dumoju

Variantas, kurį svarstau. Pinigai ne viskas šiam gyvenime, kiekvieno cento nesivaikau. Patinka ir pagulėti

4 kartus padidintos, tas pats kas panaikintos. beveik 50k - rimta suma

Gerai tie kukurūzai silosui, bet jų savikaina nežmoniškai didelė, ypač, jei galimybė šerti yra tik rulonais. Be to, jų derliaus nuėmimas labai maišosi su žieminių kultūrų sėja. Dėl šių priežasčių ir nepradėjome patys auginti. Seilė varva matant kaip pas kaimynus auga, bet protas neleidžia pradėti jų auginti. Nesinori perkrauti rugsėjo su papildomais darbais, kurių ir taip netrūksta. Tad tenka energijos trūkumą kompensuoti perkant kukurūzų grūdus. Pienininkystė sunkus verslas visom prasmėm. Net ir esant geresnėm kainom, emociškai išsunkia kaip reikiant. Perspektyvos į ateitį miglotos, o dėl prasidedančios klimato kaitos, pasirodo, jautriausia ūkininkavimo šaka.

Viskas ok, bet "oro" mokesčiai ir visa kita. Lengviausia p*** tą, pas kurį kapitalo daugiausia. Taip tai smirdim, buki, neišsilavinę esam

Panaikintos Sodros lubos, o dėl pelno kiekvienam individualiai p****

Priminsiu dar nežinantiem. Mum mokesčiai nuo šių metų suvienodinti su mažosiomis įmonėmis. Kitais metais pavasarį mokėsim, ar kas pasidomėjot kiek? P****

Bėda ta, kad prieš darant kokius tai žingsnius, valdžia mus, smulkius su stambiais supjudo tarpusavyje, supriešina su visuomene, ir padaro taip kaip jai reikia, o mes paliekam durniaus vietoje nieko nesupratę. Puiki metodika iš valdžios pusės, nieko nesakau, bet mūsų savivaldos atstovai pastoviai pasimauna ant to paties grėblio.

Prisidengiant ES teisės aktais, bandoma daryt biudžeto pajamas. Pririšus "oro" mokestį prie perkamo kiekio, nušąlus javams, ir taip būnant bačkoje, papildomai valstybė už tai nugręš. Nepamirškim dar ir kuro, naudojamo grūdų džiovinimui, tokiais tempais ateis laikas ir jam. Tada p****

Jeigu pradedi mylėt, privalai atsisakyt bastutinių. Kitaip vistiek tai meilė iš išskaičiavimo. Kas dėl varpinių javų, dar nemačiau nei vieno straipsnio vakarų literatūroj apie jų neigiamą poveikį dirvožemiui. Tik spekuliacijos ir tiek.

Aš pasikartosiu. Nesu nei nei plūgui, nei skutikui, nei notillo šalininkas. Nesu nei prieš rapsą, nei garstyčią, nei lubiną. Jeigu atsiranda noras mylėt dirvožemį, tai reikia pradėt mylėt teisingai, o ne nuo bakterijų ir galvot, kad užpylus jų eini teisinga linkme. Anaiptol. Nėra viskas taip paprasta, kaip biznieriai bando mums įkišt.

Reikia nepamiršti, kad viskas su saiku yra gerai. Apie garstyčių reikalingumą bei naudą posėlyje drįstu abejoti.

Privertė kolega giliau kapstytis, tikiuisi jis suprato, man tai kyla gilesnių klausimų, tačiau, manau, neverta į juos eikvoti energijos.

Iš esmės taip. Pasinagrinėkite vakarų šalių literatūrą apie mikorizę. Ne vienas tyrimas darytas. Grybų ląstelės atmetinėjamos dėl šaknyje esančių gliukozinolatų.

Kiek teko skaityti darytų tyrimų, tai hifai sugeba prasiskverbti tik pro negyvas žievės ląsteles, o susidūrę su gyvomis žievės ląstelėmis atitraukia savo citoplazmas. Tai natūraliai gaunasi taip, kad simbiozės nėra.

Jų pirkt nebūna ir nebus. Esmė yra sudaryti jiems sąlygas daugintis ir gyventi, jie patys pasidaugins. Ūkininkai per daug skiria dėmesio bakterijoms, pamiršdami augalų ir grybų šaknų simbiozę. Intensyviai dirbant žemę arba auginant netinkamas kultūras grybienos mažėja, kas labai nenaudinga. Pvz. išarus seną pievą labai puikiai matosi šaknys aplipusios hifais. Atsisakius bastutinių augalų ir nedirbant dirvožemio prisidėtume prie geresnio savo rytojaus, tačiau visiems reikia gyventi. Darant posėlį bastutinių reiktų išvengti ir durvą dirbti striptillu.

Geras kozeris, kai pritrūksta grūdų sutarčiai vykdyti ir grasina baudomis. Priminiau už kelis metus, tai atšoko. Ne šita kontora.

Įstatyme apibrėžta, kad paūkanos už žū produkciją negali būti mažesnės nei 0,1proc. už kiekvieną pradelstą dieną. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5F9F5C944DB1

Yra ne tik Europos, bet ir pvz. Australų išsamūstyrimai. Vakarinėje dalyje dėl drėgmės trūkumo jau pila biocharą, nebeturi humuso. Viskas dėl pastovių sausrų. Per porą sausų metų pas mus humuso apmažėjo taip pat.

Jūs visiškai teisus. Negi reikėjo man nuo to pradėti, kas jau savaime aišku? Todėl ir klausiu, kodėl rapso šaknis skyla lėtai.

Paprastas klausimas tamstai, per kiek laiko suyra rapso šaknis? Atsakius į šitą taps aiškiau

Su vrimvydu galima sutikti dėl daug kuo, tačiau jam pasakius A, reikia ir pasakyti B. Kodėl būtent darė taip kaip sako. Teorinis pagrindimas būtinas. Kitaip gaunasi situacija, kai pagiedojo, o visi kiti paplojo nesuprasdami o ką ten giedojo.

Organiniam azote mineralinio yra tik 2 proc. Sausom sąlygom dirvožemis nesugeba paversti greitai ir daug į nitratinį. Tokiomis sąlygomis bet kokia azotinė trąša panaudota ne nitratinės formos yra dirvos niekinimas

Taip. Dirvožemyje sustoja procesai.

Be drėgmės balanso gali auginti kur nori, visur bus blogai ir angles mažės visur.

Jeigu Joniškis galvoja, kad jų žemės alinamos, tai lygiagrečiai galvoju savo smėliukus atgaivinęs