Loreta

Yra kas bulves duoda, bet aš ne, ir kai kas rekomenduoja neduoti. Žaliose yra kažkokių nelabai tinkamų medžiagų, daug jų tikrai negalima duoti (tada kokia prasmė?), o virtų irgi neduodu ir tiek:). Man atrood, kad virtos labiau paukščiams tinka. Šiaip ir karvėms žalių neduoda, nuo virtų melžiamiems gyvuliams sako gali pieno latakėliai užsikimšti. Kiti šakniavaisiai yra kitokie, čia lyginti negali.

Turi būti "na vkus is cvet tovariščei net"

Kiekvienas turi susikūręs ar kuria savo šėrimo sistema, kuri po kiek laiko gali pasikeisti, tad viskas būna kūrimo stadijoje. Priklauos nuo avių skaičiaus, kiek gali joms skirti laiko ir pan. Šiaip jau ėriukai rapdeda kramsnoti kietą maistą - šieną 10-ies dienų. Jeigu jų motinoms duodi rupiai maltų miltų ar grūdų, burokų, jie irgi supuolę visko ragauja. Kadangi Aš avims duodu tik šieno, nes neturiu tiek daug daržovių, o miltų - nemanau, kad joms labai būtina. Aš jau nuo dešitmeis dienų įburnytes jiems įdedu kruopų - paragauti, nors gal ir bereikalotaip žaidžiu. Dabar turiu apdarisui lošpelį (tuo turėsiu fotiką, nufotografuosiu), kur mažiesiems yra padėtas lovys (avys neužeina, bet mato) ir jie ten gauna tarkuotų daržovių, miežinių miltų (rupiai maltų), žirnių miltų (nedaug), viečių sėlenų, tarkuotų šakniavaisių kokių turiu (ant morkų užlieju truputį aliejaus, kitaip neįsisavins vitD): tinka burokai,burokėliai, morkos, ropės, griežčiai, gal dar kas, tik ne bulvės. Turiu susidžiovinusi dilgėlių, tai į tą mišinį rankomis sutrinu lapelių. Nujunkyti galima nuo 3 sav. su sąlyga, akdsveria ne mažiau 12 kg - tačiau tai tinka tada, kai mėsiniai, auga labia dideli ir ruošiesi labai itnesyviai juso šerti koncentruotais pašarias - tai komercinis auginimas. O šiaip įprastai nujunkomi 3 mėn. vėliausiai 4 mėn., ktii paleidžia ganytis ganykloje su motinom ir ėriukai nusijunko natūraliai, bet nelygu veislė - kai kurios veislės (Romanovų, visokie mišrūnai) jau būdami 4 mėn. gali pradėti litpi ant avyčių. Tad atsargiai, nes gal ne visai tokio barono norėjai, bet to toks kergimui dar per jaunas.

Šiandien užsisakiau daržo peilį Hori Hori ir peilį vaistažolėms/grybams/šaknelėms. Akiavimo juostos dabar neturi. Labai įdomu būtų pamatyti tą super-sekatorių

Tada jau gal reikės atskirą temą kurti, jeigu dar nėra?

Gal truputį ne į tema, bet jeigu kas nematėte - http://www.staliausirankiai.lt/index.ph ... imo-juosta Ir šiaip seilė tįsta šioje svetainėje pasižvalgius.

jei tik 10 kirpsi tai gali ir per diena ir su paprastrom pailsedamas apkirpt,labai neblogos buna vet vaistinei pirkt raudonos pavadinimo nepamenu kaina35lt tik nepirk ilgu jei neprates tai gali netycia kanors daugiau nurest.O jei nori elektrines pigiau isigyt ir siek tiek lenkiskai moki,lenku internete yra su aprasimu ir ivairiu firmu nuo pigiu iki brangiu profesanaliu ,ir tikrai kainos nuo lietuvos skirias .O lenkijon nulekt ir pasimt tai jau tikrai nesunku ir netgi sakyciau siokia tokia pramoga Na nezinau gal ir rankinem apkirpciau niekad nekirpau tai nezinau turiu tokias senovines paprastas tai gal jos dar tiktu Tik pasigaląsk, jos labai geros, pradžiai. Aš irgi su tokiom kirpau, bet nemoku aip greitai kirpti, kaip mano kaimyėns senos "kolchoznikės" (anksčiau viena per dieną su tokiom žirklėm po porą dešimčių nukripdavo).

Aš irgi pritariu, kad jokia ekranizacija neprilygsta knygai, jokioje ekranizacijoje neįmanoma atskleisti tiek daug prasmių sluoksni kiek jų yra knygoje, ir režisieriai dar dažnai ir savo prideda, ką nors iškraipo. Žinoma, būna, kad gera ekranizacija pranoksta... prastą knygą.

Gal kam pravers tokia labai gera svetainė, čia ne tik apie tujų dauginimą - http://dendro.lt/index.php/dendro/article/view/56/45

Ir dar - grožinės literatūros kūrinyje atsispindi žmonijos išmintis, žmonijos patirtis ir tai pateikta menine forma, rezultatas priklauso nuo rašytojo talentingumo. Grožinio kūrinio pradžių pradžia - pasakos, sakmės. Kažkoks talentingas žmogus jas sukūrė, kiti jas perdavinėjo iš lūpų į lūpas, kažką pridėjo, kažką atėmė, juose užkoduota labai archaiška žmonijos patirtis. Kas turi ausis - teklauso, kas turi akis - teskaito, kas turi protą - teapmąsto:)

Grožinės literatūros kūrinys yra MENO KŪRINYS, ir visai neprivalo būti paremtas jokiais faktais. O jeigu ir paremtas faktais, jie turi būti taip pateikti, kad skaitytojas nepagalvotų, kad taip tikrai buvo. Jeigu pagalvos, tai jau bus (auto)biografija ar dokumentika, ne grožinė lit. Geras romanas (ne tik apie vyro ir moters meilę, tai tik toks žanro pavadinimas) ar apsakymas būna kaip saldainiukas (panašiai kaip ir geras gilus filmas) - graži kūrinio forma, graži kalba, įdomus stilius, puiki rašytojo fantazija, daug išminties, psichologinės įžvalgos (charakteriai ir įvykiai turi atrodyti tikroviški, nors jie išgalvoti) ir tt. Kad "išgalvotum" tokį kūrinį, ir labai gerą, ir dar tokį gerą, kad gautum Nobelį, turi būti neelinis mirtingasis, be galo talentingas žmogus. Tad grožinė literatūra - ne visiškai mėšlas:)

Na bet nuomonę reiškiat gan kategoriškai, įdomu ką skaitėt iš grožinės, kas taip nuvylė? Pagal amži?ų jum dabar puikiai tiktu Karlas Majus, Diuma, Žiulis Vernas, Dž. F. Kuperis. Gal juos bandėt? Skaiciau grozines Melvino Burgesso ( nu vienas is zymesniu), manes ne tai, kad nuvyle, bet as perskaites knyga (grozine) imu saves ir paklausiu. Ka man dave naudingo? ka naujo suzinojau? naudos - 0 su pliusu. Bet , autoriu yra begale daug, ir daug geru, deja neturiu tiek laiko kad visus juos perskaityciau... Melvinas Burgessas yra rašeiva, ne rašytojas, dabar tokių daug. Kuperis ir kompanija tinka jaunesnių klasių moksleiviams ir intelektualiems vyrensių klasių moksleiviams bei suaugsiems, kiti nesupras. Čekuolis, labai doras ir išprusęs žmogus, šviečiamąjį darbą varo tarp tų, kurie visą gyvenimą nejudino smegenų, nes neturėjo galimybių arba tingėjo. Bet jis labai garbingas ir sąžiningas, bele ko neplerza.

Blickrygai, čia nė vieno nenuoširdaus patairmo enbuvo, nenuvertink taip žmonių))) Kritiškas požiūris dar nereiškia nenuoširdumo, į jį kaip tik labiausiai įsikalusyti ir reikia. O savo programą kuo puikiausiai išdėstei, norai tavo labai konkrektūs, tad viskas tvarkoje!!! Man žiauriai gaila jaunų žmonių, kurie baigia mokyklą ir net nejaučia, ką jie gyvenime norėtų veikti, ką studijuoti. Tavęs negaila, dėl tavęs galima tik džiaugtis. Į užsienį, jei norėsi, nuvažiuosi atostogų, pvz., į Kubą ar pasivaikščioti Didžiąja Kinų siena. Aš prisitrankiau po pasaulį ir man seilė varvant žiūrint į senutes ir senukus, kurie visą gyvenimą iš savo kaimo kojos nebuvo iškėlę, o tikras išminties lobynas. Vienas žymiausių pasaulio fotografų (pavardės dabar neieškosiu), savo garsiąsias nuotraukas padarė neišeidamas iš savo keimo. Taip kad - kaip kam Dievulis duoda.

Pirmiausia žiūrėk nagą, ar nėra nagų puvinio - pakrapščius už nago turi dvokti. Reikia nukirpti, išvalyti nuo pėdos nešvarumus, nuskalauti kalio permanganato tirpalu ir papurkšti iš vaistinės nusipirktu spec. purškalu. Jeigu nagos švarios, tada reikia atsargiai iščiupinėti visą koją nuo viršaus iki nagos ir žiūrėti ar trūkteli koja - vad. ten skauda. Toje vietoj tepti kamparo spiritu, laikyti aprištą šiltai, ir pačiia avytei šiluma nepakenktų. Arba kviesk veterinarą.

paporinkit kas prašau apie šių veislių mėsą, nes kitur literatūroje rašo atvirkščiai, jog mėsa turi mažai riebalų ir yra skani (konkrečiai šiurkščiavilnių) Man abejonių sukėlė plaučių uždegimas, apie kurį čia rašoma, internete niekur apie tai net neužsimenama. Juk LJ vertinamos už tai, kad yra vietinės ir mūsų klimate viskam atsaprios. Gal čia cituojamas žmogus jas netinkamai laiko (drėgmė, šlapia, šalta, skersvėjai)? Ir gal kas žinot, kaip atpažinti plaučių uždegima?

Nesu veislininkystės specialistė, bet man rodos, kad pigiau bus, jei pradėsi nuo kito galo, t.y. nuspirksi avių su veislės dokumentais (ieškok tarp Avių augintojų asociacijos narių internete), nes svarbi visa avies genealogija: kas tėvai, seneliai ir t.t. Arkliai - brangus gyvulys, tai gal jiems ir verta daryti kraujo tyrimą, o avims - abejoju.

Ir vis dar veikia? Bet nuotraukoj atrodo didelės ir sunkios. 4 kg sveria su visais priedais ir lagaminėliu ar tik ta viena mašinka?

Internete radau, kad jeigu karvė ar avis, ar ėriukas griežia dantimis, tai vienas iš požymių, kad kažką skauda. Gal kirminai? Klausčiau gero vet gyd, nelaukčiau, ypač jeigu jie neatrodo žvalūs.

O kiek avių su savo mašinka jau nukirpai?

turejau tokia panase masinka kerpa tai tikrai normaliai jei is trukumu tai biski vibruoja pa kol nekerpi o kai kerpi tai viskas ok .Kai pirkau klausiau jei sudegs variklis ka daryt,tai sake atnesk atgal paduos meistram ir pervinios . Kirpimo asmenys galandas labai paprastai paemi balta nauja neapdauzita plyta ir i ja patrini vidine puse asmenu biski reik tik nepadaugint As pats tai paimu nauja smulkaus sveiciamo lapa ir pasidejas ligoi vietoi patrinu . Asmenu suspaudimas reguluojas is virsaus yra varstas Ten viskas labai paprasta tik nereik prisigalvot nebutu dalyku nes jie tik apsunkina gyvenima pvz(asmenu galandimas uz pinigus,ar turint 20 aviu masineles pirkimas uz1200lt kai gali nusipirkt uz 450lt ir t.t.) p.s. mano nuomone nebutinai sutampa kitu forumieciu nuomone. Ar iš šito hopshopo pirkai? Įdomu, ar tai saugi parduotuvė, ar kas nors iš čia pirkote?

O be to kaip pasitikrinti ar ši e-parduotuvė ne iš tų, kur neseniai sugundė žmones pigiom prekėm, susirinko pinigus ir paskui dingo?

O kas pagaląs šitos mašinėlės peiliukus? Kaip suprantau, turint avių vilnos kirpimo mašiną, didžiausia problema - peiliukų galandymas. Neparašyta kiek garantija ir kas gamintojas. Įdomu ar svoris 4 kg su lagaminėliu ar tik mašinėlės, nors aprašyme nurodo, kad "labai patogi, nedidelė"

Nesupratau, ką parašei apie šieną? Su sienomis mes kol kas nieko nedarėm, bet kitame forume (jei administratoriai neuspyks) - ozkos.lt temoje apie gardus ir aptvarus apie tai kaip tik ir rase, pasiziurek. Pas vienus kaimynus buvome nusižiūrėję kaip avis laiko per žiemą viename klojimo gale: lubos irgi iš lentų šienu ar šiaudais apmestos, dvi sienos klojimo, o dvi - iš tų metų šieno, kurį pamažu sušeria. Tikrai gaunasi neblogas kampelis.

Jeigu veislė ne per daug lepi, ėriukams tos šilumos reikia gal tik pirmą parą, paskui šiluma kyla nuo mėšlo - atsklaupkit ir pamatysit, kaip keliai sušyla. Mes tvarte, kur šilčiau, laikome iki 1 mėn., paskui pervedame su motinomis į avidę, padarytą iš medinės daržinės. Ten šiluma kyla nuo mėšlo, plius lubos padarytos iš permestų prastų lenttų o ant jų senas šienas. Šitaip per šieną išsigaruoja drėgmė. Jeigu ėriukams darysite lubas, per jas būtinai turi išsigaruoti drėgmė, garai (pvz. kelios lentos, o ant jų šienas/šiaudai). Avims apskritai reikia grynesnio oro. Jeigu ėriukai dar visai maži, jie nuo motinos nelabai dar atsiskirs (rašo, kad lekia pažįsti pas ją apie 40 kartų per parą), todėl abėjoju ar jie eis į tokią dėžę. Jeigu vyresni, tai eis, jeigu ten bus padėta jiems maisto. O šiaip šiluma per daug lepinti neverta, bus silpnesni, jautresni ligoms. Šilumos gal labiau reikia melžiamiems gyvuliams. O mūro/blokelių/kitokios ne medinės sienos visada bus šlapios - ant jų susilaiko drėgmė ir dėl to per šalčius tokiame tvarte šalčiau.

Bulvinykai, smagu girdėti, kad savo rogėse - vienu laimingu žmogumi po šia saule daugiau