Loreta

Mes seriam vikiu-avizu, ir ziema dar dauodu zirniu miltu. Tik nepadauginkit, nes per daug ankstiniu nera gerai (bet racione jie butini), ispucia ir pan.

Priklauso nuo to, kada ėriukas gimęs ir kokia veislė, kaip šeriamas. Pvz., mano mišrūniukai nuo gruodžio iki rugpjūčio (8 men.) užaugo vieni iki 50 kg, kiti šiek tiek mažiau, nors motina ta pati, gimimo laikas tas pats.

Net ir didesni "neprikvėpuoja" pakankamai šilumos- nei avys, nei ožkos. Vienintelis patikimas "radiatorius" - karvė. Žiūrint kaip pastatas apšildytas. Pvz., rūsy temp. nekrenta žemiau nulio. Vištos krenta jei kelios naktys ar dienos iš eilės būna -8 C: atsisako inkstai, pabąla skiauterės.

Laikratyje ieškok skelbimo - Utenyje reklamuojasi tokia Kazlausko įmonė, Molėtų rajono laikraštyje - dvi įmonės, bet jie mažai siūlo. Kai nedaug augini, geriausia parduoti savo draugams ir pažįstamiems, nes pirkėjui smagiau, kai pažįsta auginotją. Pardaviau Vilniuje saviems po 18 lt už skerdeną, bet mane kai kas kritikavo, kad per pigiai, o man tiek gana:) Atsiprašau, o gal nori parduoti ne mėsai, o jauniklius? Tada atsakymo nežinau.

Mus kol kas saugo kale, kuria nakti paleidziam palakstyti (suo nubegtu pas kitus, kale is kiemo nebega) - mano, kad atbaido lape, kuri po kaima slampineja. Sako, kad tvarte gerai ozka ar ozys, - seskai, kiaunes neina - pas mus (tfu tfu tfu), kol kas dar nebuvo. O nuo vanagu saugo gandrai.

Ka valgome ir valgysime mes ir ka eda musu gyvuliukai (jei labia zavites soju ir kukuruzu rupiniais) - nepatingekite perskaityti - http://www.satenai.lt/?p=1744

Senovėj kirpdavo tris kartus: prieš Velykas, prieš Kalėdas ir dar vasarą, gal kokį rugpjūtį (?) Manau, kad dabar praktiškiausia būtų kirpti prieš išleidžiant į ganyklą, kad vasarą nebūtų per karšta, ir suginus arba prieš suginant į tvartus, kad lengviau būtų prižiūrėti avytes joms apsiėriavus - kai tvarkinga vilna, tik gimusiems ėriukams lengviau susirasti spenį, nes gali pradėti žįsti vilną. Kirpti nepatartina per karščius (kad nesusidarytų per staigus temp kontrastas ), ir prieš šalčius.

Kas laukuose turite daug akmenų, galite po tuputį kaurti tvoras, kaip Britų salose, bus amžinos. O piečiau gyvatvorėm arba medinėm tvorom atitveria. Už gyvatvores gal ir išmokas dar gautumėte, kad kraštovazdį puošiate. Juokauju, pusiau .

Gal reikėtų juos apkirpti, jei jiems ne per anksti, ir vėl įleisti, kad iš naujo paragautų, bet prieš tai palaikyti valandžiukę ant lenciūgo, kad siektų vielą?

Gal kas žinote - nujunkius ėriukus, po kiek laiko avis pradeda rujoti? Po savaitės, dviejų ar iškart?

As po ganymo pjaunu ,jos nedaug ir lieka , palieku paskleides pievoje. Viena avis ganykloje suviduriavo,kitoms ir prieaugliui nieko. Silpna ,tokia, sublogusi. Avys laikau ant zoles , druska, kas antra diena kibira grudu misinio 24 avims . Atskirti ta avi, vitaminu suleisti ? Yra tokie vaistai nbuo viduriavimo Immodium, kurie tinka ir žmonėms, ir gyvuliams - žiūrėkite pagal vaiko ir suagusio žmogaus svorį. Dar čia forume Lolita kažkada rašė apie ąžuolo ar alksnių arbtėles - kaip jas pasigaminti - gal rasite. Glai būti ne tik ąžuolo žievė, bet ir lapai - išvirkite ir atvėsinkite. Kažkur užsirašiau tiksliau, bet dabar nerandu. Viduriavimas gyvuliams labai pavojingas. Stabdykite.

O tą nupjautą žolę kur dedat?

O ar patys žymit savo avis? Man sakė, kad reikia kurselį išklausyti Vet tarnyboj ir tada gauni tokią teisę.

Ką darot su peraugusia ganyklų žole? Kol nuganiau vienose vietose, kitose per tą laiką užaugo džiunglės. Avytės labai gerai ištrypia, apėda, lieka tik stagarai. Bet ar jos tikrai gerai paėda, nes juk kad gerai parytų, žolė joms turi būti trumpa? Karvę pabandyk į tokią įleisti, iškart pieno sumažėja. Gal pajunate peraugusią žolę, išvežate ir laukiat atolo? Bet tai tiek darbo!!!

Tai važiuokite tiesiai į Šeduvą, jie ten Jums viską turėtų išaiškinti. Ten turėtų būti ne vienas moksl dr.

Specialiai veisimu neužsiimu, bet kiek žinau, veisimas - ar tai būtų gyvuliai, ar augalai, yra ilgas reikalas, nes turi ką nors gero išvesti arba gerą veislę išlaikyti ir pardavinėti pačios geriausios formos veislinius gyvulius. Biznis iš to vargu ar bus. Nebent augintumėte mėsai, o veislininkystė būtų tik kaip šalutinis produktas. O gal esate labai turtingi ir galite veisti savo malonumui

Kiek žinau, laižomosios druskos gyvuliams turi būti padėtqa nuolatos! Dilgėlės yra baisiai sveika, galima dabar žiemai prisidžiovinti ir po to delnais lapelius sutrinti ir į pašarą. Sako, ir delnams labai sveika, nedilgina tikrai. Aš irgi vis laukiau, kada mano avytės ir ėriukai dilgėles nuris, nes gi tiek vitaminų, o jie, paršai, neėda ir nors tu ką. Bet, kai ganykla jau buvo apryta, prieš perkėlimą į kitą vietą ir prie dilgėlių perėjo. Sako, kad ganykloje jau nebe labai ko lieka, tai gyvuliai (tar jų ir karvės) pereina prie dilgėlių. Gal ir sveika keliom dienom prieš perkėlimą skirti tokią vitaminų dietą?

Pamenu, kad prie ruso lygtai būdavo pirkti rabarbarų kompotas ar kažkas panašaus, vadinasi, kažkurie daržininkystės ūkiai augindavo? Geriausia tai žinotų Daržininkystės ir sodininkystės institutas - paieškoj rasit koordinates ir manau, kad jie mielai atsakys.

Jeigu kalbate apie vasarą, t.y. ganyklinį laikotarpį, tai patys geriausi vitaminai ir jų daugiausia yra ganyklos žolėje, ganykloje pasitaikančių medelių/krūmų lapuose ir spygliuočių spygliuose. Nebent jums avytės įtartinai atrodo? Vangios (per tokius karščius suprantama), "per lėtai" auga (gal neturite kantrybės:)), gal vakarais ar rytais, karščiams atlėgus, neryja žolės (rytas ir vakaras - pats rijimas).

Nereikia taip emocingai, geriau susirašykime ramiau:))) Galiu tik paspėlioti (tai irgi vienas iš mokslinių metodų))) - lietuviai stačiokai ir kaimiečiai, jie nesuvokia tokių subtilių kultūrų kaip rabarbarai, nes mūsų pačių maisto kultūra dar labai prasčiokiška (nors man lietuviška virutvė labai patinka, gal todėl, kad patis esu nesubtili:)))). Pvz., prancūzų, anglų kulinarijos tradicijos kitaip formavosi. Jie rabarbarą supranta kaip subtilią kultūrą. Kita vertus, neįsivaizduoju lietuvio daržo be rabarbarų! Gal jis laikomas per prasta daržove, kad dabar staiga imti ir apsodinti jais plantacijas. Be to kiek žinau ten jis šiek tiek kitaip auginamas, apvožtas ir pan., gal ilgiau galima derlių nuimti? Lietuovje jis iki šv JOno - ir viskas. Pradėkite nuo 10 a ir pamatysite.

Ieškau Zaaneno ožio savo ožkytei, geriausia būtų Utenos r. arba kaimyniniuose rajonuose, na iš bėdos ir tolėliau, bet iki Plungės nevažiuozime Dar nerujoja, bet norime iš anksto žinoti, kur teks važiuoti.

Mano žiniomis, oksalo rūšgtis, randama rugštynėse, rabarbaruose ir t.t. tikrai yra nelabai sveika, kažkodėl ypač moterims (nesidomėjau kodėl), todėl šias daržoves reikėtų valgyti tik jaunas (rabarbarai skinami tik iki Joninių), termiškai apdorotas (nuplikytas ar apvirtas). Bet rugštynių žiemai prisisūdom ir dedam į sriubas - gal šitiap apdorotos irgi nieko? Svarbu visko saikingai. Juk ir rabarbarų kaži kiek vienu kartu neprisivalgai, o ir per dažnai nesinori. Per daug pavalgius špinatų atšimpa dantys. Rugštynių irgi kilogramais nešlamščiam. P.S. O tokiame puikiame forume taip nemandagiai užsipulti normaliai sau diskutuojančius dalyvius - fui, negražu. Neterškime forumo blogomis mintimis ir prastomis nuotaikomis.

Nuo gyvačių įkandimo nugaišę gyvuliai būna išsipūtę.

Ar mėsytę kas nors dabar pardavinėjate? Įdomu, ar nesikeitė kainos? Žiemą visi rašėt, kad už skerdeną 18-20 lt/kg, o dabar?

Apie sraigtą nieko nežinau, bet mes nusipirkome Panevėžyje truguje vienfazį. Labai kultūringai padarytas. Vadinu šį aparatą "pensininkų kirviu" - atsisėdi ant kedutės ir žaidi. Malkas kapoja ilgokai, bet jeigu nėra sveikatos, tai išsigelbėjimas.