Loreta

Vaikinas su ambicijomsi, labai gerai! Ir tik neklausyk Bulivnyko! Klausyk savo širdies. Matyt Bulvinykas neklausė, dabar sėdi ne savo rogėse ir širsta, arba apsimeta, kad širsta. Reikia atrasti savo pašaukimą. Jei ką traukia prie žemės, tai ir apsukęs ratą prie jos su grįš ir bus visai nesvarbu, kad čia neuždirbsi kaip koks bankininkas. Svarbiausia daryti tai, kas tau labiausia prie širdies. PInigai svarbu, bet ne tiek. Rodė filmą apie Billą Gatesą. Jis daro tai, kas jam prie širidies, darytų tai ir be pinigų, o kad toje srityje tokie pinigai plaukioja, tai tik sutapimas.

Geriausia stok į kokią žemės ūkio specialybę, ir nebūtinai į akademiją, yra ir kolegijų, kurios suteikia žinių daugiau praktiniame lygyje, be didelių ten išvedžiojimų. Man regis, žū specialybėse lygtai studentų trūksta, per radiją kažką tokio girdėjau. Už mokslus čia nereikės mokėti, gal net ir bendriką, ir stipkę gausi. Dzūkijoj tikrai tokia kolegija turi būti. Čia gausi gerus praktinius pagrindus. Į aukštąją galėsi stoti vėliau, jei turėsi pinigų ir labai norėsi mokytis toliau (galima ir neakivaizdžiai). Kažkada pavasarį visose kolegijose, aukštosiose bus atvirų durų, nuvažiuok, viską sužinosi apie stojimą, ko mokina. Seniūnijose būna visokių semianrų, bet darbo dienomis, kai į pamokas turi eiti. Tik tie smeinariukai būna labai trumpi, ne visada geri, dažnai tik pasisėdėjimai ir pasiplepėjimai.

Tai pasikviesk kokį gerą meistrą ir paskaičiuotų kiek reikia medžiagų ir kiek darbas. Įdomu aį tokio dydžio priestatui reikia derinti projektėlį? Girdėjau, kad nedideliems (jei ne daugiau 15 kv m?) nereikia?

Yra toks buteliukas Multivitaminai+Mineralai gyvuliams, kainuoja 18 lt, ten labai aiškiai surašyta, kiek galima elsiti pagal svorį avims ir pasiskaičiuoji kiek ėriukams. Galima ir neleisti, jeigu viskas gerai, bet jei matai, kad silpnesnis , tai būtų gerai. Pernai aš neleidau vitaminų, šįmet suleidau visiems. Tik ką gimusiems, o ir vėliau geriau suleisti seleno/vit E (irgi 18 lt), nes mūsų dirvoje seleno trūksta, o su pienu ėriukai jo gali negauti. Selenas, ypač pirmosiosmis dienomis yra svarbiau už multivitaminus. Seleną leidžiu kai tik ėriukai pradžiūna arba kitą dieną, galima ir vėliau. Galima leisti kartu su multivitaminu (nežinau ar galima į viena švirkštą), ar darau kelių dienų pertrauką. Multivitaminus galima leisti kas dvi savaites. Mažyliams iki 5 kg svorio seleno leidžiu 0,5 ml, multivitaminų taip pat po 0,5 ml, nors vet sako, kad galima galima ir daugiau - po 1 ml. Svarbu nepadauginti ypač seleno, nes gali pakenkti. Avims sako labai gerai suleisti vitaminų prieš ėriuojantis, tada lengvesnis ėriavimasis, arba galima po to, ypač jeigu sunkesnis ėriavimasis, bet šiaip vetai sako, kad vitaminai nėra būtina, jei avys sveikos ir kokybiški pašarai.

O kokia bus paskirtis - gyvuliams ar pvz pašarui?

Jeigu avis neprisileidžia žįsti ar neturi pieno, jos bandoje išvis nereikia laikyti, nes paprastai tas savybes perduoda palikuonims. Ar gerai prižiūri savo ėriukus, ar turi pieno - tai irgi labai svarbūs rodikliai ar avis gera, ar tinkama laikyti.

Daikome, kur auga tos tavo gudobelės? Šiaip jų būna girininkijų medelynuose, bet bent jau tos kur arčiausiai manęs, tokių aukštų nėra. Tik jas reikia labai saugoti, ypač rudenį-pavasarį, jei trumpesnės ir neapsnigtos , nes labai vitaminingos ir stirnos labai jas mėgsta, tuoj viršūnėles nuskabo. Tręšiant nereikia persistengti, nes pertręšus augalas bus nestiprus, iki rudens turi spėti sustiprėti. Nieko per daug nepaskubinsi, su augalais, kaip ir su žmonėmis ar gyvūnais reikia kantrybės ir laiko. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vienapiest ... obel%C4%97 "Gudobelės – ir grauželinė, ir vienapiestė – apytikriai vienodai auga derlingose ir vidutinėse dirvose. Jos prisitaikiusios augti sunkiuose ir sausuose moliuose, kuriuose mažai ką galima užauginti, gerai pakenčia unksmę ir sausras. Mažalapei liepai reikalingi vidutinio derlingumo dirvožemiai, vidutinė drėgmė, ji vidutiniškai pakenčia unksmę."

Tai visai nesudėtinga, bet gyvenimas yra toks daiktas, kad pagal vieną kurpalių ne visada iur ne visiems išeina.

Įdomu, jeigu ūkinio pastato apšiltinimui neplautą avies vilną pamaišyčiau su akmens vata? Šiek tiek sutaupyčiau akmens vatai, bet ar iš to kas nors gautųsi, ar tai racionalu ir efektyvu?

Ir apie "Ką pasėsi tą ir pjausi" kažkas forume parašė, kad paroda irgi labiau miesčionims ir dar miškininkams. Gal Agrovizija iš didžiųjų parodų tinkamiausia kaimiečiams ūkininkams, net ir smulkiems, ką?

Ne visiems ir ne viskas nušąla Paskaitykit čia http://www.lietuvosmiskai.lt/go.php/lit ... _zmon/1482

Kažkada seniai buvau apžiūrėti T. Ivanausko sodintos spygliuočių kolekcijos (atleiskit, bet nebepamenu tos vietos). Sėklų ten - kiek nori, prisirinkau, bet tada dar negyvenau kaime, tad iš jų jokios naudos nebuvo. Name gyvena T.Ivanausko giminaičiai, o gal dabar ir jų nebėra. Būtų labia gerai, kad būtų kas ten paaiškina, kokie tie spygliuočiai, kad aklai sėklų nerinkti. Ši T.Ivanausko klolekcija - labai geras pavyzyds kaip atrodys jūsų kolekcijos po daugelio metų, kokiu tankiu reikia sodinti medžiaus, kad gautųsi parkas, kad galima būtų gėrėtis suaugusiais medžiais vėliau (Ivanausko susodinta per tankiai, nesimato pavienų egzempliorių.) Apskritai, kiek mačiau kolekcijų Lietuvoje, viena iš bėdų - per tankus sodinukų susodinimas, nepagalvojant apie ateitį. Tokioms kolekcijoms reikia didelio ploto. Man regis, Ivanausko kolekcijoje buvo Bosninė elgė (mane tąkart, pamenu, sužavėjo jau vis tas pavadinimas, vėliau daug jos mačiau per teliką), daugybė visokių kitokių gėrybių. Jam matyt daug kas išgyveno sėjant ir sodinant, kur nors jo knygose rastumėte aprašyta.

Keli suaugę ginkmedžiai auga Kauno botanikos sode, jo dendrologai - labai šaunūs žmonės, tikrai manau patartų ir el. paštu.

Šįmet viena gera avytė atsivedė du negyvus ir vieną gyvą, bet tas nugaišo. Jie vis buvo neišsivystę. Manome, kad ėringą baronas bakstelėjo į šoną (laikėme kartu) ir užmušė vaisių bųtent toje stadijoje, o vienas dar kažkaip kapanojosi. Daugiau ėringų avyčių su baronu nelaikysime,

Man regis, ko tikrai per daug šiame sviete tai žmonių, ypač nejautrių gamtai, bet ne žvėrių... Tai mes sėdime jų namuose, tiek urbanizavom teritorijos, kad žvėrys nebežino, kur jiems slėptis.

O ar negalima pereiti į paukščiukų programą, t.y. kraštovaizdžio apsauogs? Ten irgi įsiapreigoji penkeriems metams (jei žemę nuomoji, reikia notaro patvirtinto tos žemės savininko sutikimo) Pagal šią programą gal nebūtina laikyti gyvulių, tik nušienauti ir išvežti (smulkinti ir palitki negalima)?

Super, labai daili. Patarimas kitiems dėl stogo spalvos: žalių stogų kitiems nerekomenduočiau - žalia yra gamta, todėl žalias stogas su gamtos žaluma kertasi (ju ypač kaime pastatą ir deriname prie gamtos). Geriausia yra rudi, pilkšvi stogai, kažkodėl visi pamiršę nedažytos skardos stogus, o juk nuo jų atsispindi dangus! Ryškiai raudona yra čerpių spalva, todėl čerpėms ją ir palikime. O jau mėlynas stogas - tikras nesusipratimas (atleiskite tie, kurie tokia spalva jau užsidengėte). Namo estetika, t.y. meninė, spalvinė išvaizda, žvelkite į savo statinį visumoje, gamtos fone. Namo spalvos, kaip kai kas mėgsta sakyti, yra skonio dalykas, tik bėda ta, kad tas skonis gali būti visai neišlavintas, spalvas parenka žmogus, iki tol niekada nesidomėjęs spalvų deriniais, ir tada sprendimai labai saviveikliniai, kertais su elementariais estetikos principais. Be to šiuolaikinės medinės sienos dažnai nebebūna natūralios spalvos, todėl reikia žiūrtėi, kad renkant stogo dangos spalvą i6 namo nepadarytumėt margutį.

O pats geriausias patarimas, kokį jums norėčiau duoti, - tai niekada nesiskolinti iš jokių bankų su jokiom palūkanom. Geriau būtų, jei giminės sukrapšytų arba dar geriau - pradėti nuo mažiau ir pačiam užsidirbti. Tik atrodo, kad pasiskolini, kad investuotum, kad tai pataiso kažkokius tavo verslo ar asmeninius reikalus, o iš tiesų tai yra gryna saviapgaulė, nes grąžindamas skolą žmogus tuose savo investuotuose reikaluose žygiuoja atgal visą tą liką, kol atidavinėja skolą. Ypač žemės ūkyje, kur biznio didelio nepadarysi. Nesiskolinkite, būktie kantresni ir pamatysite - viskas bus gerai!

Panašiai. Žiūrėjo pajamas. Ėmė vyras savo vardu ir užteko parodyti mano pajamas. Geriau visko jų pačių klausti:). Visų smulkmenų nepamenu, bet gavome labai lengvai.

Bet yra vienas labai patogus dalykas (nors gal ne visose kredito unijose) - galima grąžinti anksčiau. Skolinomės 5 tūkst (neturėjome laiduotojo, būtumėm ėmę daugiau), įmokas išskirstė penkeriems metams, pusę metų mokėjome kas mėnesį, o po pusmečio atsirado pinigų ir gražinome visą likusią sumą. Jie lankstūs, o gal lankstūs tik Utenoj? Jeigu imsite paskolą, išsiklausinėkite įvairiausius variantus. Ne visi bankai, bent jau taip būdavo, leisdavo grąžinti anksčiau, o mes iškart klausėme, ar bus galima taip padaryti. Mano pažįstamas ėmė didesnę paskolą iš Citadelės banko (kažkaip kitaip vadinosi, susirasite internete) - irgi galima grąžinti anksčiau, jei grąžini įmokom ne mažiau kaip 5 tūkst lt. ar pan.

Kai duoda paskolą, įrašo ir į narius - viską padarė per nepilną valandą. Mano įnašas buvo 600 lt, jį paskui gražina, kai baigi mokėti paskolą.

Štai - rinkitės - http://www.lku.lt/lt/kredito-uniju-kontaktai.html

Detales jums geriausiai paaiškins pačios kredito unijos, galite jiems ir el. paštu rašyti, visi dabar labia operatyviai atsako.

Žiūrėkite internete. kaip minėjau, visos jos veikia savarankiškai ir jų palūkanos skirtingos.

http://www.swedbank.lt nebandei ? vat kad ten sunku gaut Siūlau kaip ūkininkui eiti į Kredito uniją - greita ir paprasta. Kreditos unijos ūkininkus, bent jau mūsų krašte, labai myli. Čia ji ji labai populiari. Aš irgi skolinausi trumpam. Pas mus jei daugiau kaip 5 tūkst. lt, reikia laiduotojo, bet ne sutuoktinio. Kredito unijų yra daug ir visokių, internete rasi, kuri arčiausiai tavęs. Tik dėl Dievo nesiskolink iš greitųjų bankų