Loreta

Noriu dviejų patarimų: 1. už kiek pirktumėt 18 ha, našumas 29.8: vietovė kalvota, truputis ganyklų truputis smėliuko, truputis savaiminukų, truputis balų. Man labai tiktų avims ganyti. Yra pamatai, bet tai nėra rekreacinė zona, labiau ūkiška, ežeras už 1.5km ir neįpatinog grožio. Aplink nėra padorių miškų ir t.t. Ką manote? 2. Už kiek norėtumėt tokią žemę parduoti?

Taip tiesa, bet ką kaime veiks likusieji? Gamins suvenyrus ir šoks turistams? Ar vienkiemyje atsidarys kirpyklas? Dar reikia skirti du dalykus: kaimą ir gyvenvietę, nes gyvenimas abiejose ir juos gyyvenančių žmonių mentalitetas kardinaliai skiriasi, veikla irgi skirtinga.

Visa žemė yra kažkam tinkama, tik reikia jai rasti tinkamą panaudojimą. Jei ne augalininkystei, tai tinka galvijams ar avims ganyti.

Žinoma, kad be ES sunkiau, nes tik stambūs ūkiai išsilaikytų, smulkiems ir vidutiniams - tai tikrajai žemės "druskai" - būtų galas. Valstybė esame mes. Apie krizės laikotarpį nekalbu, dabar kiti prioritetai, bet apskritai kalbant valdžios, kokios spalvos ji bebūtų, labiau rūpi savo pačios išlikimas, o ne valstybės. Bet jeigu visi pradėsite rinkti normalų Seimą (tik gal nelabai yra iš ko rinkti), tai pamažu viskas stosis į savo vietas. Vilties reikia turėti, nes be vilties gyventi neįmanoma. Man atrodo, kad individas čia gali padaryti labai daug su viena sąlyga - jeigu pradės nuo savęs: nebekombinuos, nebesistengts pergurdauti kito, niekam nebekabins makaronų ir apskritai galės ramiai žiūrėti kitam į akis.

Paskubetai parasiau, bet esme ta ar matote perspektyva zemes ukyje, jeigu ES parama nutruktu ? Gal ne visai tiesiogiai tai atsako į klausimą, bet gal pravers ką išdėsčiau temoje "Kaimo gaivinimas" Jei ES parama nutrūktų, manau, kad pati valstybė turės imti priemonių, nes tauta negali imti ir nustoti apsirūpinti maistu ar palikti žemes tuščias ir visi susikelti į miestą.

Natūralu, kad kiekvienas žmogus žiūri pagal savo prioritetus, kas naudingiau, kad išgyventų, patenkintų savo ir šeimos poreikius. Tad įvyksta natūrali atranka - vieni pasirenka žemę, kiti - miestą. Pasirinkimą didele dalimi lemia ir tai kad dėl civilizacijos pažangos žmogus yra pasidaręs fiziškai, o dėl to ir dvasiškai silpnesnis, lepesnis, jautresnis visokiems poveikiams ir todėl mažiau žmonių lieka prie žemės, ten, kur sunkiau, mažiau patogumų ir pan. Ir kas tada gaunasi? Kyla grėsmė, kad žemės ūkyje liks per mažai žmonių, tauta pamažu praras sugebėjimą pati apsirūpinti maistu, valgys tik ryžius iš Kinijos, pupeles iš Kenijos, o bulves iš Olandijos ar irgi iš Afrikos (buvo tokių užvežtų). Tie aprūpintojai pradės diktuoti ir šantažuoti. Tai tas pats kaip su nafta ir dujomis, tik dar baisiau. Kita grėsmė, kai mažiau savo tautos žmonių lieka prie žemės - lieka dideli tušti plotai ir jas būtinai užims svetimtaučiai, nes tai laisva niša, o kieno žemė, tas užsako ir muziką. Ir dar, kuo mažiau tautos lieka prie žemės, tuo labiau tauta apskritai atitrūksta nuo gamtos, nebesuvokia, kad žmogus yra gamtos dalis ir ima netinkamai elgtis pats su savimi - baigtis matosi jau dabar mieste. Aš apskirtai nepritariu ES politikai mažinti žmonių skaičių žemės ūkyje iki 3-4 procentų, nes tai susilpnina tautą per jos gebėjimą apsirūpinti maistu, padidina politinę priklausomybę nuo kitų tautų, tauta praranda tiesioginį ryšį su savo žeme, į ją žiūri ne kaip maisot šaltinį, o kaip pramogų vietą ir pan ir t.t. Miestiečių ir kaimiečių ar žemės ūkio ir pramonės santykis turi būti subalansuotas ir nereikia klausyti jokių ES, nes po kiek laiko pasirodys, kad tokia politika nepasiteisino. Tad kartais visai neprošal pažiūrėti į savo pasirinkimą šiek tiek plačiau, atitinkamai auklėti savo vaikus ir formuoti jų pasirinkimą. Žinoma, turi būti atitinkama ir valstybės politika. Štai kodėl visokios iniciatyvos gaivinti kaimą (jį dabar tikrai reikia gaivinti) ir nekurti sintetinio kaimo (tai preištarauja pačiai gamtai ir jos dėsniams) yra sveikintinos. Jau jeigu žmoėns ima apie aig arsiai kalbėti, vadinasi, suvokia, aks vyksta, o po kalbų, žinoma, turėti būti ir veiksmas. Per daug prirašiau, bet gal perskaitysite:)

Skaičiau, kad smarkiai vėsta Golfo srovė ir silpnėja jos apsauga jūsų Europos dalyje, todėl ir pas jus greitai bus žiemos, ruoškitės...

Sode įvaiorvės didelės nėra, gal keturios veislės: dvi antaninių, dvi grapšteinų. tryus pepinų, viena - nežinau. Vėžys įsimetęs ir į stambiąsias šakas. pora jaunų obelaičių dar mažai vedė ir gi pasodintos ne mano, ne nežinau kas ten. Esu prisodinusi medžiagos skeipjimui, nors niekada nebandžiau. Jau antrus metus "skiepiju":)))) Vis kas nors sutrukdo. Dabar sode sniego iki kelių, bet su aukštais batais išbristi galima. Svečius mielai priimčiau:) Gyvename 30 km už Utenos Salako kryptimi.

Žinau, kad avis skerdžia kažkur apie Biržus, nes ten yra didelė avių banda ir iš jos veža skersti į tą skerdyklą. 40-50 lt už galvą. Bet jei už tiek vežti smulkiam avininkui, tai labia brangu.

Galvojau, kad obelų vėžys plinta oru? O čia Biologas rašo, akd reikia saugoti, kad jis į kamieną "neužliptų"? Mano senas sodas, apie 50 metų, yra pora pasodinta naujų (tokį sodą nusipirkau kartu su sodyba peirš ketvertą metų). Visos obelys pažeistos vėžio ir maniau, kad jo atsikratyti neįmnaoma, na, jeigu sporos plinta oru, jad užskrės ir jaunos obelaitės ir kovoti beprasmiška.

Perkeliu čia savo klausimą apie mažų apimčių skerdimą, nes turėtų būti labiau aktualu smulkiems avių augintojams. Būsiu dėkinga, jei parašysite, ką apie tai manote: "Kaip tik siuo metu labia domiuosi mazu apimciu skerdimo klausimu Mes pjauname avis savo kieme tradiciskai, kaip kaime pjove nuo amziu amzinuju ir manau, kad sis budas yra geriausias. Simet pjovem 15 galvu. Tai laikoma mazies apimties skerdimu. Vet tarnyboje mane ispejo, kad greitai toki "tradicini" skerdima uzrauks (atkreipe demesi, kad viena diena nurasiau po 5 galvas) ir lieps skersti pagal reikalavimus. Pasiteiravau Vilniuje, kokie reikalavimai keliami mazos apimties skerdyklai, nes sunerimau, ar tie reikalavimai neprivers smulkaus ukininko naikinti savo bandos, kadangi savo skerdyklos pagal bendrus reikalavimus neisirengsi, vezti i skerdykla irgi labai brangu, ir tada isvis nepasimoka vargti ir auginti. Vilnius man atsake, kad yra tik bendri reikalavimai ir nusiunte i vietine vet tarnyba suzinoti konkreciau, bet dar neturejau progos ju paklausti. Gal kas nors ka nors apie tai jau zinote? Kokia jusu patirtis?"

Jo, aš irgi manau, kad pirmiausia reikia labai gerai išsiaiškinti, kodėl dar neparduoda tos žemės, nes 12 ha su 800 000 nieko neveiksi. Ukininkai gali iki 2012 m. (jei neprates, bet vargu ar prates) nusipirkti laisvos valstybines zemes su lengvata, bet pries tai ja reikia bent vienerius metuos nuomotis ir pan. gla ja jau dabar kas nuomojasi ir nori pirkti, tai jie tures pirmumo teise. Sverk zemetvakrininkus is krutines ir nepaleisk, kol nepaaiskins visko iki smulkmenu, kitaip liksi ant ledo, nes jie turi visokiu legaliu "taisykliu" ir paskui buna nepakaltinami. Antra, tuos 800 000 galima labai greitai "pragrajinti", tad galvoti reikia. Trecia, ir tai dar svarbiau uz pirma, is tiesu - svarbiausia: jeigu i zeme ziuresi kaip i bizni, nieko nesigaus, nes is esmes zeme - nedidelis biznis, nebent tinkamu laiku uzsiimsi spekuliacijomis zeme arba taip intensyviai ukininkausi, kad po keliu meteliu is tos zemes liks nasumas 0 balu. Jeigu jau gyvensi is zemes, tai turi buti tavo gyvenimo budas, turi zeme myleti labiau uz save. Dideliu turtu is jos tikrai nesusikrausi, cia tau garantuoju. Tad jeigu nori dideliu pinigu, prie zemes geriau nelisk.

Ūkininkų turguj. Jua būna sumalti. Pernai už maišą berods 35 lt buvo, o gal mažiau, bet duoti jų reikia labai nedaug. Būna ir žirnių sėlenų. Sako, ir karvei žirnių sėlenų - nėr geriau.

Tai įsivaizduokit, kas bus, kai žemę leis parduoti užsieniečiams. Nors gal jau dabar susipirko visi kas norėjo - ir vokiečiia, ir ispanai, ir dar galas žino kas. Dabar gi perka kol kas nelegaliai, per lietuvaičius tarpininkus, kurie už pinigą tėvą motiną parduotų. Ir šitas vokietis, jeigu neturi LR pilietybės, per lietuvaičius tarpininkus perka. Ir pačias geriausias žemes. Mūsų kraštuose ar Molėtuose nesigirdėjo, akd pirktų, nebent rekreacines zonas.

Burokų ar morkų būtinai reikia. Mano kaimynė perpjautus numeta avelėms į aptvarą - išgraužia su graužia iki paskutinio. Tik gal iš pradžių bus nepratę. Dar būtinai visada turi būti padėta laižomosios druskos. Duodu ir šiek tiek žirnių miltų - ankštinių, bet reikia nepadauginti, nes išpūs. Šliūkšteliu į juos vandens ir išmaišau, kad nedulkėtų.

Patikėkite, šie žmonės su rinkimais nesusiję, jie per daug gyvenime matę, kad dar žaistų tokius žaidimus. Tik išreiškė savo nuomonę, kaip mūsų kultūros ir mokslo grandai bando atkreipti dėmesį, dar kartą patvirtina, kad tos bėdos akivaizdžios, kad daug procesų kaime tikrai vyksta ne ta kryptimi..

Pučia dar ir nuo ankštinių, jei jų per daug, upač vasarą, jeigu į dobilienę įbrenda ar vikų daug priėda.

Manau, kad senukų inteligentų indėlis irgi svarbus. Kiekvieno, kas bent kiek pajudina pirštą dėl bendro gėrio, indėlis yra svarbus.

Gal girdėjote, kad Lietuvos kultūros elitas susitelkė į Samūbrį "Patirtis" ir tik ką paskelbė viešą pareiškimą - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... nimo/54440 Parašyta gal kiek per daug literatūriškai, bet norėdami perskaitysite ir surpasite. Ačiū Dievui, kad ir jiems rūpi. Dar yra Kovo 11-sios signataro Romualdo Ozolo įsteigta Lietuvos kaimo išlikimo taryba. Bet neigiami procesai kaime yra pagavę tokį pagreitį, kad sunkiai besustabdysi, nebent nedelsiant būtų imtasi priemonių, kurių kaip visada niekas nesiima.

Mano patirtis liūdna, matinininkai geriausiai prieina prie visos info ir tuo piktnaudžiauja. Gal Alytuj kitaip, bet abejoju (turint minty jūsų merą ir visą jo šutvę). Gal atsidursite pas normalų žemėtvarkininką (ar tokių būna?) arba jūsų norimas sklypas bus kitiems nepatrauklus ir matininkas neturės jam savų planų. Eikite nedelsdamas ir neatsotikite tol, kol gausite ko norite. Jie visiškai nesidalina informacija. Stenkitės išsiaiškinti taisykles, nors jie sako, kad ir patys nežino:)))) Dar yra Lietuvos žemės savininkų sąjunga, bazuojasi Kaune, gal jie galės pakonsultutoi, jei ką, bet, man regis, jie nėra stiprūs. http://www.nzt.lt/index.php?id=284 - sklypų pasižiūrėkite čia, čia atsidarys. Valst. žemės sektoriuje žemėtvarkininkai su matininkais susikūtė tokią sistemą, kad atsitiktinis žmogus nosies neįkiš, nebent, kaip sakiau, jūsų laimei jūsų sklypas nieko nedomina:))).

Jeigu perkate lengvatinėmis sąlygomis kaip ūkininkas, kiek zinau, pirmiausia ją reikia išsinuomoti iš valstybės su tikslu pirkti ir tada laukti, ko jie pradės formuotis kslypus paradvimui. Spauskite žemėtvarką, neatstokit, nes jie bent pas mus labai "neturi laiko" ir tyli kaip žuvys, info ištrauksi tik padus pasvilinus. Dar įsitikinkite, kad ten tikrai mėlynas plotas (ty. laisva valstybinė žemė) (yra internete, bet ir žemėtvarkininkai nuėjus PRIVALO parodyti popierinį variantą ne tik žemės kuri yra šalia jūsų, bet ir visos Lietuvos, ir viską paaiškinti. Mes nuomavomės norėdami pirkti savaiminukais apžėlusį plotą, bet būtent į tą plotą "atkėlė" išvadas (matyty, per geras buvo paprastiems vietiniams).

Man vetas minėjo, kad yra vieni vaistų nuo visų parazitų (jeigu teisingai supratau) - "bendro pobūdžio". Reikia klausti savo veto arba vaistinėj.

Žinovai sako, kad bent jau mėsinių vištų mėsa nuo kombikormų ne tokia gardi. O kaip apsieiti be jo auginant mėsinisu paukščius tai ir nežinau. Be to komibkorme yra GMO soja, dar šio bei to, ko mūsų organizmui tikriausiai nelabai reikia.

Esmė yra mažų ančiukų lesinimas pirmosiomis dienomis ir pirmosiomis savaitėmis. Kaip lesinate, ko nedaryti, kad nekristų, kokia jūsų patirtis?

Kaip būtų geria, jeigu per Vartotojo valdymo pultą (dešiniajame viršutiniame kampe) įrašytumėte kur tie jūsų sodai: jeigu Biologas yra pvz. iš Telšių, mažiau svajočiau apie skiepūglius iš jo sodo be to būtų aiškesnės ir sodo sąlygos, temperatūros. Pvz., mūsų krašte ir taip šalta, o mano sodyboje dar šalčiau nei pas kaimynus.