Susiburti tai viena, aišku, tai ir reikia daryti. Bet dažniausiai susirenkama be aiškios minties, pasirašomos rezoliucijos vaikiškos surašytos. Pas valdininkus padedamos giliai į stalčių ir pamirštamos, o suvažiavimai jiems sukelia tik lengvą šypseną. Reikia konkretumo ir žemiškų reikalavimų.
Norint kažko pasiekti, reiktų tiksliai nubrėžti ribą, ties kuria mes dirbame nuostolingai, kokia TIKSLIAI minimali pieno kaina turi būti mokama, kad ūkiai nedirbtų nuostolingai. O dabar po kiekvieno suvažiavimo iš vieno pono nuskamba 80 lietuviškų centų minimali kaina, iš kito pono kitą dieną lieka jau 65. Reikia visiems pasiskaičiuoti (ne ant rankos pirštų), kiek minimaliai turi kainuoti kg pieno, kad nereiktų vegetuotii. Tokius skaičiavimus turėtų organizuoti bei susisteminti LPGA, juk tam ji ir skirta, kad gintų mūsų interesus. Šiuo atveju, ji yra visiškai neveikli ir išvis kyla klausimas, ką ji veikia, apart tuščių ir argumentais neparemtų kalbų?