dziedas

nereikia nei filmuot nei paveiksluot, paprasciausia reikia uzdraust tam bureliu medziot savuose laukuose, parasyt rastiskai kad nesutinkat isnuomuot savo lauku ju medzioklei, pamatysi kaip pasikeis reikalai. na gerai jei tamsta turi nuosavybe ant visos savo dirbamos tada taip, nes uzdraust gali tik savininkas o ne nuomuotojas. O kazi kai kvieciuose 30-50 sernu banda pieninei brandoj apsigyvens neuzrūgs tamstai tas draudimas? Ir idomiai nuskambėjo kiek supratau tamsta išnuomaves savo laukus medziotojams ir gauni nuoma?

neskutau iki siol ir nieko gyvas (nesakau kad nereikia bet didelio butinumo irgi nematau)

o kaip ariasi po skutimo ir po lietaus?

nė velnio, vasarinis rapsas kuo puikiausiai peržiemojo nuo kada rapsas zolė?

na simta gal ir ne bet 50-70m. taip. ir patikek kiek ten ju yra dar ir vaikam uzteks. Atari tas zoles jos sudygsta ir nudvese saltukui paspaudus per ziema... (isskirus daugiametes)

o koks skirtumas jei jos nesudygsta is vagos dugno? daiginimas nekainuja?

kazkas panasaus dirbancio nemaciau tik "naturoje"

uztai ir sakau kad turi filmuotoje medziagoje matytis kazkoks geografinis orentyras sakykim troba kokia ar dar kas nors , medis koks. O beje kuris klubas cia toks?

sejamosios greiti kalibruotinas dalykas ir jei sakai kad "tikras greitis" traktoriaus tai klysti nebent radaras ar navigacinė stovi pas pati

na biski sakyciau ne visai taip be prieslugiu verstuviai apvertus riekia dalis razienos (piktzoliu seklu ) lieka 5-10cm gylija ir atzelia priesplugiai nuima dali virsutines razieninės dalies ir numeta i vagos dugna t.y. piktzoliu seklos atsiduria 15-25cm gylija ir ne sudygsta. teko matyti plūga kaip kirovo hidropniaumatini kur vietoje priesplugio idėtas antras toks pat normalaus didzio korpusas jis per visa korpuso uzgriebi (vagos ploti) tik 15cm raziena nuskuta ir numeta i vagos dugna o kitas 25cm tas liekanas uzaria Lžūu zemdirbistės profesorius Špokas (jei dar yra toks) ji ivardija kaip idealiausia pluga bet jis gan sudėtingas ir nepaplito. Mano nuomonia jei kamparaiziai normaliai sureguliuoti iki 10km/h nemeta dar aug. liekanu ant kitos vagos o jau 10-12km/h meta. Taip pat kamporaizis negali padeti viso arimo pavirsiaus i dugna nes jis nupjauna tik dali to pavirsiaus. Vo kiek parasiau itariu pasipils arimo rustybė...

siais laikais kai yra 150 kontroliujanciu istaigu uztenka nufilmuoti fakta; kad matytusi transporto priemonės numeriai , geografiniai orentyrai nustatyti lauko vieta esant butinybiai ir pasivaikscioti per tas istaigas manau gamtosauga tikrai premija tokiems duotu, bet pradziai pakalbek su burelio vadu kartais padeda.

o tai nuo pts 9 daug skiriasi? barabanai tai vienodi ligtai

o koks vederio modelis? gal rapidas super XL ? as neplanuoju naudot trasu, tad greiti tureciau turet apie 15km/h. kaip manai? atrodo taip užsivadina. su 140Ag super xl pilnai visa uzkrauta kvieciais ir dirbimu bent jau pradziai manau bus12km/h truputinusėjus turėtu 14-15 isibėgėt jei lygus laukai.

3m su trasom norint normaliai seti min 150, o siaip 170Ag siulyciau; 4m min. 180, normaliam darbui 200Ag taip iseina nenaudojant trasu mechanizmo turi pakakt 140 ag drasiai esu su 135 Ag 4m rapsa sėjas be trasu bet su dirbimu gan normaliai, dabar 3m su dirbimu ir trasomis 140Ag greitis apie10km/h sėju. Manau vederiui greitis turėtu būti apie 14km/h normaliai ir nasiai set.

3m su trasom norint normaliai seti min 150, o siaip 170Ag siulyciau; 4m min. 180, normaliam darbui 200Ag

na sakyciau beveik teisybė

tai ir reiskia kad sakykim 20proc tai 12min virinsi tokia srove o 48min ausinsi grubiai su tokia srove o,tai tas 12 min virinsi tiek laiko,ar reiskia,kad tiek laiko virinsi nepertraukiama siule? skykim kempas 20 proc virina 180A tai reiskia kad po 12min prades kristi amperazas del apviju kaitimo ir virinimo kokybė prastės tol kol kempo apsauga neišjuns jo visai

tai ir reiskia kad sakykim 20proc tai 12min virinsi tokia srove o 48min ausinsi grubiai su tokia srove

nieko perdaug blogo bet manyciau tam tikra pasipriesinima ir papildoma apkrova varikliui duoda , t.y gal kuro sakykim lisna 100gr sutaupo. beje apie grudu suzalojimus kokie jie buna kaip manai?

aisku tada, imk 200-250A pasidomėk dar http://www.viriteka.lt/documents/TX-240.pdf man asmeniškai SP nelabai patiko bet virinau su tokiu pries 10m gal kokiu dabar jau gal geresni Jei negaila pinigu imk 300A

manau kad jis skirtas tik padaryti tolygu mases padavima seperatoriui bet pats neseperuoja ir išvengti mases judėjimo staigiu krypciu pasikeitimo ka tas duoda? Reiktu klaust moksliuku kita karta smulkmena duoda gerus rezultatus F-1 boliduose smagratis sukasi vakume kam to reikia? Kad finise gal 1sek laimetum o gal ir daugiau....

"aštrios vietos"? turi omeny tas vietas kuriose masė keičia judėjimo kryptį ir greitį? ką tai turi bendro su grūdų žalojimu? Minėjau, kad JD T serijos variantas ypač tinka rapsams, na pabandom įsivaizduot kuriuo variantu sklandžiau tie rapsų "šluotkočiai" vaikščios Tegul nesvaigsta JD su savo aštriomis vietomis.Dziedas matosi , kad staliaus vadybininkų jau apdorotas Ne dėl to grūdai žalojami. Dėl ko jie prikišo separavimo būgnų į T seriją ? Ogi todėl ,kad išpešti didesnį laidumą kombaino. Jeigu sietai WTS serijoje susidorodavo su kiekiu, tai kratukai jau šiko reikalą. Sakysite tokiu atveju reikia rotoriaus ?Žinant tos firmos rotorinių kombainų pasiteisinimus, nieko kito jiems neliko kaip "patobulinti švelnų masės judėjima iš WTS į T" Priešingu atveju nebūtų jokios pažangos į priekį prieš konkurentus. visu pirma manes del T serijos vadybininkams nėra tikslo "apdoroti" nes manes T serija nedomina, taip T serijos atsiradima ytakojo tai kad W serijos kratikliai jau negalėtu iskratyti didinant kombaino nasuma bet kas jiems trukdė kaip kitu padaryti kad masė eitu pro apacia kaip pas kitus tarpiniame bugne? kam reikėjo sukt galva ir paleisti mase per virsu jie ka neturi ka veikti?

na paskutinis paveikslėlis biski ne i teme ten prieki masės greitintuvas o ne seperatorius, manau kad jd t sistema t.y. pirmas paveikslėlis turėtu maziausiai zaloti grudus kadangi mase be astriu kampu keicia judejimo krypti. Po ateinanciu metu turėsiu aiskesne nuomone apie jd t serija pazistamas turės reiks pasidomet is arciau

tai kazin kas tai paciai tavo hidrosistemai duoda tepala, ar ne tas pats siurblys.. kiek esu girdejes tai bedos budavo su pasirinktais per menkais siurbliais bet ne del pakabu.. kelimo jėga apsprendzia cilindro stumoklio diametras ir hidraulinis slėgis. Hidro siurblio nasumas apsprendzia tik kelimo t.y. cilindru išstumimo greiti bet ne jėga...

manau, kad komplektacijoj buvo parasytas hidro siurblio nasumas, tik arba patingejo pasiskaityti, arba tiesiog nezino kokie daugmaz siurblio nasumai turi buti.. ir tikrai niekas neperka pirma traktoriaus, o po to pas save uki komplektuojasi kai jau mato, kad neina.. traktori susikomplektuoji, kai jis dar nebuna pagamintas.. labai idomu pasidarė ka bendro turi hidro siurblio nasumas su hidro sistemos keliama galia? valtroje pakaba eina tapati nuo120 iki 190 Ag. Kaip galima tikėtis kad ji gerai keltu 120Ag traktoriaus padargus ir 190Ag.? Prie mano akių buvo valtros kieme davesti kieme iki to kas buvo sutarti uzsakyta tai ko vertas pasakymas kad juos asmeniskai pagal uzsakyma gamykloje surinkinėja?