Tai gal ir pradedam nuo to, kad rūkyti ar ne yra kiekvieno asmeninis reikalas. O tai kaip ir kur tai daryti - jau visuomeninis. Pati būdama rūkanti, tikrai netoleruoju to, kad yra rūkoma namo laiptinėje ar prie pagrindinio įėjimo. Darbe tam turime atskirą patalpą. Į ją dažnai ateina ir nerūkantys. Tuo momentu ką daryti, gesinti cigaretes? Kad nenuodintum kitų???
Beje, net būdama savo teritoritorijoje, t.y. namuose, visada atsiklausiu pas nerūkantį svečią, ar galiu tai daryti. Aišku, kvaila, nes jis visada atsako teigiamai. Bet jei žmogus neturi savo nuomonės, tai.....
Sutinku, kad ne visada užsispyrimas teigiama savybė, bet kai man pradedama pamokslauti apie rūkymo žalą ir sakoma mesti, pas mane įsijungia priešinga reakcija. Nes mesti ar ne žmogus turi nuspręsti pats, o ne įtakojamas aplinkinių nuomonės. Kaip rodo aplinkinių draugų praktika, jei meti dėl to, kad žmona ar vyras taip nori, tai prasideda rūkymas pasislėpus, pakampiais.
Daug kas kam gali nepatikti, bet tai nėra priežastis smerkti ar skaityti pamokslus. Man pvz. nepatinka kai ateina koks vyrukas ir kvėptelna po alaus butelio. Tai neskaitoma gėrimu, bet mane nuo kvapo vimdo. Tai ką, visiems moralizuoti, kad tai, kad jie išmaukė stiklinę alaus man kenkia?