dumoju

Dėl rusų turėtų formulė gerėti

PK geriausia rudenį atiduoti. Dabar atolui jos tik klius. Azotą geriausia atiduoti aktyviai augant lapijai.

Rapsui puikiai tinka

Šitam biznyje puikiai tinka pasakymas "Jeigu būčiau žinojęs, tai..." Trump'as ar Putinas ne ta koja atsikėlęs gali viską subirbint. O mums belieka dalinti savo riziką ir turėti saiko savo pelno maržai.

Kinai nedurna tauta. Jie patys žino, kas su žemės ūkiu jiem nekaip. Jie eina paprastesniu keliu. Bando į savo rankas perimti didžiąją dalį grūdų atsargų. Meta didžiulius pinigus į jų atsargų kaupimo infrastruktūrą. Kitaip tariant, prie ABCD trader'ių, bando sukurti savo E. Logiškas jų ėjimas, kaip bebūtų, nors mums tai nieko gero nežada ateityje. Atsiranda dar vienas stiprus žaidėjas spekuliuojant grūdų kaina. Supranta jie globalius reikalus geriau nei mes, tad stengsis visais įmanomais būdais kuo pigiau pamaitinti savo vis didėjančią tautą. Taip pat nepamirškim savo geros draugės Ukrainos, kuri kažkada integruosis į ES. Sakyčiau, mum tai daug pavojingiau ateityje nei gamtos kataklizmos šiandien. Užaugint užauginsim, bet parduot pelningai kaži kaip mum seksis. Bet palikim tai ateities diskusijoms, per anksti blevyzgoti dar.

Embargas buvo paskelbtas staiga. Vyko prekybinis persiskirstymas. Tuo metu pas buvo perteklius, o Rusijoj - stygius maisto. Natūralu. Čia ne dėl globalių priežasčių viskas vyko.

Pamąstymui. 92m ar 94m per sausras kalbėjot apie tai, kad reiks keist ūkininkavimo kryptį? Pasižiūrėkit kokius derlius kūlėt po to laiko ir kokius augalus įtraukėt į sėjomainas. Po 10 metų kukurūzas gali tapti pagrindine kultūra (nors abejoju, ar kas keisis) ir manot, kad tai blogai? Mąstot apie gyvulininkystę, bet pamirštat, kad pasaulyje burnų daugėja. Tas burnas išmaitint bus iššūkis. Kaip bebūtų 1ha augalininkystės išmaitina daugiau nei 1ha gyvulininkystės. Tad ateityje, nenustebčiau, kad gyvulininkystė bus ribojama ir ypač ten, kur bus galimybė užsiimti intensyvia augalininkyste. O kur dar atrajotojų metano dujų bei co2 įtaka klimato šiltėjimui. Reziumuojant, pradedat trizniuoti nelaiku ir ne vietoje.

Aš kaip suprantu, dacė pieno duomenis iš prieš bėdą ir po bėdos. Nusiėmė, kaip suprantu, nemažas kiekis ir riebaus pieno (virš 5,12 tai tikrai, gi iki 4,62 nukrito bendras). Pas mane neganytos visai jau beveik 2 metai.

Didelis pieno kiekis ir dideli riebalai. Dvi karves paskerdėm, kepenyse vien pūliniai dariniai. O širdies ritmas nesutrikęs?

Atsigavo ar vis tas pats? Jei ilgą laiką tokie pieno duomenys, tai kepenyse problema, panašių problemų turėjom.

Kad ir bendri tyrimai, šerta tai visos vienodai kaip suprantu.

Kiek riebalų racione? Kokie pieno rodikliai buvo prieš bėdą?

Man užkirtimai neaktualu, žmogus klausė - aš atsakiau. Per sezoną porą kartų apsižioplinęs užkišu, tai nematau problemos. Kalniukų neturi kaip suprantu? Vyniodamas ruloną 8km/h į kalniuką tikrai su 120 neįroposi sklandžiai, gali nepasakot, su 145 sukau, o dabar su 190.

Jokios problemos nematau, čia tik psichologija arba nelygūs laukai

Iš esmės, sąvalku skaičius be reikalo visus tiek baugina, daugiau psichologija čia. Ir taip, ir taip grėbtą presavęs esu. Padaryto darbo kiekis dienos gale visiškai nuo to nepriklauso, ypač žinant, kad stambesnę pradalgę presuojant vistiek reikia kartais sustoti ir laukti vyniojimo procesų pabaigos. Kuro sąnaudas atperka sutaupyta plėvelė bei rulonų tankis.

Jokio durnumo nematau, didini greitį ir tiek. Tikriausiai pats nečiupinėjęs to daikto?

Grėbiant su šoniniu grėbliu gaunasi siaura sąvalka, ko pasekoje, presuojant bevinguriuodamas užsižiopsai ir paduodi per daug masės per kraštą, tai sraigutė stumia masę į šoną, o padorščiko pirštai ją plaka į krūvą. Gaunasi gan kietas gniužulas, kurį staigiai išstumia tiekikliui, ko pasekoje užkerta. Čia ne padborščikas kaltas, o tarpinė dažniausiai. Padeda sumažint riziką dišliaus pakėlimas, taip pat padėtų ir trumpesni pirštai ties tom vietom. Pernai pirkau, tai pirštų galai trumpesni, užlenkti ir plonesnio metalo. Tai tas, manau, šią problemą sumažina iki minimumo. Toliau kas liečia darbą su diržiniu, turi išmokti paduoti masę pradžioje rulono, staigiai, daug masės ir kuo tolygiau per visą kameros plotį. Rimtam darbui reikia apie 200AG traktoriaus. Problemos ir prasideda sėl per mažos galios ir sąvalkos netolygumo. Rimtam, greitam ir tolygiam darbui - tik centrinio grėbimo grėblys. Čia iš patirties. Šiaip Tornadą daug kas keikia, bet atgal prie McHale būgninio nebenorėčiau grįžti. Vien dėl masės kiekio rulone. Nepaminėjau pagrindinės labiausiai užknisančios problemos. Tai masės kaupimasis ant rulobo numetimo rankos. Ją išsprendus idealu.

jis ryja puikiai, esmė turi būti pastoviai tiekiama masė. kerta ten prie šoninių sraigučių, bet dėl to galima gyventi. šitą nepatogumą atperka padborščiko paprastumas ir ilgaamžiškumas

Turiu 2012 metų. Esmė ne žolėje, o sąvalkoje. Reik centrinio grėbimo grėbliu grėbti ir problemų kaip nebūta.

VU hidrologijos ir klimatologijos katedros komentaras Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės: Sausas kontinentinis oras virš Baltijos regiono ir dalies Rytų Europos laikėsi ilgiau nei dvi savaites. Vienas iš jo požymių – oro sausumas ir nedidelis debesuotumas. Toks derinys kartu su vėju skatino greitą dirvų paviršiaus pradžiūvimą, kai kur pasiektos sausros sąlygos, o miškuose tai nulemė pavojingai didelį gaisringumą. Šios savaitės antroje pusėje link mūsų regiono pajudėjo tropinės kilmės oras nuo Mažosios Azijos ir Balkanų. Ši oro masė taip pat kontinentinė, tačiau truputį drėgnesnė už buvusią. Pagrindinis akivaizdus skirtumas tarp šių oro masių – minimali oro temperatūra naktį. Prieš tai ji buvo šiek tiek didesnė už 0 °C, o tapo aukštesnė už 10 °C. Kokios ten bebūtų oro masių savybės – visiems dabar svarbiausia lietus, o jo perspektyvos, švelniai tariant, prastos. Bet apie tai vėliau. Atmosferos cirkuliacijos požiūriu atmosferoje prasidėjo vasaros pirmai pusei būdingi procesai: virš poliarinių sričių labai susilpnėjo ir susiskaidė aukštuminis poliarinis sūkurys. Vakarų pernaša vidutinėse platumose pasiekė minimumą. Bariniai dariniai visoje Eurazijoje tapo mažai paslankūs, o Islandijos ir Aleutų žemo slėgio sritys - neaktyvios. Aukštai, poliarinėje stratosferoje, dėl ozono molekulių intensyviai sugeriamos ultravioletinės spinduliuotės, slėgio laukas iš cikloninio persiformavo į anticikloninį. Tai pirmiausia įvyko sluoksniuose aukštesniuose nei 30 km virš Žemės paviršiaus, o per ateinančias dvi savaites, matyt, apims visą apatinę stratosferą. Skaitytojas galėtų paklausti, o kas mums iš to? Tai reiškia, kad visam vasaros sezonui stratosferos cirkuliacija atribojama nuo troposferos ir negalės daryti jokios įtakos didelio masto orų procesams bent iki paskutinio rugpjūčio dešimtadienio, kai ši aukštuminė anticikloninė cirkuliacija paprastai ima irti. Šių metų balandį jūrinio ledo dangos plotai visame poliariniame baseine yra bent 0.5 mln. km2 mažesni nei ankstesniais metais – ypač Ochotsko, Beringo ir Čiukčių jūrose. Pastovios sniego dangos plotai taip pat labai sumažėję, ypač Urale, Vakarų Sibire (Rusija) bei Albertoje, Saskačevane ir Manitoboje (Kanada), tačiau šis anomalus sniego išplitimo ribos atsitraukimas dar ne galutinis. Atšalus orams ar praslinkus giliam ciklonui sniego danga tokiu metu šiuose kontinentiniuose rajonuose gali pasistūmėti į pietus net iki 1000 km per parą. Apie sniegą Ispanijoje rašė ir Lietuvos internetiniai dienraščiai, tačiau Ispanija didelė ir labai įvairi. Taip, paskutines 10 dienų oro srautas į Pirėnų pusiasalį buvo nukreiptas iš šiaurės ir šiaurės vakarų ir atnešė aktyvius atmosferos frontus. Sniegas Pirėnų kalnų viršūnėse gali laikytis ir visus metus. Kiek žemesniuose kalnuose ar jų šlaituose – Centrinėje Kordiljeroje, Kantabrijos Kordiljeroje bei Iberiko grandinėje, sniegas atvėsus orams gali iškristi ir gegužės mėnesį. Taigi, jokių kataklizmų čia dar nevyksta, o Katalonijos bei Andalūzijos žemumose apie sniegą ir kalbos nėra. Grįžtant prie Lietuvos reiktų paminėti, kad vasariški orai ilgai netruks. Šį sekmadienį – pirmadienį juos pakeis labiau šiam metų laikui būdingi orai. Nuo Centrinės Arkties į pietus pajudėjęs aukšto slėgio branduolys palaipsniui išstums iš Baltijos regiono tropinės kilmės orą ir vėl įsitvirtins sausi ir visai nekaršti orai. Jau anksčiau žadėti šio savaitgalio lietūs, pasirodo, nebus ilgalaikiai bei apims tik nedideles teritorijas. Juos lems silpna ir neaktyvi žemo slėgio sritis susidariusi virš Vidurio Europos, kuriai rytuose kelią užstoja aukšto slėgio gūbrys. Didžiausia kritulių tikimybė bus Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje, mažiausia – Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Tai prasta žinia, nes toks lietaus teritorinis pasiskirstymas, matyt, sausros vystymosi nesustabdys. Geresnė žinia yra ta, kad kritulių, susijusių su tokiomis neaktyviomis žemo slėgio sistemomis, prognozė nėra patikima ir krituliai gali iškristi ten, kur jų nelaukiama. Be to, tolimesnėje perspektyvoje numatomas orų atvėsimas mažins garavimą nuo paviršiaus. Tuoj sužydės sodai (kai kurie vaismedžiai jau žydi), o koks žydėjimas be šalnų? Kitos savaitės pabaigoje jos kaip tik ir numatomos, o po jų tikėtini ir gausesni krituliai – bet nebūtinai tai bus lietus! Dar šiek tiek apie orų įdomybes. Pavasarį dažnai stebina Indijos vandenynas: pietų pusrutulio tropikai dar būna neatvėsę, o šiaurės – jau įšilę. Taigi, savaitgalį šiame dideliame regione veiks net trys tropiniai ciklonai: du pietiniame ir vienas šiauriniame pusrutulyje. Vienas jų „Kenetas“ (Keneth) ką tik atslinko į šiaurės Mozambiką ir silpdamas, matyt, išlies apie 25 – 50 % viso drėgnojo sezono kritulių kiekio, kils potvyniai ir purvo nuošliaužos. Kitas aktyvus ciklonas „Lornas“ yra apie 1500 km į pietvakarius nuo Sumatros salos. Jo kelyje pasitaikys nebent žvejybiniai ar krovininiai laivai, tačiau po kelių dienų, tikėtina, jis pasuks į pietus, pateks ant žymiai vėsesnių vandenų ir užsipildys. Trečiasis yra dar tik savo formavimosi stadijoje į rytus nuo Šri Lankos (todėl neturi vardo). Vėliau jis turėtų pradėti slinkti į šiaurės vakarus link Tamilnadu valstijos, tačiau stipriausios tropinės liūtys numatomos virš Bengalijos įlankos.

Aš pagal savo praėjusių poros metų parduotus susitikrinau. Tai man taip. Kitam bus kitaip. Bet iš principo, tiesiai nuo kombaino išleisti geros kokybės grūdus labai rizikinga, hektolitro masė aukštesnė LV.

Latvių 2 klasė kaip mūsų pirma. Kainos panašios iš tikro

Žirniam naudoju 4 ritę. Sėjimo greitis mažesnis, bet jokių strigimų nebūna dėl didesnio ritės sukimosi greičio. Nereikia nė pupinio praplatinimo.

Jei panašus derlius, kaip 2017, o tikimybė yra, kad bus didesnis, tai minimum parą, o gal net ir visas dvi, paskirsi priduoti vienam vienetui. Našumas priėmimo 40t/h, viena duobė....

Laumetrio tampau, visai neblogas daiktas.