Jump to content

vk_

Nariai
  • Pranešimai

    284
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

Visas nario vk_ paskelbtas turinys

  1. vk_

    Šilauogės

    Mano kukliu supratimu ir tikėjimu , šilauogėms nereikia jokių rudeninių trąšų, ir jas užtenka saikingai patręšti tik amonio sulfatu pavasarį bei birželį. Galbūt klystu. Tad dalinkitės savo patirtimi - ką darote ir kokio rezultato sulaukiate.
  2. vk_

    Šilauogės

    Šilauogės tikrai turėtų sėkmingai peržiemoti, nes šie ūgliai turi normaliai sumedėti. Ant žemės besigulančią ploną šaką nugenėčiau, o storesnį besigulantį ūglį verta pririšti pakėlus vertikaliai prie kuoliuko. Patriot ir Reka nereikliausios, todėl greit prisitaiko ir ima augti bei derėti.
  3. vk_

    Šilauogės

    Puiku, kad bandote kažką naujo ir dalinatės savo patirtimi. Skystų trąšų pliusas, kad jos iškart pasiekia augalo šaknis ir efektas gali būti greitas. O minusas, kad jomis palaisčius dalis jų iškart gali nusisunkti per giliai, kur jų augalas nepasiekia bei vėliau gausiau laistant ar palijus vanduo lengvai jas gali išplauti. Kitas jų trūkumas, kad augalui maistinių medžiagų reikia nuolatos, o naudojant skystas trąšas gaunasi labai didelis netolygumas - tik paliejus trąšomis maistinių medžiagų bus labai daug, bet vėliau jos gali greitai išsiplauti ir jų nebeliks. Tokį netolygumą galima sumažinti naudojant kietas trąšas, kurios kas kartą pakliuvus vandens truputį patirpsta ir taip ilgą laiką duoda po truputį maistinių medžiagų. Dabar yra sukurta specialių trąšų, kurios taip tirpsta kelis mėnesius ir gali augalą aprūpinti, pavyzdžiui, visą šiltąjį augimo sezoną. Tokias trąšas naudoja sodinukų augintojai, įmaišydami jas į sodinuko substratą. Dar geresnis variantas, kai maistines medžiagas augalas gauna iš yrančio mulčiaus. Šiuo atveju visos medžiagos bus natūralios organinės ir, kas dar labai svarbu, mulčiuje bei po juo bus labai daug gyvybės - mikroorganizmų ir didesnių vabaliukų, sliekiukų ir pan. Derlinga sveika dirva visada pasižymi dideliu gyvybės kiekiu. Tai sudarys idealias sąlygas augti tiek šilauogėms, tiek grybienai, kuri su šilauogėmis sudaro mikorizę. O mineralinių trąšų perteklius kenkia grybienai. Be to, reikia priminti, kad šilauogės įpratusios augti skurdžiose dirvose ir todėl yra nereiklios maistinėms medžiagoms. Patarimuose dėl jų auginimo visad įspėjama, kad tręšti reikia mažai, o pertręšus gausis daugiau žalos nei naudos. Neturėkite iliuzijų, kad nesumedėjusius ūglius galima kaip nors išsaugoti. Jei šilauogė atlaiko minus 30 laipsnių šaltį, tai nesumedėjęs ūglys nušals jau per pirmą šalną esant minus porai laipsnių. Turiu vieną idėją - matant, kad sezonas eina į pabaigą, o ūglys labai auga, galima nugnybti jo viršūnę. Tada ūglys negalės augti ir, matyt, medės. Pernai taip dariau, lyg ir veikia, bet nežinau, prieš kiek laiko reikia nugnybti viršūnėles, kad dar spėtų gerai sumedėti.
  4. vk_

    Šilauogės

    Azotinėmis trąšomis šilauogių tręšti nebegalima nuo liepos pradžios, o kitų trąšų, remiantis čia pateiktu video, joms nė nereikia. Todėl aš jų po birželio mėnesio niekuo netręšiu. Tiesa, prieš kelias dienas kalio sulfatu patręšiau tik šiemet pasodintas šilauoges, bet tai tik bandymas patikrinti versiją dėl paruduojančių viršūnėlių, o seniau pasodintų šilauogių niekuo netręšiau ir neplanuoju tręšti, nematau tam jokio poreikio. Norint kažką gero šilauogėms padaryti galima būtų joms papildomai mulčio uždėti, o trąšų nereikia.
  5. vk_

    Šilauogės

    Siūlau parašyti emailą Laimai Česonienei ir jos paklausti. Tikėtina, kad ji, turėdama tiek patirties, iškart viską supras pagal tavo pakankamai išsamias nuotraukas. Laimos Česonienės emailas ir telefonas yra viešai paskelbti čia.
  6. vk_

    Šilauogės

    Pas šilauoges nėra svarbios "pagrindinės šaknies", pas jas svarbiausias yra paviršinis šaknynas, kuris atrodo kaip kempinė, o gilyn gali eiti kelios inkarinės šaknys kaip pieštukas. Tad nieko baisaus, jei nutraukei kokią nors tokią inkarinę šaknį, daug svarbiau, ar pernešei visą paviršinį šaknyną, ar jį apipjaustei iškasdama. Persodintas sodinukas pradžioje gali bandyti auginti šaknis, jam naujoje vietoje reikia atstatyti buvusią mikorizę/išauginti grybieną ir tuo metu beveik neaugs nei lapai, nei šakelės ir tai ne dėl to, kad būtum nutraukusi svarbią pagrindinę šaknį. Tavo šilauogių lapai gražūs, normalūs, juose nematau jokių problemų. Tai, kad persodinus didelį sodinuką jis nepuola greit vėl augti yra visai normalu. Tad šiuo atveju išvis nematau nieko ypatingo ar stebinančio, išskyrus stiebų vaizdą. Dėl stiebų vaizdo nuomonės neturiu - gal tai liga, o gal ir nieko ypatingo, laikas parodys.
  7. vk_

    Šilauogės

    Pas mane šiemet negražių įtartinų stiebų parudavimų buvo ant: 1) žiemą pašalusių šilauogių (dvi šilauogės pernai labai stipriai ūgtelėjo tik rugpjūtį-rugsėjį, po to nespėjo sumedėti ir apšalo); 2) šiemet pirktų Rekų (kurios atvežtos iš Vokietijos). Jau ką tik gauti sodinukai turėjo parudavusių šakų galiukų ir vėliau, kai jos ilgai žydėjo ir neturėjo lapų, tai toliau šakelės džiūvo ir rudavo, galite kažkiek tai matyti šioje nuotraukoje. Vakar apžiūrėjau visas šilauoges, įskaitant minėtas, tai viskas gražu, auga gerai, stiebai atrodo normaliai, nieko baisaus ar įtartino neradau. Tad realiai aš neturiu jokios patirties su šilauogių ligomis ir jų gydymu. Mano klausimas būtų kaip auga tos Vilmukės šilauogės, dėl kurių stiebų kyla abejonės? Kaip atrodo lapai, kaip auga nauji ūgliai, ar yra kokių nors augimo sutrikimo požymių? Kartais mes visai be reikalo pergyvename dėl to, kaip atrodo šilauogės. Parausta kokia šilauogės šaka ir jau galvojame, kad tuoj kažkas blogo atsitiks. Video su Česonienės pasakojimais apie šilauogių ligas yra kadrai, kai ruošiamasi sodinti sodinukus (pažiūrėkite apie 7:20). Ten pilna stipriai paraudusių sodinukų, sodinukai iš profesionalaus ūkio, o ne mūsų mėgėjiškai auginti, ir niekas dėl jų nepergyvena, viskas ten gerai ir kaip vėliau parodoma, tie pasodinti sodinukai auga puikiai.
  8. vk_

    Šilauogės

    Karolynai, kaip auga tavo šilauogė, kuri tau atrodė įtartina beveik prieš 3 mėnesius?
  9. vk_

    Šilauogės

    Viršūnėlės džiūsta ne dėl perlaistymo ar per mažo laistymo. Bent man tai šiemet jau ilgą laiką vyksta - paauga, paruduoja, nauji pumpuriukai ir vėl auga, o kažkada vėl paruduoja. Didelės įtakos augalui tai nedaro. Tai pirmiausia sustabdo ūglio augimą, bet po to tai paskatina šoninių ūglių augimą. Teoriškai ant tokių šoninių antrinių ūglių kitais metais jau turėtų būti derlius. Dėl stiebų turiu mintį, bet dar noriu vakare apžiūrėti savo šilauogių stiebus prieš ką nors sakydamas.
  10. vk_

    Šilauogės

    Chandler:
  11. vk_

    Šilauogės

    Prikeliu minėtą video. Šiaip gal aš perdaug burbu prieš fungicidus. Reikia mums eksperimentuoti ir dalintis savo patirtimi.
  12. vk_

    Šilauogės

    Yra du skirtingi požiūriai dėl augalų priežiūros: 1) siekiama isnuodyti visus sukėlėjus, tokiu atveju dažnai naudojami fungicidai ir purškiama net nelaukiant jokių simptomų. Dažnai tai verslinis variantas, kai auga dideli plotai vienodų augalų ir dėl to jie daug labiau pažeidžiami. 2) siekiama sukurti bioįvairove, sustiprinti augalus, kad masiškai neplistu jokie nei kenkėjai, nei ligos ir augalai apsigintų patys. Aš nesu prieš fungicidų vartojimą, kai jų tikrai reikia, aš tik prieš jų perteklinį vartojimą. Pavyzdžiu gali būti antibiotikų naudojimas gydant žmones - dažnai verta truputį palaukti prieš pradedant juos naudoti, nes kitaip gaunasi "šaudymas iš patrankos į žvirblį" kaip vaizdžiai sako medikai. Kas yra su Vilmukes taškuotais lapais ir kaip tai toliau vystysis - aš nežinau. Bet natūralioje aplinkoje visada buvo ir bus grybelių sporų, todėl keli taškai nėra jokia problema, jei tai nesivysto į kažką baisaus. Tam tikra prasme kartais reikia labiau bijoti idealiai atrodančio vaisiaus, o ne ekologiško neidealiai atrodančio vaisiaus. Šioje temoje anksčiau įdėtas video, kuriame Česonienė pasakoja apie šilauogių ligas, galite jį pažiūrėti. Kiek pamenu, karštis šilauoges padaro labiau pažeidžiamomis grybeliams ir nuo grybelių turi padėti vario preparatai.
  13. vk_

    Šilauogės

    Šitose nuotraukose tai, ką vadinau "viršūnėliu džiūvimu". Pas mane panašiai padziudavo viršūnėliu pumpuriukai ir lapų krašteliai prie viršūnėlės. Trečioje nuotraukoje, speju, elementariai vėjo uzlaustas lapas, nulūžo jo centrinė gysla ir jis nudžiūvo. Tik jo rudumas kiek stebina, bet čia gal nenatūraliai perduota spalva. Diskutavome apie tai aukščiau su Vaterlo, aš speju, kad tai ne liga, o naujai pasodintų šilauogių problema su kaliu. Šiandien jas patręšiau kalio sulfatu, žiūrėsiu, koks bus efektas.
  14. vk_

    Šilauogės

    Kurmių gaudymas Pirmiausia bandžiau kurmius baidyti nusipirkęs tokį plastmasinį grybą, kurio viduje įsistato baterija ir prietaisas laikas nuo laiko cypsi. Kurmiai šį prietaisą ignoravo, tai yra rausdavosi visai šalia, beveik patį prietaisą išstūmė laukan. Po to bandžiau kelių tipų spąstukus. Nepasakosiu, kokiais nieko nepavyko, nes gal ne spąstai blogi, o aš nemokėjau jais gaudyti. Išgaudyti kurmius pavyko žirklinio tipo spąstais. Turiu du tokio tipo, bet skirtingos konstrukcijos spąstus ir abiem sėkmingai pasigauna kurmiai. Su jais pagauti pavyko ne iškart, o išmokus kelias svarbias taisykles: 1) reikia rasti tinkamą vietą pastatyti spąstams. Labiausiai matomi yra kurmiarausiai, bet spąstams statyti jie visiškai netinkami. Kurmiai turi urvų tinklą, kuriuo nuolat laksto ir renka į urvus patekusius sliekus, vabzdžius ir pan. Reikia rasti arti žemės paviršiaus einantį horizontalų urvą ir jame statyti. Galima pamatyti vos vos prikeltą žemę ir pagal ją surasti paviršinį horizontalų urvą arba užmynus prasminga koja ir supranti, kad ten eina urvas. 2) reikia tinkamai pastatyti spąstus. Spąstai dedami taip, kad apimtų tunelį. Jei tunelis velėnoje, tai žolių šaknys gali sutrukdyti susispausti spąstams. Tada reikia pamatuoti spąstus įbedant ant tunelio, išimti juos ir nukasti tą velėnos ruoželį, kurį apima spąstai. Atgal įberti truputį purios žemės, kad atbėgęs kurmis bandydamas atstatyti praėjimą kastų šią žemę ir su ja pastumtų spąstų liežuvėlį. Įstatyti spąstus ir, svarbu, iš viršaus uždengti kokiu nors apverstu kibiru ar dėže. Kol nepridengdavau kibiru, tol man nesisekė. Gal tada geriau mato ar baidosi. O uždengus kibiru iškart atėjo sėkmė. Pastatyti spąstai atrodo taip: 3) kurmiai gali baidytis kvapo, todėl spąstus statau naudodamasis įprastinėmis darbinėmis pirštinėmis. Kartais rašo, kad spąstus kur nors, pavyzdžiui, dumble specialiai reikia laikyti, kad kvapo nebūtų. Bet man atrodo, kad šitas reikalavimas antraeilis, jei teisingai išpildomi aukštesni du reikalavimai. Aš spąstus laikau pakabintus garaže ant kablio, ir prireikus bei pastačius naudojantis pirštinėmis kurmis pakliūdavo per artimiausias dienas be jokių problemų. Va čia dar žmogus vaizdžiai pasakoja apie kurmių gaudymą. Jis dar jiems naudoja masalą - sliekus. Man ir be masalo jie gerai pasigaudavo, svarbiausia rasti tunelį, kuriuo nuolat laksto kurmis, ir teisingai pastatyti spąstus. Norint patikrinti, ar tunelis naudojamas, galima paprasčiausiai priminti jį koja ir kitą dieną pažiūrėti, ar kurmis atstatė tą dalį, ar ne.
  15. vk_

    Šilauogės

    Kaip pagauti kurmius ryt aprašysiu, dabar nepatogu planšetiniu kompu naudojantis. Dėl negalėjimo paimti perdirbto vermikomposto negaliu patikėti, nes juk galima iš viršaus nukasti ir pasiekti arba galima atkalti kelias lentas ir pasiekti. Kokia prasmė saugoti blogą dėžę, ypač jei ji naudojama taip seniai? Su dauguma Vaterlo argumentų sutinku. Tokių baisių lapų, kaip įdėtoje nuotraukoje, nesu matęs. Dėl kalio, tai galima daug teoriškai galvoti ir nieko nenuspręsti, o galima greitai, lengvai ir pigiai praktiškai pabandyti ir pažiūrėti, kas gausis. Jei bus efektas, tai bus lengvas sprendimas visiems. MKDS produktai palyginti brangūs, man pasiteisino šilauogėms jų milteliai dirvožemio rūgštinimui, bet yra kitų pigesnių ir galbūt ne blogesnių priemonių, kad ir ta gryna siera. Manau, kad kalio trąšas galima ištirpinti, palaistyti ir tada efektas bus taip pat labai greitas kaip ir apipurškus.
  16. vk_

    Šilauogės

    Aš manau, kad arba dabar, arba pavasarį, nes nuvėlinus į rudenį gali žiemą apšalti. Jei gali kasdien palaistyti, tai dabar, jei negali, tada geriau palaukti, kol baigsis žadami 30 laipsnių karščiai.
  17. vk_

    Šilauogės

    Ar vilna gerai tiktų šilauogių mulčiavimui - nežinia, o pušų žievės tikrai joms labai gerai tinka ir patinka. Be to, kad pušų žievių mulčias padeda palaikyti drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, jis dar pūdamas padeda palaikyti tinkamo rūgštumo substratą. Viename video sakė, kad mėgėjiškai auginant šilauoges pats idealiausias mulčias yra iš pušų žievių. Ir, beje, pušų žievės gerai ne tik viršuje kaip mulčias, bet jos taip pat labai gerai tinka ir giliau - stambesnės žievės drenažiniame sluoksnyje ir smulkios žievės pačiame substrate. Dėl kurmių - sliekus per visą šį laiką laikiau 4 vietose, dviejose iš jų kurmiai buvo įlindę. Vienoje buvo kažkokia sena metalinė dėžė ir kažkoks kampas prarūdijo, per kurį kurmis įlindo. Kitoje vietoje buvo komposto krūva su keliais tinklo gabalais apačioje, rado kažkur praėjimą. Abiem atvejais kurmiai pagyveno kaip rojuje, beveik visus sliekus išrijo. Jie realiai suėdė visus didesnius sliekus, bet kadangi komposte dar būna labai mažyčių sliekiųkų, pavyzdžiui, kelių milimetrų dydžio, ir sliekų kokonų (atrodo kaip ridikėlių sėklos, iš vieno kokono išsirita keliasdešimt sliekiukų), tai atsikračius kurmio sliekų populiacija po truputį atsistato. Šalia komposto krūvos spąstais pagavau kurmį, tai buvo ypatingai didelis ir storas. Dabar nebeturiu problemų su kurmiais, nes išmokau juos spąstais gaudyti. Pirma išgaudžiau savus kurmius, po to pagaudavau pavasarį ir rudenį po du iš kaimynų ateinančius kurmius, o dabar jau virš metų net iš kaimynų joks kurmis neateina. Nemanau, kad kurmiai visai per viršų bėgiotų, be to, jie toje krūvoje nepasiliks labai ilgam, jie geriau suras kokią landą rausdami paviršinį horizontalų urvą, įlis, paės, nubėgs kur saugiau, o kitą naktį vėl ateis paėsti. Pas mane irgi skruzdėlės vaikštinėja po šilauoges, na bet lygtai joms nekenkia, tai kaip ir nekreipiu dėmesio. Kai šilauogių tranšėjoje pamatau skruzdėlyną, tai toje vietoje pravartau į šonus mulčią ir skruzdėlės pačios kažkur pabėga. Plius pas mane varnos mėgsta mulčią pavartyti, įtariu, kad jos irgi lesa ar skruzdes, ar gal greičiau jų kiaušinius, nes nieko daugiau ėdamo po mulčiu nėra. Šiaip laikau, kad visokie vabaliukai yra gerai augalams, jei jiems nekenkia, todėl su nekenkėjais nekovoju. Kuo didesnė biologinė įvairovė - vabzdžių, mikroorganizmų, tuo daugiau šansų, kad bus biologinė pusiausvyra ir nesuvešės kokia nors viena rūšis kenkėjų ar ligos. Todėl geriausia būtų išvengti purškimų insekticidais ar fungicidais, arba kitokių nuodijimų. Aš irgi manau, kad šilauogės gali puikiausiai pačios augti ir apsiginti nuo ligų ir kenkėjų be mūsų chemijų. Su naujai pasodintomis kiek sunkiau, kol neišplitusi grybiena. Grybai perdirba substrate esančias medžiagas ir suteikia šilauogėms tokias maistines medžiagas, kurių jos pačios negalėtų įsisavinti. Išplitus grybienai jos sustiprės ir vėliau nebus tokių jautrumų ir problemų su visokiais paraudimais, apie kokias čia kalbame. Pas mane šiemet pasodintose irgi yra daug visokių paraudimų, o seniau sodintose tokių problemų kaip ir nėra. Pas mane šiemet pasodintose šilauogėse be paraudusių ir kreivų lapų yra dar vienas neįprastas simptomas - džiūsta ūgliukų viršūnėlės. Pavyzdžiui, ima augti stiprus ūglys, paauga sprindį ar daugiau, o tada paruduoja, nudžiūsta pati maža viršūnėlė, praktiškai tik pats pumpuriukas. Kaip ir būtų nieko baisaus, bet tai sustabdo ūglio augimą, nes jis turi iš naujo suformuoti pumpuriuką ir tik tada vėl ima augti. Ir dar panašu, kad taip pumpuriukas nudžiūdavo ne tik per sausrą, bet ir drėgnu lietingu oru kaip dabar. Pagooglinau ir radau vieną galimą versiją: „Sodinės šilauoges nėra labai jautrios kalio trūkumui dirvoje, tačiau, kai trūksta šio elemento, džiūsta ūglių viršūnėlės, lapai įgyja bronzinį atspalvį, atsiranda nekrozinių dėmių. O jei labai trūksta kalio, pradeda kristi lapai. Mineralinėse dirvose kalio paprastai būna pakankamai, o durpiniuose dirvožemiuose gali tekti kalio trąšų išberti daugiau. Paprastai sodinės šilauoges tręšiamos kalio sulfatu. Visiškai netinka chloro turinčios kalio trąšos.“ Gali būti, kad pirmais metais, kol neišplitusi grybiena, šilauogėms trūksta kalio. Reiks pabandyti užberti kalio po kelis gramus krūmeliui. Ateityje to nereiks, o pirmais metais gal ir padės. Gal ir tas mūsų lapų paraudimas atitinka aprašomą "bronzinio atspalvio" simptomą. Natūralios durpės yra labai skurdžios maistinėmis medžiagomis, iš jų augalams sunku paimti reikiamų medžiagų, bet grybiena vėliau išsprendžia šią problemą. O specialios durpės šilauogėms jau būna su trąšomis, todėl pasodinus į tokias durpes galbūt nebūtų tokių problemų.
  18. vk_

    Lazdynai

    Pagal šią nuorodą tavo koncentracija teisinga.
  19. vk_

    Lazdynai

    Sunku patikėti, kad actara nepadėjo. Gali būti, kad actaros poveikis pasimatys ne iškart, o po kelių dienų. Nes actara yra ne kontaktinio, o sisteminio poveikio, tai yra actara veikia ir vėliau, kai vikšrai pagraužia apipurkštus lapus.
  20. vk_

    Šilauogės

    Pas mane šiemet pavasarį amarai labai puolė sodą, bet šilauogėse jų nebuvo. O liepos pradžioje ant naujai augančių šilauogių ūgliukų viršūnėlių radau amarų bent keliose vietose. Geriausia tokiu atveju tuos amarus paprasčiausiai pirštais sumaigyti - nestipriai spaudžiant amarai susitraiško, o ūgliukas lieka sveikas ir auga toliau. Tokio sutraiškymo turi pakakti, nes vistik amarai šilauogių nemėgsta ir plačiau jose neplinta.
  21. vk_

    Šilauogės

    Rekos stiebinis ūglys baigia peraugti krūmą:
  22. vk_

    Šilauogės

    Va Toro, per trumpą laiką gerai paaugo, dešinėje matosi stiebinis ūglys, pagal lapų dydį aišku, kad auga gerai, bet nepaisant to kairėje matosi rausva šaka:
  23. vk_

    vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

    Pirmas vaisius pernai sodinto Kauno - saldus, skanus:
  24. vk_

    vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

    Nord Star:
  25. vk_

    Šilauogės

    Pas mane rausviausios buvo dvi Draper. Paskutiniu metu dažnai palyja, tai turbūt per daugiau nei savaitę tik vieną kartą mažai palaisčiau šilauoges ir daugiau nieko nedariau. Dabar rezultate abi Draper tapo žaliomis, viena išvis tamsiai žalia. Tai kas pasikeitė, kad pažaliavo? Net nežinau. Dar kartą pažiūrėjau Vaterlo nuotraukas ir kilo viena idėja. Panašu, kad paviršiuje durpės, ant kurių užmesta gana mažai lengvai perpučiamo mulčiaus ir tokiu atveju paviršius greitai džiūna bei paros bėgyje būna dideli temperatūros svyravimai substrato paviršiuje, kas yra blogai paviršinėms šilauogių šaknims. Tai galima būtų išspręsti ir šilauogėms labai padidinti komfortą uždedant gana storos pušų žievės, kaip pas mane padaryta. Tai sumažina vandens išgaravimą ir duoda labai gerą šilumos izoliaciją, o tai sumažina temperatūros svyravimus paros bėgyje šaknų zonoje. Todėl siūlyčiau, jei tik gali gauti žievių, pirmiausia gausiai apdėti žievėmis. Jei su žievėmis problema, tada galima jas bandyti pakeisti medienos čipsais ar pjuvenomis arba net paeksperimentuoti su vilna. Gali būti, kad daug kas neįvertina gero apmulčiavimo įtakos šilauogėms, ypač jauniems krūmams. Brangių trąšų su vilna pirkti neverta, bet turint savos vilnos paeksperimentuoti galima. Jei mulčiuosi vilna, tai dėk ją iki pat šilauogių kamieno. Jei nori kažko, kas įgertų vandenį substrate, tai geriau ne vilna, o vermikulitas ar agroperlitas. Raudonuosius kalifornietiškus kompostinius sliekus nusipirkau berods 1994 metais ir laikau juos iki šiol. Jie puikūs tiek komposto perdirbimui, tiek žvejybai kaip masalas (lengva per sausrą jų prisikasti). Mano kompostinės krūvos paprastos, tiesiog ant žemės uždėtas tinklas, kad kurmiai nesuėstų sliekų, ir viskas verčiama ant viršaus. Manau, kad komposto kontaktas su žeme pagerina procesus. Geram kompostavimosi procesui reikia drėgmės, oro, todėl negerai dėti į duobes ar kokias nors labai uždaras dėžes. Sliekus apsaugojus nuo kurmių daugiau nėra jokių problemų, jie patys perropoja į pūvantį sluoksnį, patys peržiemoja, galima išvis jais nesirūpinti. Vermikomposto įtakos šilauogėms dar nežinau, gal prieš kokį mėnesį jo kai kur uždėjau, bet greit išvadų ir pastebėjimų nesitikiu. Tavo atveju siūlyčiau pradėti nuo geresnio apmulčiavimo, o vėliau galima aplink pabarstyti ir šiek tiek vermikomposto. Bendrai manau, kad geriausia vermikompostą išmaišyti substrate, tada viskas turi būti gerai. O jei viršuje užberti storą sluoksnį gryno vermikomposto, tada gali būti ir blogesnių pasekmių, pavyzdžiui, oro laidumo sumažėjimas.
×