Jump to content

Gintas.

Nariai
  • Pranešimai

    119
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

Atsakymai kurių autorius Gintas.

  1. On 2021-12-05 at 16:13, agronoms pranešimas:

    Šiaip beveik viskas tiesa,tik trijų manau tikrai nereikia.O šiaip žemės ūkio veikla,kaip sakė kolega Voras,pokeris.Gali laimėti padaręs vieną tręšimą tinkamu laiku,gali daug ir prarasti,jei gamta sudurniuos.Bet ..tai pokeris ir šuniška nuojauta...

    Na dalinti į 3 aš norėčiau, nes pirmąjį tręšimą atlieku anksti kol dar pašąla. Nes kitu atveju reikėtų labai ilgai laukti kol išdžius dirvos (vakarinėje pusėje kritulių dažniausiai netrūksta) ir arba vėluočiau arba viską tektų suversti per 1 kartą. Nes aš ne iš tų kurie maknoja po laukus iki ašių su barstytuvais ne prie širdies tokia veikla. :icon-smile:

  2. Na aš iš įvairių informacijos šaltinių, žmonių nuomonių ir savo asmeninės patirties pasidariau tokias išvadas dėl azoto tręšimo. Galima tręšti viską iškart ir galima tręšti dalimis derliui esminės įtakos tame nebus beveik galiu galvą guldyti ir vienais metais kulsit daugiau padarę pirmą variantą kitais antrą tai priklausys nuo aplinkos veiksnių. Todėl atrodytų, kad geriausia yra viską suversti sykiu, bet yra vienas bet. Reikėtų prisiminti ta seną gerą pasakymą, kad mes tręšiame ne augalus, o dirvožemį. Todėl, kaip jūs ryte neprisivalgot visai parai taip ir dirvožemis. Todėl aš tręšiu 2 kart norėčiau 3, bet tiesiog nelieka tam laiko dėl šienapjūtės.

     

  3. Prieš 18 valandų, ceck pranešimas:

    Jei tai būtų mano nuomonė, tai turėtų būti ūkių įvairovė ,kas kam prie širdies, plius ar taip ar taip visi dirbam dėl didesnio pelno, tik žinau, kad į gyvulininkystę aš tikrai nepasuksiu, vien dėl savo galimybių, nes viską perorentuoti į kitą sritį tikrai finansiškai neapsimoka ir nėra tiek žmogiškųjų resursų

    Na nežinau ar tikrai taip sunku persiorientuoti. Kaip suprantu esat augalininkystės ūkis tai sakykim pradėti auginti mėsinius galvijus nėra taip sunku. Tarkim reikės jums atstatyti pievą tai jau pašaro per vasarą yra. Galima pirkti veršelius paauginti per vasarą ir parduoti rudenį, galima suręsti pašiūrę ir auginti netik per vasarą tik reikės tada ir pasiruošti pašarų kas jau kainuos daugiau. Tačiau esmė, kad jūs prie augalininkystės pridėję gyvulius galėsit sunaudoti tarkim sudygusius javus, nekondicinius ankštinius ir pan. Tai ir yra žaliojo kurso pagrindinė mintis. Tarkim Lenkijoje absoliuti dauguma augalininkystės ūkių iki +- 150ha  šalia tų pačių kviečių, rapsų, miežių augina kelis hektarus daržovių bulvių, burokėlių, svogūnų, morkų ir pan. Taip turi darbo visus metus plius nė nereikia sakyti, kad pelningumas iš hektaro visai kitas. Todėl kai lygina Lietuvos pelningumą iš hektaro mes taip tragiškai atrodom, nes pas mus tiesiog augina javus ir tuo pasibaigia ūkio veikla. Rizikos nėra skaidomos todėl kai derlius sumažėja visi pradeda "bėdavotis" kaip negerai kaip skriaudžia gamta. O ką padarei, kad užsidirbtum daugiau tada man kyla klausimas ? Netaikau to tiesiogiai jums, nes nežinau jūsų realios situacijos kalbu apie visą Lietuvos žemės ūkį. Kur labai norima susilyginti su kaimynais, tačiau yra dirbama žymiai mažiau. 

  4. On 2021-11-27 at 06:33, kestoxs pranešimas:

    Kiekvienas save gerbentis žmogus pradžiai perskaito tai apie ką nori padiskutuoti, jums patarčiau pirmiausia perskaityti du kartus, tada bandyti diskutuoti, taip ir atsiranda tokie išsireiškimai “senai mokslininkai įrodė” :-D tai ponas rugpjūčio 15, esate truputi nuslydęs nuo realybes, mėšlo teršimas vyksta ir vyks visuomet iki lapkričio 15 ir kalba buvo nebepratesineti iki gruodžio 1, tai visa esmė apie papildomas 15 dienų, nu bet jum geriau žinoti, kada baigiasi aktyvioji fazė :-D 

     

    P.s labai primenate viena senai matyta ir girdėta forumo aktyvu veikėja, lyg buvo toks karvė, jautis, artojas kažkadaise. Tai galvoju ar nesate kažkaip susiję…

    Aišku kad mėšlo terpimas nebus sutrumpintas iki rugpjūčio 15. Tačiau, kad galutinė data visad bus lapkričio 15 ir jos nesutrumpins taip pat nebūčiau tuo 100proc. tikras. Juolab kai kalbos apie tvaresnį ir naudingesnį organikos panaudojimą yra gvildenamos visoje Europoje. 

     

    https://www.fwi.co.uk/news/opinion-farming-rules-for-water-present-challenges-for-all

  5. On 2021-11-25 at 20:40, voras pranešimas:

    Tamsta turbūt pagiriotas.

    Kada nors gyvenime išviso esi kūlęs 10 t iš ha?

    Aš esu ir truputėli daugiau, tokiam derliui turi tiek kortų sukristi, kad joks ministras jų "nepadovanos"

    O šitas bile sukiršint, kodėl nepapasakoja kaip rusiški grūdai ešalonais į Lt važiuoja ir į parduotuvių lentynas miltais nusėda ir kitais produktais, reeksportavimas prisidengiant Lt vėliava.

    Viskas slypi kur kas giliau nei iš tavo trobos matyti, mat kol tavo slenksčio mėšlo upė nesiekia tol gerai!

    Ne dėkui alkoholio nevartoju.

    Ne nesu, nes esu realistas man pakanka įdėti 6t. Tada uždirbu kažkiek net jei kuliu 4t. O jei kaip sakot kortos sukrenta ir iki 8t gali būt. 

    O kodėl tie grūdai važiuoja ? Jūs sėklininkas tai jūsų neliečia, bet kodėl tada kiti auginantys javus vartojimui jų neparduoda Lietuvos kepykloms ir malūnams ? Parduoda įmonėms, kurios išveža tai toli. Tada pas mus atveža rusiškų nes taip pigiau. Paliktų produkciją čia nereiktų rusiškų.

    O mėšlo upės tekėjo daugelį metų ir kai pagaliau jas pradėjo sausinti. Tokiems ale ūkininkų atstovams kaip Vilionis pradėjo kaist minkštoji. Dėl manęs tegul aria nors ir Žuvinto rezervatą, bet tas kasmetinis inkštimas jau vemt verčia. Derliaus kaip nėra taip nėra Lietuvoje. Anksčiau maniau kad miescionys kvaili ir buvo pikta kai be ūkininkus su m tuo pačiu mėšlu maišo. O su jais sutinku 90proc. Žinoma yra dar kažkiek tikrų ūkininkų bet turbūt mes nykstam. 

    On 2021-11-25 at 20:40, Bulvinykas pranešimas:

    Nematau problemos tame, kad žmonės nori dirbt pelningai. Visas verslas to nori.

    Matau problema tame, kai pelningai norima dirbti kitų sąskaita ir nesvarbu kieno: gamtos, dirvožemio ar mokesčių mokėtojų.

    Matau problema kai norima dirbti pelningai esant neįmanomoms tam sąlygoms. Pats esat iš derlingesnės Lietuvos dalies todėl nelabai suprantat koks yra "naujųjų grūdininkų" mąstas ir kokiose jie žemėse bando dirbti pelningai ir kaip tai bando. Būna juokinga iki kol pasidaro graudu.

    Ir šeip iš savo patirties galiu pasakyti, kad derlius ir ūkio pelningumas koreliuoja mažėjančia kreive su hektarų skaičiumi  kuo stambesnis ūkis tuo jiems sunkiau dirbti pelningai. Arba bent tiek galima suprasti per jų tas ašaras. O aš pats nelabai suprantu kaip galima ūkininkauti nepelningai pats to dar nesu patyręs Na nieko dar jaunas gal atrasiu šį stebuklą. Arba kodėl pasėjus tarpinius augalus ūkis žlugs, kodėl palikti 2-3 metrus prie melioracijos griovių kaip civilizuotose šalyse yra tyčiojimasis iš ūkininkų ? 

     

  6. On 2021-11-25 at 21:29, Pienius pranešimas:

    Tai butent. Turetu.  Bet kolkas uzteks ir   pievu :)). sakau: sudo 170 azoto veiklios virsyt negali, azoto is duju yra kas 200+ duoda, no problem.  Kovo menesi srutu laistyt negali, salietra prasom!!! Gali pasirodyt, kad verkiu ir skundziuos, tai tikrai taip nera. Bet sitie faktai prasilenkia su betkokia logika.  Ypac siu dienu, zaliajam kontekste.

    Pats žinau ir toki ūkį, kurie 300vm azoto naudoja mineralinio. Man protu nesuvokiami tokie dalykai juo labiau, kad derliaus tikrai priedo stebuklingo negauna. Todėl yra įstatymai, kurie nurodo tas gaires bet reikia naudoti savo smegenis. Mano mintis šiuo atveju buvo paaiškinti, kad galima padaryti geriau su ta organika ir jei bent vienas kažkas tai perskaitęs susimąstys jau bus gerai. Reikia patiems elgtis ir ūkininkauti atsakingai, o idiotų visada buvo ir bus ne tik tokių, kurie kaip minėjau 300 azoto pila, bet ir kurie žydinčius rapsus dieną purškia ar glifosuoja porą dienų prieš pjūtį. Bandai paaiškinti, bet jei smegenyse per mažai vingių nieko nepadarysi.

     

    On 2021-11-25 at 20:25, kestoxs pranešimas:

    Nu Ok, rugsėjį tai rugsėjį, ką čia bediskutuoti, kol išsiaiškinsim ir mikroflora išmirs,  jei mokslininkai ištyrė reiškiasi  batonas. Siūsk medžiaga Gentvilui, gal dar spės pakeisti kitiem metam terminą.

    Kiekvienas save gerbiantis ūkininkas žino, kad Lietuvoje aktyvioji augalų vegetacija užsibaigia rugsėjo vidurį +- pagal klimatines sąlygas. Bet iš kur tamstai žinot, nes kai negerbi kitų pirmiausia negerbi savęs. O Gentvilui laiškų rašyt nereikia jau patys susiprato ir paaiškino kad šiemet buvo paskutiniai metai kai pratęsė tręšimo laiką po rugpjūčio 15. 

  7. On 2021-11-23 at 22:12, Bulvinykas pranešimas:

    Berods m ū buvo straipsnis apie ekoschemas. Tai jau apie kviečių atsėliavimą kalba. Didžiausia parodija CO2 mažinime, tai jei bus leidžiamas durpynų ir šlapynių arimas. Airiai suskaičiavo, kad iš pievos durpyne per metus virš 20 tonų CO2 į atmosferą patenka, tai durpyną suarus kiek? Panašu, kad darysim kažką, bet koks bus rezultatas jau dabar niekam neįdomu.

    Na tai o kaip galvoji iš kur vargšai nuskriaustieji augalininkai (ne visi kalbu tik apie tuos kurie čia dabar garsiausiai verkia per visas medijas), kurie labai jau nori tą ministrą nuversti pragyvens. Tik atseliuojant įmanoma išgyventi, o jei dar suarus kokį pelkyną-durpyna, smėlio ar žvyro karjerą ir negavus ten 10t derliaus galima pasiskųsti prastais metais dar šauniau. 

  8. prieš 7 minutes , kestoxs pranešimas:

    vienas kolega nepersenai klausimą uždavė kodėl mėšlo teršimas ribojamas, o sintetines trašos neturi jokių ribojimų. Vienas teršia, o kitos gėlytes :-D  perskaitei straipsnyje sakinį ir ji atkartojai, o faktais kas kaip įrodė, kodel būtent mėšlas o ne sintetines trašos, ir kokios mėšlo normos neturi jokio supratimo ir pagrindo pagrysti. Niekada taip nebuvo ir niekada taip nebus, kad kazkas pasidarys rezervuarus metams ir tik pavasarį atliks trešimus. Dar sutikčiau su mintimi jog vėlyvą rudenį teršimo normos turėtų būti sumažimos. O tokie teiginiai tai tai iš tu antivakseriu mokslininku lygio…

    Nesakau kad tik pavasarį reikia tręšti organika. Sakau, kad mokslas sako ką reikia daryti jei nori gauti didžiausią naudą. Mano nuomone reikia iki rugsėjo atlikti tą darbą kol dar vyksta efektyvi fotosintezė ir gyva dirvožemio mikroflora ir grybai. Specialiai informacijos šaltinių seniai skaitytų dėl tavęs neieškosiu. Samdyk kažką jei pats negali. Dėl sintetinių trąšų yra kita bėda ir visiškai ne apie tai kalbu. Beje žaliasis kursas tai turėtų kaip ir sutvarkyti. Tamsta man primenat tokį vieną dabar labai garsiai verkiantį rėksnį iš Kelmės , kuris deklaruoja esąs labai žalias ir inovatyvus viską moka viską žino tikras ūkininko etalonas, bet vos paaiškėjo žaliojo kurso gairės. Kažkas iš jo pradėjo tyčiotis iškart.

  9. prieš 21 minutes , auroraa pranešimas:

    Gal galetumet kiek placiau apie grikiu naudinguma? 

    Didžiausia grikių nauda dėl jų šaknų. Sugeba partraukti ir atpalaiduoti maisto medžiagas ypač fosforą. Kitiems dar patinka, kad yra greitai nušalantis augalas todėl galima kad ir tiesiai pasėti kviečius be glifosato.

    On 2021-11-22 at 17:46, Virgis. pranešimas:

    Čia dauguma  strip-till praktikuoja ir diskusija truputį painiojasi no till su tiesiogine sėja. Tikram no till tikiu kad kai kurių ligų sporos prie sauso klimato negali pakilti ant javų nuo augalinių liekanų kurios dengia dirvos paviršių(nors ir tradicinių būdu išsiverčiama kuo puikiausiai su vienu purskimu, kai sausos salygos), bet kaip teigiama kad no tillas padarys sveiką dirvožemį ligų atžvilgiu manau nėra teisinga. Pvz: 20-30m Neartoje pievoje tradiciniu būdu išdirbus ir pasejus javus ligų taip būna. 

    Nes ta 20-30 metų pieva ne vakuume yra. Vos pasėjus javus iš kaimynų atkeliauja kenkėjai ir ligos. 

  10. On 2021-11-20 at 23:21, kestoxs pranešimas:

    Papasakok kaip tu čia ta nauda skaičiuoji, koks universitetas  čia taip tave mokė  skaičiuoti? Labai smalsu pasidarė:-D Pirmiausia turėtum suprasti, kad yra ūkiai kurie gyvulius laiko visus metus fermose, ir yra skysto mėšlo rezervuarai, arba lagūnos. Yra numatyta ir įstatyme, kad rezervuarai projektuojami taip jog tilptu 5 mėnesių mėšlas, daugiau negu 6 mėnesių niekas neprojektuoja, tai reiškia, jog mėšlo vežimas tokiuose ūkiuose vyksta mažiausia du kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Niekas nežino kokia bus žiema ir kiek ji užtruks, ir yra žmonių kurie nori apsidrausti, žiemai tureti kuo tuštesnes talpas. 
    Keliai maurojasi ištisus metus, ir čia nesvarbu ar ruduo ar vasara ar pavasaris, šiemet turejau ir geguže ir rugsėjį ir spalį dienų ir vietų kai negalėjau vežti… Ne visi ūkiai vienodi ir ne pas visus 5 karves kurios 7 mėnesius ganomos. Beje dar prieš kelias dienas laukuose melžiamų karviu mačiau…

     

    Mokslas jau seniai yra nustatęs, kad mūsų klimatinėmis sąlygomis mėšlą norint juo patręšti laukus, o ne Baltiją jis turi būti paskleistas laukuose pavasarį. O kai sakai tie kas laiko visus metus turi planuotis geriau arba įsirengti rezervuarus su atsarga. Tikiuosi, kad Lūs paskelbta naujiena, dėl terminų sutrumpinimo taps kūnu ir tada Baltijoje sumažės teršalų kiekiai ko pasekoje reikės mažiau draskytis su žaliuoju kursu.

     

     

  11. On 2021-11-17 at 11:14, kestoxs pranešimas:

    Terminas kuris nustatomas ir pratęsiamas arba ne, ne dėl kažko kas spėja ar nespėja. Visa esmė sukasi apie oro sąlygas, o šiai dienai jos yra tokios kurios dar palankios mėšlo vežimui, ir pratęsimas butų logiškas. 

    Palankūs orai mėšlo vežimui baigėsi maždaug prieš mėnesį gal net seniau. Niekad nesuprantau tų kurie mėšlą veža vien tam, kad išvežti, o kad iš jo naudos 0 arba minimaliai nesvarbu. Asmeniškai pats išvežu pavasarį ir žinau kad išgaunu maksimalią naudą jei turiu dar likusio tada rugpjūtį prieš kviečiu sėją ir esu visiškai ramus dėl terminų, ispurvintų kelių ir išmaurotų laukų. 

     

  12. On 2021-11-17 at 10:45, Planetarke pranešimas:

    Ar galite išsamiau papasakoti apie dirbimą. Tuos 200 eur išdalinti? Labai įdomu.

    Tie 200€ netik žemės  dirbimas o visų operacijų kaštai. 

     

    On 2021-11-18 at 08:59, grazbek pranešimas:

    Mano ha savikaina 825 eurai.Ir joje yra viskas iskaičiuota. Kiek žinau mažiau kaip 750  euru į ha nelabai gaunasi.Ir tai sugalvojau ne aš - buhalteriai .kitaip viskas skaičiuota mintyse arba šakėmis ant vandens. P.S Mačiau šiu metu įmonės kuri beveik 3000 ha valdo balansa jis yra šiais metais  - 500 tukstančiu.Ir nieko jie mato šviesu rytoju.

    Nesakau kad čia aš darau viską idealei ir visi turi sekti. Tiesiog norėjau parodyti kad pelnas ne nuo supiltų trąšų kiekio ir tonų priklauso. Man kaip smulkiam ūkiui optimizuoti išlaidas yra labai svarbu, nes reikia modernizuotis. Jei nebūčiau mišrūs ūkis jau sėčiau notill su kuria nors iš pigių notill sėjamųjų tada išlaidos dar labiau sumažėtų. O kad didelės bendrovės gali sau leisti dirbti kad ir ant 0 manau yra aišku( Nesakau kad taip yra jūsų paminėtu atveju).

  13. On 2021-11-15 at 14:41, grazbek pranešimas:

    Susilygink su draugu kas yra įdėjimai .Aišku ne faktas bet net iš šono matosi ką ne taip skaičiuoji....

    Na nežinau ką ne taip skaičiuojam, nes kaip ir surašiau mano trąšos chemija ~300€ draugo ~600€ žemės dirbimui ir kurui ~ 200e paskaičiavom pas abu, o kad yra ir daugiau kintamųjų tai faktas. Jei įtrauktume technikos nusidėvėjimą ir savo darbą įvertintume ar žemės nuomos kainą, bet čia tokie veiksniai, kurių nelabai pakeisi, o chemijos ir trąšų įdejimus gali pakeisti kasmet. Beje ką galiu dar paminėti, kad abu užauginom ektsra-1klasės grūdus, todėl viską dar lengviau palyginti. O pardavimo kainas taip pat galima suvienodinti tada pelnas gausis +- lygu, bet mano investuotas 1 euras vistiek bus atnešęs daugiau nei draugo. 

     

  14. prieš 13 minutes , JCB pranešimas:

    Na bet kažkam per prastas lygis čia su mumis :) 

    tas taip, žemkė laukus pavasariui irgi suarus, erozija atvira kaip sakant, tai nesuprantu ką, Liakas, sau galvoja. Kaip ir dauguma, viena kalba, kitą daro. Ale aukščiausio lygio ž.ū. mokymo įstaiga ir nežiangia su tehnologijom. Studentai jei čia yra, ką šiai dienai moko, verstuves kaip reguliuoti ar kaip sliekus saugoti? 

    Nebesu jau studentas, bet baigiau netaip seniai, todėl galiu atsakyti. Tą eksperimentinį ūkį ar kaip jis ten vadinasi tikrai ne Liakas prižiūri ir nekokie mokslininkai iš universiteto. Ten dirba agronomas, kuris ir sprendžia viską. Turi 9 laukų sėjomainą. Turiu galvoj tikrą sėjomainą (ne kveiciai rapsas kviečiai pupos kviečiai), o kai ištikro tas pats augalas gryžta į lauką po 9 metų. Atsakyti kodėl būtent suarta pavasariui tiksliai atsakyti negaliu, bet mano spėjimas būtų, kad tiesiog jie sėja su senučiu rapidu, o jis kaip žinom nei notill nei striptill nesėja (žinoma eksperimentuoja kiti ir bando su rapidais, bet čia jau kita kalba). O kodėl neperka striptill/notill sėjamosios paklausit. Dėl tos pačios priežasties kaip ir kodėl kukurūza, kai studijavau pjovė smarkiai peranksti ( nes neturi savo smulkintuvo ir samdo paslaugą kuri kada gali tada atvažiuoja) ir dėl tos pačios priežasties kodėl sėja su tuo senu rapidu. Nes nėra lėšų naujai technikai. Ūkis turi pats save išsilaikyti mokėti darbuotojams gan solidžias algas (bent prie gyvulių ) dalį laukų skirti įvairiems bandymams kur nebūtinai bus pelno ir kaip aš suprantu, bet gal ir klystu, kad jis negali dėl savo specifikos pasinaudoti paramomis. O dėl mokymo tai taip buvo paskaitų ir kai plūgą mokė reguliuoti. Bet kaip Bogužas per paskaitas sakė visi Lietuvos dirvožemiai yra tinkami beariminiam dirbimui ir anksčiau ar vėliau visi pradės dirbti be plūgų išskyrus ekologus jiems tai atleistina.

  15. Prieš 9 valandas, agronoms pranešimas:

    Ir kaip taip susidėliojo?Gal galima preliminarius skaičiukus?Tada ir bendrą vaizdą bus galima susidaryti.

    Pasižiūrėjau užrašus ir pasitikslinau tai netgi 35e į mano pusę gavos. O matematika tokia mano įdėjimai su treštuvu ir purkštuvu buvo 310e/ha su 150vm azoto, kai draugo 615 ir 190-200vm azoto. Kitoms sąnaudoms kaip žemės dirbimas, kuras ir pan. skaičiavom, kad maždaug abu panašiai išleidžiam po 200e/ha.

  16. prieš 51 minutes , Bulvinykas pranešimas:

    Nu padėliok matematiką, kad visiems būtų aišku, kaip kuldamas 4 uždirbi tiek pat kiek 8.

    Na turiu šiemet pavyzdį, tiesa nei aš nei draugas nesėjome notill, bet reziumė aš savo 30-40 balų žemėj žemaitijoj kūliau vidutiniškai 5,6t kviečių, draugas 50-60 balų žemėj suvalkijoje 7,3t. Kai pasilyginom ką uždirbom jo didelei nuostabai aš 15€/ha  daugiau. :icon-biggrin: Tiesa reikia paminėti kad jis kviečius pardavė po 190€/t aš 210€t. Bet bendrą vaizdą manau galima puikiai susidaryti. 

  17. Prieš 22 valandas, axe pranešimas:

    Gali buti, nes yra ir ne ekologu, o smulkiuju kurie ukininkauja vien su pora simtu salietros arba visai be jos, sejomainoj vien varpiniai javai, atrodo kad per eile metu turetu toj zemej nebelikti nei p nei k, bet tikriausiai taip nera 

    Būtent, kad kalbant apie dirvozemio degradacija. Dirvožemiui daug geriau tie porą šimtų salietros nei tona trąšų ir ypač  insekticidai ir fungicidai. 

  18. On 2021-11-07 at 21:20, ignas.d pranešimas:

    labai per stoga duoda pavasary, nebent tragedija del pabiru jau butu. netoliese vienas veikejas kasmet puse rapso pasitaiso nuo pabiru pavasary ir paskui pyksta kad pustoniu maziau pas ji kulasi

    O gal to pustonio pritrūksta ne dėl herbicido, o dėl rudenį nesutvarkytų pabirų, kurios stelbia rapsą

  19. prieš 9 minutes , Gintokas pranešimas:

    Sveiki, koki zemes paruosimo buda vertinate geriausiai zirniu auginimui,

    atsizvelgiant i siai dienai populiaru liekanu palikima  pavirsiuje, ir aisku kokybe zirniu augimui.

    Arimas +kultivavimas+ sejimas

    Noraginis + kultivavimas+sejimas

    Kiti budai :)

    Pasidalinkim mintimis

    Dauguma sako, kad reikia gilesnio dirbimo. Aš asmeniškai praskutu su diskiniu posėlį 6-8 cm gyliu ir sėju. Kadangi priežiūra tik herbicidas, o ir npk ne kasmet jiems duodu derliai nėra įspūdingi. Vienais metais su trąšom 2t/ha kitais be trąšų 3,7t/ha. 

  20. Prieš 6 valandas, Duncia pranešimas:

    Pazystu toki ukeli, pries 2 ar ten 3 metus gryzo is norgu. Prisirankiojo zemeles kazkas truputi virs 100 ha. Pasieme aviu del paramos. Susipirko technikos, didziuma paskolos. Dabar tos DGP per 2 m isartos sudaro 60 ar 70 proc. Tai sake jei reiks atset mes viska atgal i norgus. 

    Puikiai pažystu tokius ūkelius dažniausiai po jų žemę reikia gaivinti kelis metus nes net pieva neauga. Augina rapsas kviečiai nemažiau  200vm azoto ir kasmet 200-300 fizinių sulfato ir nesvarbu kad žemės našumas apie 30 ir ji linkusi rūgštėti svarbu paskaitė kad Kėdainiai ar Šakiai taip tręšia vadinasi reikia. 

  21. Prieš 9 valandas, Vilius pranešimas:

    Čia kliedesių pavarei gerai 

    Na nežinau jd kombainai tikrai ne stebuklai pažystamas šimtaprocentinis jd fanas t serijos įsigijo, tačiau pirmą sezoną nukūlė su pakaitiniu, nes to dojus taip ir nepaleido tiksliai nepamenu kas per bėdos buvo. O draugas taip pat rinkosi tarp jd ir nh pasirinko nh, nes už tą pačią kainą daug rimtenis kombainas išeina aukštesnės našumo klasės kolkas labai patenkintas. Temos autoriui nors ir ne iš asmeninės patirties, bet patarčiau link nh, o likusius pinigus galima geriau panaudoti, nei sumokėti už dojaus antkainius. 

  22. Prieš 7 valandas, cainikas pranešimas:

     Šiaip ar taip paukštukai pievoje geriau gyvena. Pasakysiu atvirai kad nekenčiu konservatorių bet tikrai ministras dėl referencinių 2006 metų nekaltas.  Ne jis sugalvojo tokią sistemą, o Europos sąjunga tuo tikslu kad pieno gamyba nebūtų plečiama, ir kvotos pinigai liko  mokami net  pieno gamybos atsisakiusiems. Visiškai nekenčiu šito ministro todėl, kad remdamasis respublikos mastu totaliai suklastotais pieno  mėginiais, savo įsakymu , įvedė visiškai nepagrįstą reikalavimą kelių karvučių turėtojams turėti šaldymo įrangą, uždraudė smulkinti žolę pievose,  ir to  pasekoje  masiškai atsisakoma karvių, pradėtos masiškai arti pievos ir žinoma, šiandien  tie patys artojai verčia patį  ministerį iš posto.    Teisingai artojai daro, už durnus sprendimus privalu atsakyti.   

    Šeip iš visų jūsų išvardintų dalykų šitas ministras atsakingas tik už mulčiavimo uždraudimą, o už kitką atsakingi buvę ministrai. 

     

     

    O tas vakarykštis parėkavimas man nelabai suprantamas, kaip ir tas didingasis ministro vertimas. Kaltina jį dėl to, kad mažiau grūdų prikūlė šiemet. Na nė prokur čia logikos nematau. Kaltina, kad gyvulių mažėja, bet kad išmoką už karvę šiemet padidino 50e ir didžiąją dalį paramos bus skirta gyvulininkystei. Kažkaip būtent tas  nepasitikėjimo raštas buvo įteiktas iškart po to kai sužinojo, jog augalininkystei bus mažesnė parama.

  23. On 2021-10-18 at 23:37, armins pranešimas:

    Pernykštis vaizdas. Irgi galvojau, kad pupos nušals ir nieko blogo neatsitiks, bet iššutimas buvo didelis, rezultate mažiausiai -1t. Nors du metai iki tol, viskas buvo labai gerai.

    20201028_163557.jpg

    Ne pupų pabiros kaltos, kad iššuto o tų pupų, kurias nukūlei sukauptas azotas. 

     

×
×
  • Create New...