dumoju

gali būti, todėl labai mažai informacijos randu. kai kuriuose šaltiniuose lyginama kaina su 4,0/3,3, kai kur kitur, 4,0/3,4, bet tai tik šalyse, kurios lyginasi pagal save. Briuselis apskritai tik pagal riebalus 4.2 lygina.

Pas vokiečius panaši sistema kaip ir pas mus, žino tik orientacines kainas mėnesiui į priekį - tiksliai paskaičiuojama mėnesiui pasibaigus. Kita politika, kai pasirašomos sutartys keliems mėnesiams į priekį. Bet ar tai visada naudinga? Kaip nusprendėt, kad tai vėjais paleisti pinigai? Visada, visur ir visi deklaruoja, kad didžiausia dalis lieka, pateikus galutinį produktą vartotojui, to ir siekia ūkininkai. Kooperatyvo įstatai visi puikiai išstudijuoti ir žinomi. Bėda ta, kaip matau ir pas jus, lietuviškas nepasitikėjimas ir nesilaikymas vienybės. Kam tada organizuoti suvažiavimus, kai kiekvienas žiūri skirtinga kryptimi?

jų bazė, jei gerai pamenu, 4,0/3,3

Ūkį tikriausiai sukūrėt ne per vieną dieną, perdirbimo įmonės nepastatysi taip pat. Traktorių pirkdamas, tikriausiai už jį prieš kokius tris metus būtum žymiai mažiau mokėjęs ir t.t. Žinant kokias kliūtis reikėjo pereiti PienuiLT - viskas jau finišo tiesiojoje. O dėl ko konkrečiai nusivylėte kooperatyvu? Gaila tų kelių centų nuo kg investiciniam projektui? Tai nepasiteisinimas.

Sauridai restruktūrizacija

matai, perdirbėjai, priėmus tokį įstatymą, turėtų dalintis superkamo pieno kainomis. Tai pasidalinę nuspręs mokėti pagal tuos, kurie nori mokėti mažesnę kainą ar pagal tuos, kurie gali mokėti didesnę? Legalus kartelis - niekaip kitaip ir nepavadinsi. Naivu manyti, kad kartelio ir dabar nėra, bet bent jau galima naudotis tokiu instrumentu kaip Konkurencijos tarnyba. Šis įstatymas pasmerktas žlugti net nesvarstytas. Čia tik nauda perdirbėjams. Kalbant apie 10 proc. antkainį produktams, žemdirbio tai neliečia visiškai. Išlošia tik pirkėjas. Summa summarum, ministrės geri norai, bet jų nereikia. Sakyčiau reiktų labiau viešinti skelbiamą informaciją apie ES ir kaimyninėse šalyse mokamą žaliavinio pieno kainą. Ji prieinama ir taip (http://ec.europa.eu/agriculture/milk-market-observatory/latest-updates_en.htm), tačiau reikia susisteminti informaciją ir viešinti taip, kad matytų kiekvienas ūkininkėlis ne tik internete, bet ir laikraštyje, specialiai leidžiamame leidinyje, stenduose ir pan. Problema pagrindinė ir yra, kad nevisi suvokia viso pieno sektoriaus esamą situaciją.

naujas modelis dar turės užsitarnauti vietą po saule. po 3-4 metelių daiktas bus geras, bet o kokie pinigai?

iš šalies pažiūrėjus mechaninė atrodo patikimiau ir paprasčiau, bet padirbėjus su pneumatine - nuomonė pasikeičia.

čia vėl bus galima įžvelgti kartelinius susitarimus. Tik čia po tokio įstatymo, praktiškai tokie susitarimai legalizuojami.

rapidas 30k Lt, bet buvo be užsikišimo daviklių. VM su lyginimo lenta panašiai kaip Rapid'as

nesuprantu ministrės pozicijos, kad kaina negali būti diferencijuojama pagal pieno kiekį. Pasikartosiu, ką jau ne kartą esu minėjęs. Surinkti pilną pienovežį iš 30 ūkininkų ar iš 8? Skirtingi transporto kaštai. Kodėl aš duodamas daugiau pieno, turiu savo dalį atiduoti mažesniems? Sutartys ilgesniam periodui irgi neprotinga. Čia turėtų būti palikta laisvė žemdirbiui pasirinkti, nori ar ne tokios sutarties. Kai kainos krinta - gerai, bet kai kils - vėl ūkininkai nepatenkinti. P.S. jaučiasi, kad rinkimai artėja

Logiška. Kol šaltas siurblys, salnikas nenaujas pakietėjęs nesandarina gerai, kai pašįla baigias bėdos. Ačiū, ardysiu prieš sėją, nes viskas kita peržiūrėta

vyrai, čia ne grūdus sandėliuot, pamirškit

nuo darbinio

Prie didesnių plotų, mano akim žiūrint, sėjamoji turi būti be lokalaus. Trąšų bėrimą ir javų sėjimą reikia atlikti atskirai vien dėl sėjos greičio. Tad pinigų skirtumą tikslingiau investuoti į gerą trąšabarstę. Be to, sėjamąją rinktis jau yra iš ko.

Turiu Pronto, tai per porą naudojimo metų pagrindinė problema, kai dirbimo diskai išknisa didesnį akmenį, trąšų įterpimo diskams neužtenka amortizavimo eigos ir peršokdami tą akmenį remiasi į sėjamosios rėmą, ko pasekoje, sulenkia trąšų byrėjimo lataką taip, kad įsispraudžia abu diskai ir nebeprasisuka. Pasekmės toliau visiems aiškios. Trąšos būtinai tik vienoj granulėj. Po vienų metų naudojimo, ventiliatoriaus hidrosistemos tepalas kol šaltas pradėjo baisiai putoti ir veržtis per viršų bako, kai užšyla viskas normaliai. Pakeičiau filtrus, tepalus, bet bėda išlikus, kas kokių minčių turit? Kai pirkau Pronto 4DC, už spiritą tokios pat komplektacijos paprašė 80k daugiau. Nežinau ar ji ant tiek geresnė, nes nebandžiau.

Sėjam kelinti metai mišinius 21 ir L2. Kai kurias dirvas, kur labiau ganomos, sėjam 24. Esu labai patenkintas, tiek masės kiekiu, tiek pašaro kokybe. Turiu durpyno, tai pasėjau Durpė 2, gavau masės daug, gyvuliai ėda šienainį labai noriai, durpės į rulonus papuolė minimaliai, viršijo lūkesčius.

ne vien tik Naftos kaina, bet ir euro dolerio santykis lemia kainą. Šiuo metu euras senai matytose žemumose.

Viską puikiai žinau, priminti nereikia ir pulti į akis taip pat. Kai kalbėsim apie pasisavinimą, tada ir draskykis. Kalbu apie dvigubus standartus iš aplinkosauginės pusės.

esmė ne azoto kiekyje. paskleisti galiu aš ir po 3t, bet neleidžia. Granulėje azotas stabilesnis, bet tas nieko nekeičia. dvigubi standartai ir tiek. pas mane lengvos priesmėlio dirvos, iš praktikos pastebėjau. kad labai ankstyvas tręšimas neduoda jokios naudos.

įdomus pastebėjimas, trąšas berti ant pašalo galima, o mėšlo ne, kur logika?

skirtingi procesai, bet iš bėdos vieno galima išvengti. sąlygas paminėjau. su mišiniu (30proc. vikių) pas mane kitaip, labai greitai perdžiūva. tad tenka paskubėti jį sudoroti, truputį pristabdant grėbimą. priklauso dar ir nuo turimo grėblio pirštų laikiklių išlenkimo, manasis kuo puikiausiai padaro visą purią pradalgę.

jei vyrauja varpinės žolės (mažiau drėgmės sukaupia), kad ir storiau, užtenka vien pergrėbimo geram pavytinimui. pergrėbus ji nesukrenta, paliekatarpai vėjui prasikošti. kai vyrauja ankštinės, papildomai vartyti reikėtų, nes labai sukrenta, vėjo prasiskverbimas nulinis. atsirinkom žolių mišinius tokius, kad išvengtume papildomo vartymo (neturim vartytuvo). niekada nesuprasiu technologijos, šienapjovės su transporteriu be grėbimo ar vartymo suvaryta stora pradalgė ir "ale gaminu šienainį". viršuj šienas - apačioj žalia pašutusi žolė.

viskas gerai su tuo KPP paramos dalinimu bei paskirstymu, procentai sakyčiau pakankamai sąžiningai skirstomi, reikalavimai logiški, įsipareigojimai taip pat (tik dėl žemės kiekio išlaikymo galima ginčytis). daugiau kabliuku galima rasti tiesioginėje paramoje, bet čia ne apie tai.

Pagal KPP 2014-2020 pirkti tanką "arimui, skutimui...", naikintuvą "purškimui, tręšimui..."