Mariush

O kuo vien metaliniai kuolai blogai? Darbo daug mažiau. Pabetonuot užtenka tik kampuose. Kitiem tik skylę išgręžeii ir pastatei. Tinklą tai tik regztą dėčiau - nuo šalčio šilumos taip neišsitampo, tik spyruokliuoja. Jei bent 2,5 mm vielos tinklas, net įtempimo vielų nebūtina dėt. Be to be karpymų kur nori sujungi, kur nori perskiri. Pas tėvuką 3 mm necinkuotas tinklas 30 metų stovi, tai keist reikėjo tik ten kur gyvulių sulankstytas ar krūmai peržėlę. Šiai dienai sakyčiau pigus, greitas ir praktiškas variantas. Jei kam kils noras sodint gyvatvorę, konsultacijas suteiksiu nuo iki

Žinot, gaunasi man tokia kurioziška situacija - pelnas 2 kartus didesnis už pajamas.... O gaunasi taip, pagal supaprastintos apskaitos rekomendacijas (3D-266) 73-75 punktus gyvulių, atsargų ir pasėlių vertės padidėjimas (vertė laikotarpio pabaigoje minus vertė laikotarpio pradžioje) atimamas iš piniginių išlaidų. Tada išlaidos gaunasi su dideliu minusu, o neigiamos išlaidos didina pelną. Veikla pas mane specifinė - labai daug rankų darbo, o kadangi dirbu pats su šeima, tai popieriuje darbas kaip išlaidos nepasirodo. Gali taip būti ar kažką suvėliau?

EDV čia nė prie ko. Svarbu kiek perki, kiek ir kam parduodi. Jei prekiauji mažmenoj pats - neverta, jei atiduodi perdirbėjams - verta vienareikšmiškai. Jei tarpinis variantas - reikia skaičiuot.

Įdomu įdomu kokios tos specifinės sąlygos, nes lyginant su rožėmis, šilauogių dauginimas - tragedija.

Pirmą kartą girdžiu tuos 30 proc... Gal ir yra koks supaprastintas variantas, bet pilnai tvarkantiems buhalteriją jis privalomas negali būti. Bet kokiu atveju reiktų paklausti: "O kokio teisės akto, kokiu punktu vadovaujantis?"

Dabartinė parama mažiukus verčia ir likti mažiukais. O jei parama būtų didinama, tie mažiukai galėtų išlipt į vidutiniokų kategoriją, ir patys sau nauda, o ne kupra, būtų, ir valstybei naudos atneštų... Kas dėl mano lobizmo, tai gavau atsakymą iš ministerijos, kad įgyvendinus visas investicijas išmokėti visą sumą ansčiau ir pabaigti projektą negalima dėl Europos reglamentų, bet svarsto galimybę tokiu atveju leisti nutraukti projektą bet kuriuo metu, negrąžinant jau išmokėtos paramos...

Klausimas ar šienaujamoje pievoje ta įvairovė buvo... vieniem augalam geriau, kai šienaujama, kitiem, kai nešienaujama... ir apskritai didžiausia įvairovė pievoje gaunama neintensyviai ganant ir daugiau nekišant nagų ir padargų

O ką daryt jei per savo neišmanymą laiku neužpildžiau F0457? PVM ir GPM nemoku, bet reikia dėl leidžiamų atskaitymų. Pildyt dabar ir nusidėvėjimą skaičiuot nuo dabar?

Čia panaišiai skamba jei paklausčiau kiek kainuotų pastatyt 90 m2 ploto namą... Jei rimčiau, tai siūlau pirmiausiai rajono žemėtvarkos skyriuje gauti leidimą miškui veisti, o tada kreiptis į miškų urėdiją, jei patys neužsiima, tai bent patars kas gali užsiimti. Želdinimo projektus visvien jie tvirtina, o ir miško sodmenis (su dokumentais) be urėdijų mažai kas augina...

Liepos 7 pridaviau paraišką, dar pataisyt kai ką reikėjo, o rugpjūčio 17 jau pinigai sąskaitoj už pirmus metus buvo. Tai kiek suprantu jie mėnesio terminą turi išnagrinėt paraišką, dar užtrunka pinigų užsakymas ir apmokėjimas. PS. Lauk svečių mėnesio bėgyje, turėk tvarkingą buhalteriją ir jei jau ką nors nupirkęs, tuos daiktus ir jų pirkimo dokumentus.

kraustomės į PM

Nu ne ekologas, bet kolega - miškininkas.

už 10 štukių tvarto nepastatysi... nebent pamatus. Vsisos pažymos ir leidimai, tik laiko gaišatis ir transporto išlaidos, kas kainuos tai geodeziniai darbai, grunto tyrimai, jei jų reikia, ir pats projektas. Jei planuoji eit per paramą, tai pirmiausiai gerai pastudijuok paramos taisykles (susižinok kokių dokumentų reikės išlaidoms pateisinti, ar būtina atsiskaityti per banką ir pan.), nes ir projektavimo darbus per paramą galima prastumti.

Man tai ir keista ir pikta, kai žmogus su motyvacija studijuoja kažkur, o į žemkę daug kas įstoja daug tik dėl to, kad tai aukštoji.... iš čia ir požiūris į universitetą.... Nesakau, kad būtina studijuot agronomiją, bet ir ekologas iš žemkės bus gerokai arčiau žemės nei iš kito universiteto.

Ko išmokau, tai išmokau - melas turi būti skaidrus kaip krištolas.... Yra kainoraštis, yra augalų apsaugos tarnybai teikiama inventorizacija, jei buhalterijoj padarysiu visiškai kelias rūšis, tai vistiek kažkada atsirūgs. Gal paprasčiausiai ale rinkos kainas surašyt ir viskas? Normatyvinės ten irgi vokrug do okolo surašytos, pvz pušys kalninės 4-42 Lt/vnt.

Beje išsistudijavau normatyvines kainas (LR žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 3D-984) , tai 110 rūšių galėčiau jas pritaikyt, o 40 rūšių lieka ant ledo...

Manau tema verta atskiros diskusijos... Situacija tokia: 150 rūšių po 2-7metų amžiaus grupes, iš viso keliasdešimt tūkst vnt sodinukų. Kaip juos kuo paprasčiau parodyt apskaitoj? Skaitau skaitau supaprastintos apskaitos rekomendacijas (2005-05-11 ŽŪM įsakymas Nr. 3D-266) ir verslo apskaitos standartą Biologinis turtas, ir kuo daugiau skaitau, tuo daugiau painiojuosi..

Nu va... paklausiau ir padariau atsakymo nesulaukęs - 2 dokumentai ant vieno lapo (pabandykit atspėt iš kur aš kilęs ), ir nieko rašyt antrą kartą nereikia, viskas persikelia. Excel'is valdo

O būtina atskirai įvedimo į eksploataciją aktas ir ilgalaikio turto apskaitos kortelė? Ar galiu vieną dokumentą padaryt, nes duomenys visi tie patys tik forma skiriasi? Įmonėj (kur ir žiūrėjau) tai dar suprantu, ten įsakymu sudaryta komisija, tram pam pam... o aš pats vienas, nei komisijų nei įsakymų.... ir vienam ir kitam dokumente inventoriaus numeris ir pavadinimas, kada pirkta, kada pradėta eksplotatuot, kada bus baigta, pradinė vertė, nusidėvėjimas likutinė vertė... O NMA reikalauja kortelių.

Čia kvietimas ant švenčių? Jei rimčiau ir tiksliau, tai standartinė valstybinės žemės pirkimo procedūra. Žemės nenuomoju, bet ji ribojasi su mano sklypu. 2010 m pradžioj parašiau prašymą, praeitą savaitę pasirašiau sutartį dėl žemėtvarkos projekto parengimo ir už jį apmokėjau. Dar reikės daryt geodezinius savo lėšom, apmokėt notarui, už pačią žemę ir registrų centrui už registravimą. Kiek šnekėjau tai visa tai gali nusitempt ir iki rudens. Dėl šių metų jau apmokėjau iš savo (ne ūkio) sąskaitos, taip paprasčiau ir neturi reikšmės piniginei. O kitais metais kokie įmanomi variantai?

Nesinuomoju, bet perkamas sklypas yra šalia mano žemės, atsidūriau 13 eilėj rinktis sklypą. Jei nuomosies pakilsi iki 10 ar 11 eilės, bet su išvadom vistiek bus pirmumas.

Tolokai jūs čia nuo miškininkystės... O šiaip teisingai pastatytą ir teisingai prižiūrimą medinį namą dar gerai reikia pagalvot ar esu matęs... va čia ir yra klausimo esmė. Vienas dalykas yra kai pats rąstas yra ir konstrukcinė medžiaga ir apdaila (o anksčiau ir neapdorota niekuo), o visai kas kita - rąstas, vata, vėjo izoliacija, oro tarpas, dailylentė. Pasakykit man kodėl apatinis rąstas turėtų sutręšt teisingai įrengus tokią konstrukciją. Pabrėžiu - teisingai, tai yra turi negaut drėgmės nei iš pamato, nei tiesiogiai, nei iš kondensato.

Su valstybinės pirkimu jokie fintai nepraeis Įmonėse tai tokias išlaidas kaupia kažkokioj sąskaitoj (nebaigtoj gamyboj lyg?), o ilgalaikis turtas kartais užpajamuojamas net ne po vienų metų.

O jei prieš pirkimą? Pvz dabar moku už žemėtvarkos projektą, 2001 m. pavasary už geodezinius, o įregistruosiu nebent 2011 rudeniop? Galima tas lėšas sukaupt ir pakabint ant žemės vertės, nes bent jau šiemet sąnaudų didint nenoriu (nors kitais metais tikėtina, kad pelno parodyt nenorėsiu).

Klausimuks iškilo dėl žemės. Perkant žemę kaip suprantu mažėja piniginės lėšos, didėja turtas, sąnaudom tai reikšmės neturi. O kaip su dokumentų tvarkymu? Notaro atlygis, registrų centro pažymos ir registravimas, žemėtvarkos projekto parengimas, geodeziniai matavimai - visa kas susiję su perkamais sklypais. Į sąnaudas ar skaityt kaip žemės pirkimo išlaidas?