste... Žemės, kiek suprantu, turėtum 50 ha. Grubiai ją vertinu po 4000lt/ha, vadinasi turto turėtum už 200 t.lt. Kad smarkiai "neužsiskolintum", siūlyičau skolintis 50 proc. nuo užstato, t.y. paskola būtų 100 t.lt. (Čia visi galime padiskutuoti, kokios technikos už tokią sumą galėtume nusipirkti). Protingas paskolos laikotarpis-5 metai. T.y. gautume, kad kasmet reikėtų grąžinti po 20 t.lt paskolos ir (imu didžiausią sumą) maždaug 8 t.lt palūkanų (palūkanų kompensacijų irgi neįskaičiuoju). Galutiniame variante vien kreditoriui reikėtų sumokėti 28 t.lt /metus arba kitaip tariant, kiekvienas tavo turimas hektaras turi uždirbti bent po 560 lt, kuriuos atiduotum bankui/lizingui už įsigytą techniką. Galima jaunojo ūkininko įsikūrimo parama. Jei niekas nesikeis, kitų metų pavasarį bus naujas šaukimas, priduosi paraišką, gausi paramą ir jau 2009 m. pabaigoje galėsi bandyti įsigyti naujos technikos už 138 t.lt, kuria realiai pasinaudosi 2010 metų pavasarį... Čia optimistinis scenarijus. Pesimistinis-nieko negausi. Filosofinis klausimas: ar verta..?

Patikėk, čia tokių (valdančių 1000 ha) yra vienetai. Matai, agroserviso įmonių kol kas nelabai rasta Lietuvoje. O jei prašysi kaimynų, turinčių techniką, padėti tau apsidirbti laukus, jie dirbs, kai bus savo susitvarkę. Kadangi dabar reikalingas/tinkamas laikotarpis sėjai, javapjūtei ir kitiems darbams yra pakankamai trumpas (gamta išdaigauja) arba techniką gauni, kai tinkamiausias momentas jau praėjęs ar dar neatėjęs, visa tai ženkliai įtakoja derlių, t.y. tavo pajamas. Dar santykinai didesnė grėsmė gamtos stichijoms. Būna, kad užeina kokia kruša, kuri kokio kilometro pločio juosta "iškulia" tavo javus... Jei turi didesnį plotą (pvz.: 300 ha), tokiai krušai iškūlus 10 ha, bėda santykinai mažesnė, nes lieka dar 290 ha. Bet jei augini 10 ha ir juos tau gamta "iškulia", pats supranti, koks rezultatas. Čia aš taip vaizdžiai pabandžiau išdėstyti savo supratimą apie žemės ūkį, žiūrint pro daugiabučio langą.