Jump to content

Dzūkija

Moderatoriai
  • Pranešimai

    2159
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    9

Atsakymai kurių autorius Dzūkija

  1. yra toks įstatymas-PVM gražinamas tik PVM mokėtojui,kuris yra įsiregistravęs ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius,teikdamas paraišką PVM gražinimui.

    Pataisau, kad šita nuostata galioja tik tiems, kurių PVM laikotarpis pusmetis. :icon-idea:

    Antras pastebėjimas dėl traktoriaus. VMI giliai dzin jūsų priėmimo-perdavimo aktas. Kaip ir sutartis. Traktorius yra privalomai registruotinas daiktas. Vadinasi svarbiausia yra PVM sąskaita ir registracija. Pastarąją tikrina visada.

  2. nuejas i banka ir parodes verslo plane minusini pelna, irgi gausi spyga.

    Kas gi investuoja i nuostolius nesanti bizni? Ar cia kazkas labai strateginio ir galima susitaikyt su nuostoliais? 

    Bankui giliai dzint į tavo pelną. Jam rūpi pinigų srautai. Gali turėt pelningumą 60 proc., bet nesugebėsi grąžint paskolos. Nes popierinis pelnas nėra lygus tokiam pačiam eurų kiekiui banko sąskaitoje. Pati savo praktikoje matau kaip ūkiai su nemažu pelningumu turi didelių problemų su atsiskaitymais. 

     

    Keistas klausimas apie nuostolius nešantį biznį. Žemės ūkis jau užprogramuotas nuostoliams. Nes ne viskas priklauso jau ne paklausos/pasiūlos, bet nuo motulės gamtos, kurios prognozuoti negali. Jei atimt iš ūkininko visas tiesiogines išmokas, tai gal kokie 10 proc. ūkių ir bus su minimaliu pelnu. 

  3. Juk ukininkai reikalauja konkretumo, butu pasakius kazka aptakaus, irgi butu bloga. Buta susitikimu kur zum atstovai vis kartojo - rasykite realius planus, realus derliai, pelno augimai, zodziu nefantazuokite. O kaip atsitiko? O gi dabar jau tikrina tas paraiskas kurios surinko 55 balus. Sedi klerkai, skaito musu fantazijas, atmetineja jas ir gaista laika.

    Sunku tiksliai numatyt terminus, net Naglis Sulija kartais klysta. 

    Iš praktikos. Jei rašysi realius planus, tai geriau jau net pinigų verslo plano rašytojams nemėtyti. Nes realiame gyvenime jei norėsi atitikt paramos reikalavimus, lauks tik špyga taukuota. Tada turi numatyt gana nemažą kiekį žemių pirkt. Nes praktikoje nusipirkus naują techniką iš karto padidėja nusidėvėjimo sąnaudos, atsiranda nemažos palūkanos už kreditą. Visa tai įtakoja kaip tik pelno (atitinkamai ir pelningumo rodiklio) mažėjimą. O taisyklės tai reikalauja pelningumo didėjimo. Man čia tai vienas iš absurdiškiausių reikalavimų. 

    Iš kitos pusės net bankai nekelia tokių reikalavimų kaip pateikti karvių racioną. 

  4. Pats paprasčiausiai protingas sprendimas būtų valstybės mastu pasiskolinus šiuo metu taip atpigusių pinigų privatizuoti visas pienines ir jas restukturizuoti į pvz:. Lietuvos pienas, o pelnas būtų išdalinamas ūkininkams, didesne kaina.

     

    Dar galimas variantas, kad VISAS Lietuvos pienas būtų parduodamas valstybei, arba vienam mega stambiam kooperatyvui, kuris savo ruoštu, pagal sutartis pardavinėtų perdirbėjams, o šudmaliaujant išvežamas į Vokietiją ar dar kur. Žodžiu perdirbėjam palikti tik perdirbimą.

     

    Optimistas esate. Pačios neefektyviausiai dirbančios įmonės ir yra tos, kurios priklauso valstybei. Nes verslininkas dirba, kad būtų kuo didesnės pajamos ir mažesnės sąnaudos. O valstybinei įmonei viskas dzin. Ji dirba tiek, kiek gauna dotacijų iš valstybės. Ir algos darbuotojams ten nustatomos ne tiek, kiek tu uždirbi, o tiek, kiek tu kažko giminė esi. 

  5. Sorry, o kas neleido tiems smulkiesiems imt tų paramų? Juk ir tie stambūs ūkininkai ne visada jais buvo. Tik jie nebijojo rizikuot kai buvo SAPARD'as, BPD. Tai buvo nauja, nežinoma ir tikrai baisu. Aš tada stebėjausi jų drąsa. Nes kai tu rašai JŪ projektą kartu su modernizavimu jaunam vaikiui kur investicijos milijoninės, pačiai baisu darosi kaip jis visa tai patemps. Bet jie patempė. Ir tai jiems buvo geras startas, kai kiti miegojo arba bėdavojo, kad paimsiu iš banko paskolą, kaip ją grąžinsiu ir t.t. Jie ir dabar rizikuoja kai kiti verkia jog valdžia juos skriaudžia. 

  6. Na kodėl ne ūkininko naudai tai čia klausimas ne man, o tiems kas tokius marazmus kuria. Nes praeitais metais dėl to pelningumo rodiklio turėjau gana rimtą pokalbį su NMA darbuotoja. Esu žmogus, kuris mėgsta knistis į teisės aktus kuo giliau. Mano įdėtoje nuorodoje yra parašyta, kad 

    13.3. ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų, rinkoje esančios situacijos, arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai

     

    Ir čia prasideda "o, bet, tačiau"..... Išknisau visą statistikos internetinį puslapį ir niekur neradau ūkininko ūkio pelningumo rodiklių. Pasiskambinau į patį statistikos departamentą ir jie patvirtino tai, ką aš jau ir taip žinojau - ūkininkai neteikia savo balansų nei registrų centrui, nei statistikai (kaip tai daro įmonės). Tai iš kur ten bus tie rodikliai. Jų nėra.

    Na ką, tolimesnis žingsnis - nagrinėtis ūkių apskaitos duomenų tinklą. Rezultatas - tinklas yra, rezultatai gana abejotini. Nes ten duomenys yra teikiami tik tų ūkininkų, kuriems apskaitą tvarko LŽŪKT. Žinoma, kažkiek galima jais vadovautis. Bet vėl grįžtam prie to "o, bet, tačiau". Ten pelningumas skaičiuojamas ne pagal tą pačią formulę kaip NMA. T.y. pelningumas skaičiuojamas neįvertinant išmokų. 

     

    Tai vo teip.

  7. Tai reiskia kad gausi sugrazinti parama"

    Visko gali būt.  :icon-neutral:

    Prisimenant kaip praeitais metais "kratė" verslo planus ir kaip kabinėjosi, tai net nebūtų nuostabu.

    Kažkada čia forume rašiau, kad dabartinėje situacijoje reikia planuotis labai atsargiai ir realiai. Pasibaigė tos paramos kai verslo planuose skrajodavom padebesiais, prisiplanuodavom per kelis metus tapt milijonieriais. Ir niekas to griežtai nežiūrėjo. Dabar tokie cirkai nepraeis.

  8. Visgi yra priešingai, jei žemės ūkio šaka yra pelninga, ją reikia remti kuo mažiau.

     

    Jei dabar gyvulininkystės sritis duobėje, tai kaip tik reikėtų skirti visą paramą šiai sričiai ir tuo labiau didesnes tiesiogines išmokas susieti tokiems ūkiams, nes vėliau bus tiesiog per vėlu atgaivinti šią sritį. Po tokios gilios krizės augalininkystės ponai užlips ant galvos ir supirks visas karvutes su žeme po jomis..

    Daug ir gražiai prirašyta. Tik vienas klausimas - ar vertai gaivint lavonus? Koks tikslas remt pienininkus (o čia kalba eina apie investicinę paramą, o ne apie tiesiogines išmokas) kai tokios supirkimo kainos ir jie neuždirba pajamų? Gerai, duosim mes jiems visus prioritetus, paramas, prisipirks jie naujos technikos. Ir ką? Pajamos nuo to padidės? Bijau, kad bent vidutinį ūkį siekiantiems ūkiams tai kaip tik bus mirtis. Nes be banko paskolos neišsiversi, o prie tokių supirkimo kainų iš ko ją grąžinsi. 

    Labai dažnai tenka skaityti tokį pasakymą apie įmones, kad jei darbdavys savo darbuotojui gali mokėt tik minimumą, tai geriau jau tokias įmones reik naikint. O juk ūkininkai tokie patys verslininkai. Jei ūkis bent minimaliai negali išsilaikyt iš savo tiesioginių pajamų, tai kam tada jis reikalingas. 

     

    Ir nereik pavydėt vieni kitiems. Teik augalininkai, tiek gyvulininkai dirba sunkiai.

  9. Jei sako, kad neturi, tada skaitom vo čia ir nagrinėjam grynojo pelningumo formulę. Į ją, kaip ir visada, įrašyta dotacijos susijusios su pajamomis.  :icon-wink: Tai kaip skaičius, kurį naudojame formulėje, negali daryti įtakos? :icon-rolleyes:

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bba802c0163711e4afafe56485a7e49a

     

    O dėl pelningumo prioritetinis balas  keitėsi ne tik tuo, kad nuo 2 proc. padidėjo iki 5. Bet ir tai, kad procentai privalo būti apvalinami. Negali rašyti pvz. 5,2 ar 5,4. 

×
×
  • Create New...