zmogus_is_miesto

Čia tas sms'ų vajus dėl bankroto...

Daug kur sustojo. Tokia situacija...

Čia gal daugiausia akmenukai į SEB ir Nordea darželį. Tie ne per seniausiai savivaldybėms normaliai užskolino. Swedbankas per spalio mėn. prarado/sumažėjo 1 mlrd.lt indėlių. Malačiai, atsilaikė, tačiau nukraujavo. Likę bankeliai nelabai turi ką pasiūlyti valstybei...

spėju, kad be.

Na, jei atsiskaitot iš karto, salietros "nelietuviškos" galima gauti už 1100Lt arba... priklauso nuo kiekio. Neprekiauju, netarpininkauju, o tiesiog dalijuosi informacija.

Nu nereikia taip lietuvių nuvertinti. Yra ūkininkų ( ir ne vienas), kuris ūkininkauja brolio vardu.

jep.matom.

Visiškai teisingai.

Ir vakar jos buvo daug minėtos... Bet...

Na ką, situacija yra įdomi. Vakar turėjau susitikimą (kaip mano paraše esančios įmonės atstovas) su Nord'u (Vilniaus regionu, apimančių aplinkinius rajonus) ir aptarėm bendradarbiavimo galimybes. Gražiai pašnekėjom, pasidžiaugėm, kad Nord'as-ūkininkų bankas, kad ūkininkai vieni iš geriausių klientų, kad juos ir šiandien bankas sėkmingai finansuoja. Bet... Yra mažytis "bet". Kai konkrečiai pradėjoms šnekėti apie ūkininkų finansavimosąlygas, paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Jei paskola garantuojama žemės ūkio paskolų garantijų fonde, nuosavos lėšos turi būti ne mažiau 30 proc. nuo projekto vertės. (jei be garfondo-40 proc. ir daugiau). Ir jos turi būti "grynais". Jei klientas papildomai (vietoj tų 30 proc. nuosavų lėšų) siūlo įkeisti nekilnojamojo turto, toks variantas netinka. Žemė kaip užstatas netinka. Žemei pirkti paskolų neduoda. Suprasdamas Vilniaus specifiką, perklausiau ar tikrai nefinasuoja žemės pirkimo, kuri bus naudojama žemės ūkio veiklai (o ne namų statybai). Skyriaus viršininkė atsakė vienareikšmiškai ne, o vėliau vadybininkė užsiminė, kad gal ir būtų galimą, tačiau šiais metais tokių klientų nebuvo. Sprendimai priimami min. per mėnesį, bet orientuotis reikėtų į 2 mėnesius. Šiąnakt ramiai apgalvojau tai, kas man buvo pasakyta, ir susidariau įspūdį, kad tai panašu į japonišką atsakymą (teoriškai-taip, praktiškai-ne). Nes rasti klientą, kuris trečdalį projekto turėtų grynais, šiais laikais faktiškai neįmanoma. Ūkio bankas džiaugsmingai pranešė, kad sugrąžino krūvą sindikuotų paskolų. Lyg ir gerai (bankas stiprus), tačiau iš kitos pusės aišku, kad užsienio bankai nenorėjo pratęsti tų sindikatų. O ir pinigėlių jame pakankamai nuseko... Ką rodo ir akcijų kursas. Snoras planuoja išplatinti obligacijų su 10 proc. palūkanomis. Vadinasi, paskolos pas juos nepigs... Mūsų kontorėlė kranelius irgi prisukusi. Dirbame, tačiau visos rinkos paimti neskubame. (laukiame, kaip motina susitvarkys vasario mėn. su sindikatais. Jei pratęs-čiaupus atsuksime plačiau). Reziume: rinkoje pinigų trūksta ir gana nemažai.

Man labai patiko išsireiškimas "bankai skolina tiek, kiek reikia".

Jei 50 proc. dėtum savų (grynais), o likusią sumą duotų ES. Pasakiau grubiai, bet teisingai.

Suabejojo, ar negalima susirasti geresnės komplektacijos traktoriaus už tą pačią kainą.

Bandau populiariai paaiškinti. Pagal 2007-2013 KPP paramos intensyvumas negali viršyti 40 (50 ar 60) proc. T.y. jei paprašai kompensuoti palūkanas, ta suma sumažinama parama. Tačiau yra mažytis "bet". Kai paprašai kompensuoti palūkanas, paimama ir suskaičiuojama kiek per kredito laikotarpį (tarkim, 5 metus) tau bus kompensuota palūkanų, imant paskolos sudarymo momentu galiojančias palūkanas (tarkim, 9 proc.). Suskaičiuoja, kad, tarkim, per tuos metus tau bus kompensuota 100 t.lt. Vadinasi, tau paramos išmokės ne 690 t.lt, o 590 t.lt. Likusi dalis bus išmokama kaip palūkanų kompensacija. Tačiau kai tau skaičiuos palūkanų kompensaciją išmokėjimui, ims ne 9 % metinių palūkanų, o 6,49% (nes taip yra nustatyta ES). Atitinkamai tu per paskolos laikotarpį gausi ne 100 t. lt, o kokius 70 t.lt. Todėl neėmęs palūkanų kompensacijos tu gausi 690 t.lt paramos, o paprašęs palūkanų kompensacijos - 590+70=660 t.lt. Ir įvertinkim tai, kad pinigai šiandien turi vieną vertę, o šiaip jie laikui bėgant nuvertėję, todėl perskaičiuojant jų realią vertę, gautume dar mažesnę sumą. Skaičiavimai yra grubūs, bet, manau, atspindi esmę. Jei kas dar neaišku-klauskite.

Aš primečiau, kad pajamų mokestį sumažins, bet panaikins neapmokestinamą minimumą, taip kad "pliuso" iš to tikrai neturėsiu... Įvertinus, kad padidės PVM, teks susitaikyti su sumažėjusiomis pajamomis...

jei pagal 2004-2006 m. BPD-galimas variantas. O pagal 2007-2013 m. KPP-ne.

Iš esmės teisingai mąstai, tačiau indėlininkams irgi reikia mokėti palūkanas. Todėl tikėtis, kad bankai skolins už dyką, deja, pažadėti negaliu. Čia galėtų įsijungti valstybė, kuri galėtų kompensuoti dalį ar visas palūkanas pradedantiems verslininkams, tik šita tema reikėtų diskutuoti kitoje temoje apie žemės ūkio politiką... O dėl penkerių metų paskolos laikotarpio tai galiu pakomentuoti tik taip: iš naujų įmonių berods tik kas penkta išgyvena, o skolinti be užstato ilgam terminui-kol kas sudėtinga. Vien dėl to, kad pvz. vartotojiškos paskolos yra nuostolingiausios. tiesiog tautiečiai arba atsipūtę dėl jų, ar išvažiuoja į užsienį, ar šiaip visokių priežasčių atsiranda nemokėti. Gal ateityje mūsų sąmoningumas padidės ir visi skolinsis atsakingiau, tačiau kol kas to sąmoningumo trūksta. Atitinkamai kenčia ir geri, perspektyvūs klientai, kuriuos kažkaip išskirti iš minios yra sudėtinga.

Jo, žiniose koalicijos partneriais (tame tarpe ir liberalai) sėkmingai praneša, kad bus didinami mokesčiai, o sekančiame siužete apie smunkančią Vokietijos ekonomiką, šnekame apie verslumo skatinimą, mokesčių bei palūkanų mažinimą. Darau išvadą, kad pas juos arba blogesnė situaciją nei pas mus , arba mes esame bananų respublika. Gaila, bet į galvą kaldamasi ateina mintis, kad teisingas atsakymas yra antras...

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei projektas bus su ES parama, geriau palūkanų kompensacijos neliesti. O šiaip tai sistema būdavo/yra tokia: nuneši žemės ūkio skyriui paskolos sutartį, apmokėjimo dokumentus. Jie peržiūri, patikrina. Ir kas ketvirtį bėgi į banką, pasiėmi pažymą, kiek per ketvirtį sumokėta palūkanų, neši į skyrių, o tie po kiek laiko perveda palūkanų kompensaciją. Negaliu 100 proc. garantuoti, bet teko girdėti, kad kai kurie skyriai rajonuose nenori kompensuoti ar pan. Esmė ta, kad yra krūva taisyklių (pakeistų ir patobulintų), pagal kurias projektą, paskolos gavėją reikia įvertinti, suteikti jam tam tikrą reitingą (nuo kurio priklausys palūkanų kompensacijos dydis) ir t.t. Labai abejoju, ar žemės ūkio skyriai turi kompetencijos tai padaryti. Nenustebčiau, jei kokiai valstybės kontrolei patikrinus šią sistemą, būtų surasta tokių pažeidimų ar pan. Iš esmės tai yra savivaldybių atsakomybė ir jei kas nors bus blogai suforminta, išskaičiuos iš savivaldybės biudžeto ir tiek žinių. Tačiau šiai dienai kompensavimo sistema per žemės ūkio skyrius būtent taip veikia.

Matai, Ričardai, kiekvienas pats priima sprendimą kur ką kaip daryti. O aš vadovaujuosi principu, kad visų projektų neparašysiu, visų pinigų neuždirbsiu. KVP pakankamai atvirai dėsto savo poziciją, kainodarą ir už tai jį gerbiu. Galų gale, tai dar viena nuomonė, dar vienas pasirinkimas.

Prieš mėnesį šnekėjau su LŽŪKT. Tada jų kaina buvo 5500 Lt+PVM. Derėkis drąsiai.

Čia jau labai grubiai pasakyta. Kadangi šiai dienai palūkanos svyruoja apie 9-10 %, o kompensuojamųjų palūkanų bazė-6,49, gauname, kad iš šimto litų sumokėtų palūkanų kompensuota būtų 26-30 Lt.

Kadangi taip pakankamai atvirai dėstote savo kainodarą, norėčiau pasidomėti, kiek (+/-) kainuotų nedidelis ES verslo planas (kai parama apie 100 t. EUR) ir statistinis planelis (kai parama 200 t. EUR)?

Galvojau apie tai, bet jis kaip ir mažokas (šių dienų situacijai). Paprastai apie 1 % jis svyruoja.

Kažkas naujo... Arba tai papildoma maržos dalis, arba... nežinau. Nes pagal pavadinimą-neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti.