Šnipštas iš tokios akcijos bus. Viskas organizuojama skubotai, kažkas nusprendė - darykim. Nėra vieningumo nei ūkininkų tarpe, nei jų organizacijų lygmenyje, nes gal paprasčiausiai visi garsiai rėkiam ir kitų nesiklausom - dar nepribrendom.
Ne valdžia žemdirbių "atsakovas", nes po rinkimų ir vėl bus kiti, o visuomenė, kuriai suformuota nuomonė kad kaime pijokai arba latifundininkai, o pastarieji ir taip privilegijuota kasta dar bijo mokesčių, laukia kompensacijų.
Vietoj to kryžių statymo gal geriau reikėjo visos šalies mastu suorganizuoti atvirų durų dienas ūkiuose darbymečiu ir parodyti tikriesiems atsakovams kokia realybė kaime: kiek trunka darbo diena, kaip ūkiai balansuoja ant prarajos, kaip bankai laukia lizingo imokų.
Pykit nepykit, bet visokių sąjungų, organizacijų, asociacijų veiklą galim palyginti su kaimo bendruomenėmis, kurios bent jau mūsų krašte sistemingai dalyvavo šventėse ir renginiuose pristatydamos save, investavo į ryšį ir palaikymą - kiek kartų lus virė košę miesto švenčių metu, kiek kartų save pristatė miesto žmonėms?
Visuomenės palaikymas yra svarbiausias ginklas, kurio mes neturėsime.