vk_

Suvalgėm keliasdešimt uogyčių nuo šiemet sodinto sausmedžio Karina. Skonis turbūt labiausiai primena mėlynes. Na, šiemetinė sausra, karštis ir tai, kad tik šiemet pasodinta, galėjo kažkiek paveikti uogas.
Bendrai sausmedžiui dedu pliusą - vertas pasisodinti, nes:
1) uogos valgomos, gana skanios ir labai ankstyvos;
2) jokie amarai ir kiti kenkėjai nepuolė, jokių papildomų rūpesčių nekėlė, auginti paprasta.

Lazdynų stagarus galima palikti (nukarpius plonas šakeles ir viršūnes) - jie gali tarnauti vietoje kuoliukų naujais augantiems ūgliams. 
Aš visus augalus sodinu pavasarį - tada per vasarą jie spėja sustiprėti ir geriau peržiemoja nei sodinti rudenį.
Mano supratimu, jei rudenį sodinti augalus plikomis šaknimis - tai tik po to, kai numes visus lapus ir pasiruoš žiemoti, praktiškai po pirmųjų šalnų. O sodinti su lapais - tai tik iš vazonėlių, iš vazonėlių galima sodinti bet kada, bet irgi geriau sodinti anksčiau, kad spėtų geriau prigyti.

Suvalgėm keliasdešimt uogyčių nuo šiemet sodinto sausmedžio Karina. Skonis turbūt labiausiai primena mėlynes. Na, šiemetinė sausra, karštis ir tai, kad tik šiemet pasodinta, galėjo kažkiek paveikti uogas.
Bendrai sausmedžiui dedu pliusą - vertas pasisodinti, nes:
1) uogos valgomos, gana skanios ir labai ankstyvos;
2) jokie amarai ir kiti kenkėjai nepuolė, jokių papildomų rūpesčių nekėlė, auginti paprasta.

Va kaip atrodo dabar nufilmuota 2018-05-31  tik šį kartą garsinau rusų kalba.  
 

Šiemet atlikau eksperimentą, kuris, atrodo, pasiteisino. Realiai mano sode medžiams didžiausią žalą yra padariusi saulė, tai yra pavasariniai žievės pažeidimai, kai dieną šildo saulė, o naktį šalnos spaudžia. Balindavau medžius įprastai balinimo mišiniais. Bet jie gana greitai nusiplauna. Labiausiai nusivyliau užpraeitą žiemą, kai nubalinau medžius, o po to lietus viską nuplovė vos ne per porą savaičių. Pasižiūrėjau į nusipirktą sausą balinimo mišinį – seniai pagamintas, bet parašyta, kad galioja neribotai. Tada ėmiau ieškoti ilgiau laikančių priemonių. Radau informacijos, kad garsusis Amšiejus į balinimo mišinį deda ¼ dalį normalių baltų dažų medienai, daugiau nieko gero neradau. Paskaitinėjęs apie dažus, nutariau pamėginti medžius nubaltinti dažais medienai, kurie skirti išorės darbams, yra vandens dispersiniai ir kurie išdžiūvę sudaro plėvelę, kuri yra laidi vandens garams. Tai yra, per dažus medis gali „kvėpuoti“ (garai praeina), o skystas vanduo nepraeina. Išsirinkau tokius dažus – Liuks-M. Medžius šią žiemą baltinau vien jais, bet kadangi jie buvo gana tiršti, tai iš akies praskiedžiau juos vandeniu, gal maždaug santykiu 1:1. Rezultatas nudažius toks, kad medžiai kur kas baltesni, nei nutepus standartiniu balinimo mišiniu ir dažų sluoksnis plonesnis. Medžiai atrodo gražiau. Buvo rizika, ar tai nepakenks medžiams, bet jau nemažai laiko, kai jie atgiję, ir kol kas nemačiau nė vieno blogo požymio – pumpurai išsprogo, lapai auga, žiedai žydi ir mezga vaisius. Tad viskas puiku. O puikiausia dalis yra ta, kad toks nubalinimas turėtų atlaikyti kelis metus, tad dabar nebereiks kasmet balinti ir nebereiks taikyti tinkamo oro balinimui prieš pavasarį, kad dar liktų baltumo pavasariui, kad nenuplautų lietūs. Taip kad inovacija pasiteisino. 

Pažiūrim, kokios šilauogės geriausiai užmezgė daugiau nei 1000 km nuo mūsų. Kaip nebūtų keista, bet geriausias rezultatas su ta pačia veisle kaip ir pas Donatą:
 

Nerekomenduočiau daug vienodos veislės slyvų prisodinti ir tos "vietinės geltonosios"  (manau, kad pas mane jos irgi auga, nes yra pora kažkokių tokių senų slyvų, kurių veislių nežinom) daugiau nei 2 medelių nesodinčiau. Geriau rinktis taip, kad prinoktų skirtingu laiku. Pas mane va tokios auga (tik ne visos dar derėjo):
Slyvų prinokimo orientacinis laikas 
Veislė
Prinoksta
Ijulskaja roza
net liepos viduryje, apie 10 dienų prieš Kometa veislės slyvas
Kometa
liepos mėn.,10-12 d. anksčiau už „Greitutę“ (Skoroplodnąją)
Herman
liepos pabaigoje
Violeta
rugpjūčio pirmoje pusėje
Ontario
rugpjūčio viduryje, prinoksta vienu laiku
Uleno renklodė
rugpjūčio pabaigoje
Jubileum
rugpjūčio pabaigoje, sunoksta maždaug savaitė prieš Viktoriją, kuri prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje
Empres
rugsėjo pabaigoje
Tolar
rugsėjo trečiasis dešimtadienis
Ana Špėt
rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, nuskinti išsilaiko apie 14 dienų
Ką galiu parekomenduoti iš jų? Kaip idealiausia aprašoma Jubileum, kaip ankstyvos ir geros - Ijulskaja roza, Kometa ir Herman, kaip didelėmis slyvomis - Empres, kaip vėlyvos - Ana Špėt (vieną rudenį dar lapkričio 1-ą dieną skynėm).

Agrastas Achiles:

Uogos baltos dėl to, kad pilnai aptrauktos valktimi, nors orai buvo šilti ir sausi. Tad išvada - valkčiai neatsparus, auginti neverta, išmesiu jį.

Agrastas Achiles:

Uogos baltos dėl to, kad pilnai aptrauktos valktimi, nors orai buvo šilti ir sausi. Tad išvada - valkčiai neatsparus, auginti neverta, išmesiu jį.

Kaip ir minėjau įdedu savo šilauogių video kaip jos atrodo 2018-05-18 dieną. Nepamirškite palaikinti

Tai žinoma, kad senos pjuvenos puikiai tinka.
Jei pjuvenas dėsi duobės dugne, tai nemaišys ir pagaliai, jie tinkami apatiniam drenažiniam sluoksniui (va foto, kiek aš pagalių pridėjau), bet paviršiuje, kur auga šaknys, didesnių pagalių neturėtų būti.
Dėl žemių - tai smėlis ir priesmėlis gali sudaryti iki trečdalio substrato. Molis šilauogėms blogai ir netinka, o jei kažkokia kita gana puri žemė, tai mažas kiekis tokių priemaišų gali būti.

Aš balinu vieninteliu tikslu - tam, kad išvengti žievės pažeidimų pavasarį, kai dienomis įkaitina saulė, o naktimis būna šalnos. Jau esu minėjęs, kad būtent tokie pavasariniai žievės nudegimai yra didžiausi mano sodo pažeidimai. Todėl mano tikslui medžio dažai tinka idealiai. 

Jei žema vieta, tai sodinant apačioje duobės buvo galima drenažinį sluoksnį įrengti, pavyzdžiui, kankorėžių, šakų pridėti. Jei vieta labai žema ir per liūtis užpila tiek, kad balos ilgai stovi arba kai tiesiog gruntiniai vandenys stovi arti paviršiaus, tai tada rekomenduojama sodinti pakeltose lysvėse. Jei per liūtį daug vandens pritekės, bet po to jis po truputį susigers ir nestovės kelias dienas, tai tada neturėtų būti jokių problemų.
Viename video pasakojo apie problemą, kai per liūtis ant šilauogių užtekėdavo vandens upelis, kuris prinešė molio dalelių. Tada šilauogės ėmė skursti, nes molis joms netinka. Tad nuo upelių po lietaus šilauoges reikėtų apsaugoti, kad neprineštų ko nereikia.

sveiki,labai malonu kad cia visi labai atviri,taigi pasisemes informacijos pasisodinau savo reikmem silauogiu(patriot,bluecrop,chandler)pirkau is sodininko(imetu foto)tranceja 3×0,8×0,5 uzpyliau vien durpem(is rekyvos siauliu raj.)pamulciavau pjuvenom, pusu ir egles sakelem ir virsum pusu zieviu mulcias.

Na tas pacanas labai cia pavirsiuje pakapste, kur saknys formuosis? Stiebo neuzpilinejau auksciau netgi gal gavosi reikia dar kokia pora maisu durpiu.

Atsakau į šilauogių temoje Ekologo užduotą klausimą. Ekologe, aš savo žinutėse dažnai įdedu nuorodas, jos tekste išskirtos mėlyna spalva. Va mano žinutėje aukščiau yra įdėtos dvi nuorodos, kurios susietos su žodžiais "visur" ir "ten pat". Užvesk ant tų žodžių toje žinutėje rodyklę ir paspausk - tau atsidarys nuorodos su atsakymais į tavo klausimus. Parašiau taip smulkiai, nes matau, kad nesinaudoji tokiomis įdėtomis nuorodomis ir klausi iš naujo.

Beje, vakar vardindamas šilauogių privalumus pamiršau pasakyti, kad jos labai skanios. 
Ir kad dažnai parduotuvėje nusipirktos šilauogės neturi pilno skanumo, nes dažnai jos nuskintos per anksti ir dar neįgijusios viso savo saldumo. Tai dar viena rimta priežastis šilauoges augintis patiems. 

Taigi, kodėl verta sodinti šilauoges? Tam yra net trys labai svarbios priežastys:
1) jų uogos yra pats sveikiausias maistas, koks tik gali būti;
2) jas galima auginti nenaudojant jokių cheminių priemonių nuo ligų ir kenkėjų;
3) jos atrodo gražiai/dekoratyviai visus 4-is metų sezonus.
Šilauogių uogos - pats sveikiausias maistas
Sodinės šilauogės uogos ne tik skanios, dr. Laima Česonienės nuomone, jos išsiskiria iš kitų uoginių kultūrų ir vertinga chemine sudėtimi, todėl dažnai laikomos jaunystės uoga. Šilauogių uogose yra didžiulė įvairovė biologiškai aktyvių medžiagų – antocianinų, polifenolių, flavonoidų, įvairių organinių rūgščių (citrinos, gintaro, chino, obuolių), vitamino C (askorbo rūgšties), iš angliavandenių daugiausia yra gliukozės ir fruktozės (sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. nuo bendro cukraus kiekio), taip pat pektinų, turinčių kraujo klampumą mažinantį poveikį, padedančių pašalinti radionuklidus. Iš šilauogių uogų išskirti net 25 skirtingi antocianinai. Kokybine antocianinų sudėtimi šilauogės yra nepakeičiamos mūsų regėjimui, geram nervų sistemą sudarančių ląstelių funkcionavimui, saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo užterštos aplinkos poveikio, gerina kraujagyslių būklę, reguliuoja virškinimo sistemos darbą. Tinka vartoti diabetu sergantiems bei alergiškiems žmonėms. Šilauogės dėl jose esančių antocianinių naudojamos kaip natūralūs dažai maisto produktų nuspalvinimui. Šilauogės yra vartojamos įvairiai, skaniausios yra šviežios, nenumėlina dantų (kaip mėlynės). Jas galima šaldyti, perdirbti – trinti su cukrumi, smulkesnes – džiovinti. Beje, dėl savo specifinės cheminės sudėties šilauogių uogas galima ilgai laikyti net kambario temperatūroje, žymiai ilgiau nei braškes, avietes, serbentus ar šaltalankius.  
Dar svarbus šilauogių privalumas, kad jas galima valgyti nenaudojant jokio papildomo apdorojimo ar perdirbimo:
1) jos skanios šviežios, nereikia dėti cukraus kaip valgant kai kurias kitas rūgštesnes uogas;
2) jos labai ilgai laikosi šviežios nuskintos tiek šiltai, tiek šaldytuve, todėl vėlgi be jokių priedų ir apdirbimo galima jas ilgai valgyti šviežias;
3) jos puikiai atlaiko užšaldymą ir skanios atšildytos, tad vėlgi galima šaldyti be jokio cukraus ir nesutrinant.
Šilauoges galima auginti nenaudojant jokių cheminių priemonių nuo ligų ir kenkėjų
Kelis metus augindamas šilauoges nė karto jų nepurškiau jokiomis cheminėmis apsaugos priemonėmis. Jas tik truputį puolė amarai, buvo pasirodę ant kelių lapų, bet jie neišplito ir rimtesnių problemų nesukėlė. Šiaip savo sode auginu tik ekologiškus ligoms atsparius augalus, bet, pavyzdžiui, amarai taip puola juoduosius serbentus, trešnes, obelis, slyvas, kriaušes, kad nepurkšti jų insekticidais beveik neįmanoma. O šilauogių jokie kenkėjai ir ligos nepuolė, kad jas reikėtų purkšti chemikalais, tad tai yra svarbus jų privalumas.
Šilauogių krūmai yra dekoratyvūs augalai
Šilauogių krūmai yra ir dekoratyvūs augalai, kai pavasarį apsipila baltų ar balsvų varpelių žiedais, žaliais blizgančiais lapais, vasarą – uogų karoliais, rudenį – ryškiaspalve lapija, žiemą – puošniais raudonais stiebais. Kadangi šilauogės mėgsta rūgštų substratą, todėl sodyboje ar sode galima sodinti greta rododendrų ar spanguolių bei bruknių. Žemaūges šilauoges tinka auginti alpinariumuose.
Taigi, šilauoges realiai galima sodinti netgi gėlyne (prie rododendrų).

Dalis teksto paimta iš čia: 
http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/sodas/tinkamiausios-silauogiu-veisles-lietuvoje.d?id=75605109

Beje, jei  planuojate sau pasisodinti pirmąsias šilauoges, tai perskaitykite šį straipsniuką:
Kokias šilauogių veisles rinktis pradedančiajam augintojui?
Man iš pirmųjų pasisodintų šilauogių labai gerai auga ir dera Reka. Ji mažiau reikli substrato rūgštumui, labai atspari, todėl ji pakankamai gerai augs ir ne visai teisingai ją pasodinus bei ne visai teisingai ja rūpinantis, atleis daugelį pradedančiojo klaidų.
Tik ne visai sutikčiau su minėto straipsnelio žodžiais apie šilauogę "Pink Lemonade". Skaičiau, kad "Pink Lemonade" yra šiltų kraštų visžalis (tai yra išvis lapų nenumetantis augalas), jis mūsų klimate lapus numeta tik iš bėdos, todėl jis neatsparus mūsų šalčiams ir tikrai pradedantiems augintojams neverta su juo prasidėti.

Gali žydėti jei ir nesimato žiedinių pumpurų. Tikrai nekartą pasodinus dvimetį sodinuką, kurį sudaro dvi šakelės ir ant jų nesimato pumpurėlių sulaukėme uogų.

Na tos taisykles daug maž visiem žinomos
Visų pirmiausia ir svarbiausia tinkamai ir ekonomiškai pasodinti šilauoges. Į tai įeina iš kur gaunamas vanduo ir kokiam šilauogių plotui jo užteks, ar vieta šilauogėms neužmirksta, tvora, gyvatvorė, šilauogių tranšėjų ir krūmų išdėstymas plote, durpės ir mulčas.
Antras svarbiausias dalykas yra veislės. Dabar žmonės perka akimis - uogos turi būti didelės, gražios, kvapnios. Pirmą kartą klientai pirkti būtent iš vieno ar kito prekeivio pasirenka dėl uogų grožio arba žemos kainos antrą kartą klientai iš to pačio prekeivio perka jei uogos skanios, jei neskanios (dažniausiai būna rūgščios arba sutrintos jei nusipirko pigias iš perpardavinėtojų) ieško kito prekeivio. Todėl labai svarbu, kad uogos būtų aukščiausios rūšies tiek išvaizda tiek skoniu. Dabar klientams svarbiau kokybė, o ne kaina.
Trečia šilauogių priežiūra ir laiku vykdomas laistymas

O čia mano uogos, aš ir pasigirsiu

Jei jau tiek 2016 metų duobės fotkių pridėjau , tai reikia ir su rezultatu įdėti (praėjusio rudens fotkė):

Ir 2017 m. nauja lysvė:

Bei paskutinė:

Apie šilauogių gražumą, o ne auginimą:
 

Šioje temoje minėjau mikorizę. Bet esu tikras, kad daugelis gerai neįsivaizduoja, kas ta mikorizė yra. Tad šiandien plačiau apie mikorizę.
Šilauogių suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm ilgį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm dirvos sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka augalo epidermio ląstelės ir grybo micelis (pav.).

Pav.: Sodinės šilauogės šakninės sistemos dalis
Grybiena hifų pavidalu įsiskverbia į šilauogių šaknis, tokiu būdu padidindama šaknų siurbiamąjį paviršių. Aprūpindamas augalą vandeniu, azotu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis, grybas gauna augalo ląstelėse susintetintų angliavandenių. Tokiu būdu šilauogės geriau auga buvusio miško žemėje negu dirbamuose laukuose. Esant išvystytai mikorizei, augalai geriau ir greičiau auga, tačiau sumažėja antžeminės (ūglių) ir požeminės (šaknų) sistemų santykis. Simbiozėje dalyvauja grybai Phoma radices-vaccinii, Rhizoctomia rūšys.
Sėkmingai mikorizei plisti reikalingos optimalios sąlygos. Ji sutrinka, jei:
•    netinkama dirvos drėgmė,
•    dirvoje daug azoto, fosforo junginių,
•    dirva labai derlinga,
•    naudojama daug pesticidų.
Mikorizė padidina augalo šaknų paviršinį imlumą, todėl augalas gauna daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Kaip fizinis barjeras ji apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda išgyventi sausrą, nes grybo hifai įsiskverbia į siauriausias dirvožemio poras. Augalo naudingumas grybui pasireiškia tuo, kad grybas gauna daugiau fotosintezės produktų (redukuotos anglies junginių), kurie reikalingi jo struktūrai vystyti.
Taigi, augindami erikinius augalus, atkreipkime dėmesį ne tik į dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, augalui būtiną šviesą ar nedidelį pavėsį, trąšas, bet ir į sąlygas mikorizei susiformuoti – pagerės augalo augimas ir derėjimas, prigijimas po persodinimo.
Skaitykite daugiau: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/mikorizės-formavimasis-erikinių-mikorizė
 
Mikorizė - efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą ir sumažinantis stresą nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Botaniškai mikorizė yra mutualistinė (ne patogeninė) simbiozė tarp dirvožemio grybų ir augalų šaknų. Mikorize išvertus iš graikų kalbos, reiškia „grybų šaknys". Grybų sporos sudygsta ir pradeda augti susitikusios su augalo šeimininko šaknimis. Jei atitinkamų rūšių grybai netinka augalui šeimininkui, šaknų išskyros slopina sporų dygimą. Grybų hifai apraizgo augalų šaknis, į jas įsiskverbia ir praplečia augalo šeimininko šaknų sistemą - rizosferą. Rizosfera nuo simbiozės su grybu gali padidėti nuo kelių iki kelių šimtų kartų, dėl to augalas turi kur kas geresnes sąlygas pasiimti iš dirvožemio vandenį, ypač sausros metu. Išskirdamas rūgštis bei fermentus, grybas skaido dirvožemio organinius junginius ir padaro juos prieinamus augalui, pagerina mineralinių medžiagų, ypač fosforo, prieinamumą, kaip fizinis barjeras apsaugo augalą šeimininką nuo patogenų ir kenkėjų. Augalas aprūpina grybą fotosintezės produktais, angliavandeniais (cukrumi, redukuotais anglies junginiais), kurių grybas, neturėdamas chlorofilo, negali pasigaminti. Dar viena svarbi šių grybų savybė - dirvos struktūros palaikymas. Grybų hifai ir grybienos gaminamas glikoproteinas glomulinas sujungia dirvožemio daleles į agregatus. Glomulinas atrastas tik prieš 20 metų. Tai viena iš pagrindinių organinių medžiagų, kuri neleidžia dirvai suslūgti, sukristi, sumažina erozijos žalą ir didina dirvožemio anglies atsargas.
Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/3416-mikorize-vertinga-augalu-sajungininke