nts519

Net jei neužspaudžia, novag sėklą guldo šoniau to griovelio. Nežinau kaip ten novag, bet pas mane tai užsiknisi sėklos beieškodamas. Net įrankių prisidariau tiems kapstymams kai reikia sėjos gylį patikrinti. 

Su Eimantu bendrauk, kitam didybės manija 

Vasara

Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 

Sėdamas pupas į ražieną,rizikuoji prarast ketvirtadalį derliaus.Skaičiuoti pačiam kas labiau apsimoka.

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Trumpai šitiek
daugiau nuotraukų - https://www.facebook.com/IgnasAgro/photos/pcb.2935847923334027/2935845570000929

Daug ką keliu į čia https://www.instagram.com/igagro_/
vakare įkelsiu nuotraukų iš taip, kaip šiandien atrodo pasėliai
 

Kad nebludyt po filosofijas, manau Viliaus pastebėjimas šiuo atveju pats teisingiausias. Viskas priklauso nuo to kiek tu pabirų pridygę. Ir tikrai keista kai agronomui jokių minčių nekyla, kaip tik būtinai reikia purkšti. 
Agronomija – su žemės ūkio augalų auginimu susijusi mokslų visuma. O ne tik agrochemija ir jos naudojimas... 

Tręšt nereiks, nes nebus kuo. Purkšt nereiks, nes irgi nebus kuo. Ėst nereiks, nes irgi nebus ko. O žaliasis kursas dar nė neprasidėjo normaliai. Nuobodu tikrai nebus. 

Kolegos, nedirbkite žemės po rapsų, sėkite tiesiogiai. Rapsai labai geri dirvos purentuvai. Pabirų daiginti irgi nereikia  

Tavo vadinama iprasta dirbima mes jau eile desimti metu propagavome ir propaguojame . Viskas su juo ok, bet …. Reikia dafiga technikos . Dafiga arkliu . Dafiga žmogisku ištekliu, žinoma viskam ir kuro .  Kadangi mes nesam tokie turtingi is neturim žmonių prie savo didmiesčio kurie artu skustu už tikrai padoru atlygi, einame link tos technologijos kurioje dviese galime apddirbti be vargo dar didesni plotą . Pvz, skutant ir sejant rapsa, niekada nera buve svaraus lauko, nes dygstant rapsui, susižadino piktžoles kurios irgi dygsta ypac garstukas ir svėrė . Todel paprasciausiai pavargau nuo tokių laukų matymo . Kova su vejo malūnais . No till technologijoje man pirma sudygo rapsas . Piktzole viena kita . Garstuko, sveres isvis nematau kad ir kaip užkresta lauka esam paseje . Man to rezultato užtenka ir jis mane tenkina . Kaip Jevgenijus sake, mes po liūties kita diena važiavom purškem nuo pabiru, net traktoriaus ratai neaplipo. Iprastoi technologijoje, dar iki dabar butum neivažiaves . Šiemet visi žinom koks oras . Reikejo ir kulti pabaigti, ir rapsus pasėti . Jeigu būtume sėje iprasta technologija, tikrai arba butume nebaige kulti, arba butume nepasėje . Vienas iš dviejų . Ir dar gimusios dukters tikriausiai bučiau nepamates per darbus  Dabar padaryta viskas . 
Aš irgi skutu, sėju. Bet ar tai darau tik kolkas . Laikas daryti kitaip . Ne visur technologija tinka . Bet musu žemese, tikrai super duper . Reikia tik pačiam prie esamo lauku vaizdo priprasti, ir kaimynus išauklėti kad nukulta ražiena nera tik ražiena per kuria pajibat galiu važiuoti . Vienas kaimynas paseta lauka 8m juostą išskuto, sako galvojau kad ražiena, norejau pravažiuot . Taip ir gyvenam su tokiu mentalitetu  

Dainiuk aš tave girdžiu, visada girdžiu 
Ką tik parsivilkau iš laukų. Vakar pas mane pliaupė, kiemas balose, keliukai balos balos, o aš su croksais po laukus. Aišku, sudygimo tolygumo niema, besimokant žmogiškųjų klaidų visa puokštė... Žodžiu ne idealiai, toli gražu. Tai va nežinau kaip ten su šliuzais, bet spragės jau pasidarbavusios. Skylėtu, su duobutemis daug, net po dalį nugraužto lapo yra. Nežinau ar ką dar reiktų su tuo daryti. Yra laukų kur tik agilo reikia, yra kur visų herbicidų, yra ir kur nieko kolkas nereikia. 
Pradedam kulti vadinasi ir arti, tada tai kaltai, tai noragai, tai nelenda, tai arklio galvas verčia, reikia neuždžiovinti, dviejų kultivavimu lyg mažai, tada dar sykį, tada pasejam į sausą, volai, kažkuriuo momentu dar nu purkšt reikia, tada liūtis ir užplakimas ir malda kad visgi išlystu... ir daug daug garstukų ten kur visai nesitiki... Nah. Neskaitant streso belaukiant sudygs/nesudygs, ramiausias ruduo per mano 13 metų žemės ūkyje. 

Taip ir idealios sąlygos atsiradinėti prieš juos kovojančiams Žygiams, kuriu šiemet ypač gausu nedirbtuose laukuose. 
Bėda su sliužais, kad jie ir iš griovio gali ateiti ir apsigyventi, o tada ir žemės dirbimas nepadės gal net pablogins jeigu lauke bus daug grumstų.

Wow kiek emociju!
Senokai buvau bet ziu nekazkas pasikeite, si tema vis dar kelia aistras provokuoja. 
Sveikinu kas jau apsipratote ir laikote save no till ininkais. O kas dar abejoja ar veltis i sia technologija linkiu maziau trypciot filosofuot  o daryt. Pasiimkite viena lauka ir pradekite. Visi atsakymai ten. Cia jus galite rasti tik gaires, tik kito zmogaus patirti kuri jokiu budu nebus identiska jusu lauke.  Si technologija yra agronomija is esmes ir prasideda ne nuo sejalkos. Kiekvieni metai kitokie, issukiai ivairus, sprendimai nelengvi, nuolatines dilemos, taciau pokyciai i gera garantuoti jei tik turi kantrybes o jos reikes nuolat nes klaidos garantuotos, bet klaidos baime savaime privers gilintis ieskoti, bus nusivylimai, bet peraugantys i atradimus ir rezultata. Ir taip metai is metu ner ramybes nes turesite reikalu su gyvu dirvozemiu prie kurio reikes taikytis. bet is kitos puses su laiku ateina pasitikejimas tuo gyvu dirvozemiu kai imi visai kitaip ji verinti matyti ir supranti kad no till yra tik apibrezimas kuris pradedancius klaidingai ipareigoja. 
 

 

pas mus baisine sausra. kokie patarimai dėl laukų rapsų sėjai? skusti tikriausiai neskusiu, nes išvis liks pelenai. ar mano mastymas klaidingas ir reikėtų daryti kaip įprastai, o paskui vis tiek anksčiau ar vėliau to lietaus sulauksime

Antrą tiek išgarinsi ir nužudysi viską kas gyva 

As tai nejudinsiu rapasienos, pabiros pacios sudygs, kai ateis laikas sesiu tiesiai z.kviecius, pora lauku dar poseli i rapsiena pasesiu ( grikiu+vienm. dobila turbut ). 

Rapsų daiginimui skutimas nereikalingas. Saulė sudegina skleročio sporas, o rasa sudaigina pabiras.
Glifosas prieš sėją bent 10 dienų ir viskas super.

Kas cia per galvojimas, gi buna visko zemes ukyje ir darai taip kaip tau reikia, gi nepaliksi tu ravu tokiu, per eile metu susitvarkys ir baigsis tos bedos