Jump to content

vk_

Nariai
  • Pranešimai

    219
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    1

Visas nario vk_ paskelbtas turinys

  1. vk_

    vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

    Dėl saulės gaunasi blogos nuotraukos telefonu. Plius dėl sausros uogos mažesnės, bet dar paaugs, jei palis. Mucurines: Invicta: Krūmai, tiesą sakant, truputį apleisti - auga beveik be trąšų, beveik nelaistomi, o ir žolė nedažnai apraunama. Nepaisant to uogų pilna ir šiemet, ir pernai labai daug buvo, uogos visos sveikos nenaudojant jokių priemonių, taip kad nuostabūs, nereiklūs ir vertingi augalai.
  2. vk_

    vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

    Pliusas Donatui už entuziasmą. Yra lietuviška patarlė "neturėjo bobutė problemų - tai nusipirko ožį". Tai šiuo atveju neturėjo Donatas problemų - tai per sausrą ir 30 laipsnių karštį nusipirko sodinukų plikomis šaknimis, o ne vazonuose. Neparodei, Donatai, kaip pasodinai, bet sodindamas turėtum nuskinti uogas ir šakas nupjauti per pusę ar dar net dar labiau. Iš minėtų veislių auginu agrastą Mucurines (nufotkinsiu ir įdėsiu nuotrauką vėliau, gražiai deri), serbentus Bona ir Titania. Patarimas: rusams neįdomu, už kiek tu perki sodinukus, nes jie iš Lietuvos nesisiųs, jiems būtų įdomiau, jei papasakotum apie veislių ypatybes.
  3. vk_

    Šilauogės

    Šiuo atveju šaknis nugraužė karkvabalio lerva. Tai bene pagrindinė priežastis, dėl ko žūsta sodinukai vasarą. Antra priežastis - sodinukų apšalimai. Bet jie daugiau susiję su tuo, kad 1) pasodinama rudenį ir nespėja pilnai prigyti, 2) sodinukai pertręšiami azotu ir ūgliai nespėja sumedėti, 3) sodinamos nepakankamai šalčiui atsparios veislės. Pas mane pievoje yra gana daug karkvabalio lervų, bet iškasu tranšėjas, jas užpildydamas atskiriu šonus plėvele ir po to nesusidūriau su problemomis dėl karkvabalio lervų. Šiemet daug pakasinėjau pernai ir užpernai sodintas šilauogių lysves (iškasinėjau juodas durpes ir pyliau naujas rudas durpes), tai bekasdamas neradau nė vienos karkvabalio lervos, o va bronzinio vabalo lervų radau gal kokių 50. Bet bronzinio vabalo lervos šaknų negraužia, tai jokių problemų nėra.
  4. vk_

    Šilauogės

  5. vk_

    Šilauogės

    Tu turbūt tiek laistai, nes nori nemokamai pasportuoti. Kokio dydžio pas tave šilauogės ir ar jos apmulčiuotos? Jei šilauogės ne 2 m aukščio ir 2 m pločio, tai greičiausiai jas perlaistai. Paeksperimentuok ir pamatysi, kaip yra iš tikrųjų. Jei kalba apie šiemet pasodintas, tai gali kelis kartus sumažinti laistymą. Pavyzdžiui, laistyk kas antrą dieną, arba laistyk kasdien, bet ne po laistytuvą, o keliskart mažiau. Ir pamatysi, kad nebus jokių blogų požymių. Perlaistymas netgi blogai, nes gali išplauti naudingas medžiagas bei tada gali blogiau augti šaknys. Primenu šia tema anksčiau rašytą žinutę.
  6. vk_

    Šilauogės

    Dalis šilauogių vis dar žydi: Čia pernai sodinta Norhtland, dalis jos žiedų nužydėjo kur kas anksčiau. Užpernai sodinta Northland jau seniai nužydėjo, tik dar uogos mažos. O Reka ir Patriot šilauogių jau ir uogos gana didelės:
  7. vk_

    Šilauogės

    Pamiršau su vermikompostu paeksperimentuoti sodindamas, reiks dabar bandyti kur nors atkasti ir jo užberti.
  8. vk_

    Puola varnėnai

    Pas mus buvo įkeltas inkilas mažiems paukščiukams ir maži gyveno. Bet po jų inkile apsigyveno genys, kuris pirmiausia išsikalė didesnę landą, tai po jo dabar inkile jau gyvena varnėnai. Bet lygtai "savi" varnėnai uogų nepuola. o jas puola "laukinė varnėnų gauja". Nežinau, kiek čia teisybės. Mes irgi ir kompaktus kabinam, ir blizgančius vėjo malūnėlius kabinam, bet jie gal daugiau nuo varnų padeda, o ne nuo varnėnų.
  9. vk_

    Šilauogės

    Pagooglinęs radau, kad tam naudoja FIBA ZORB.
  10. vk_

    Puola varnėnai

    Gal dėl sausros neranda maisto, bet pas mus varnėnai ėmė pulti trešnių uogas, kurios dar pusiau žalios, normaliai neišaugusios, tik ėmė šonai rausvėti gal nuo karščio. Lygtai ankstesniais metais taip nepuldavo pusžalių uogų. Puola ir nieko nesibaido, panašu, kad sugadins visą trešnių derlių, nes didesnių trešnių tinklu uždengti nepavyks.
  11. vk_

    Šilauogės

    Viename video aiškino, kad jei į durpes primaišyti pjuvenų, tai tada toks mišinys lengvai įgeria vandenį. Aš šiemet naujai pasodintas šilauoges laistau po mažai, vos ne po kokį litrą šilauogei, bet beveik kas vakarą ar kas antrą vakarą, kai ne taip karšta. Paliejus vanduo labai greit dingsta, bet ar jis susigeria, ar kiaurai praeina aš nežinau, na bet šilauogės dar nė karto nebuvo pavytusios. Gal padeda apmulčiavimas, nes tada durpės neperdžiūna, o neperdžiūvusios turi normaliai vandenį sugerti. Seniai pasodintoms šilauogėms vandens užpilu gal kartą į savaitę, bet irgi ne po daug, gal po kokius 3-4 litrus. Pas mane visur apmulčiuota ir drėgmė gerai laikosi. Nelaistau tiek daug kaip Donatas.
  12. vk_

    Šilauogės

    Aš irgi šiemet pasodinau vieną Chandler, žydėjo didesniais žiedais nei kitos:
  13. vk_

    Šilauogės

    Kol augalas dar gyvas, tol visada galima tikėtis, kad nustačius priežastį ir ją pašalinus augalas iškart ims atsigavinėti. Pirmoje nuotraukoje augalo lapai taip pat apvytę. Kodėl? Jei būtų blogai su rūgštingumu, tai lapai būtų geltonesni (būtų chlorozė), bet nebūtų tokie nugeibę. Todėl atmetam rūgštingumo variantą ir lieka išdžiūvimo, kenkėjų nugraužtų šaknų, tavo sodinant pažeistų šaknų ir ligos variantai. Ar kitos šalia šilauogės prigijo ir auga gerai? Jei kažkuri šalia auga visai gerai, tada turbūt ir ligos variantą galime atmesti. Toliau ieškant priežasties siūlyčiau iškasti visai nudžiūvusią šilauogę ir pažiūrėti, kas ten yra - ar prie šaknų šlapia, ar šaknys nenugraužtos, ar šaknys nenulaužtos. Kad atsigautų visai nudžiūvusi šilauogė šansų turbūt beveik nėra, na nebent iš kur nors prie šaknų koks ūgliukas imtų augti, bet to greičiausiai nebus, nes ji jau išeikvojo visas savo jėgas. Jei nori dar bandyti, tai aš ją iškasčiau iš jos vietos ir pasodinčiau kur šone, o šioje vietoje pasodinčiau naują šilauogę, nes dar tik vasaros pradžia ir puikiausiai galima sodinti naujus sodinukus. Mano šiemet iš 23-ų pasodintų šilauogių blogiausiai atrodo šis sodinukas: Ilgai žydėjo, žiedai nudžiūvo ir nubyrėjo, lapų vis nebuvo, tik paskutiniu metu ėmė augti lapai ir ūgliukai. Bet dabar jau viskas bus gerai, išaugs ir sutvirtės. O tokių apvytusių lapų kaip pas tave aš nepamenu, kad būčiau pats matęs/susidūręs.
  14. vk_

    Šilauogės

    Oho, antroje nuotraukoje ne apdžiūvusi, o pilnai nudžiūvusi. Mąstom, kas galėjo atsitikti: 1) nudžiūti dėl vandens trūkumo, 2) mirti dėl ligos, 3) kenkėjai nugraužti šaknis, 4) žūti dėl labai netinkamo substrato. Daugiau versijų nesugalvoju. Lengviausia patikrinti 3-ią versiją - reikia nudžiūvusią iškasti ir pažiūrėti ar nenugraužtos šaknys. Daugiausia šansų duočiau 1-ai versijai, nors ją ir neigi. Problema yra tokia, kad jei sodinuko vazonėlyje ar pasodinus durpės per daug išdžiūna, tai po to laistant jų beveik neįmanoma sudrėkinti, nes vanduo paprasčiausiai prabėga pro šoną arba kiaurai, o durpės jo visai neįgeria. Dėl to sodinant rekomenduojama sodinukų vazonėlius pilnai užmerkti kibire vandens bent pusvalandžiui, kad vazonėlio viduje neliktų tokių perdžiūvusių durpių. Sako, kad pasodinus perdžiūvusias vėliau laistymas nepadės ir sodinukas žus. Gal tai pas tave ir atsitiko. Jei dar lėtai ilgai lytų, tai gal sušlaptų, o šiemet sausra ir karštis. Antras variantas, kad pasodinai gerai, bet po to dėl karščio ir sausros sodinuko durpės perdžiūvo pasodintos, o laistymas nepadeda. Mulčio nėra, o durpės karštyje greit išdžiūna. Jei iškasinėsi - pažiūrėk ar nėra labai sausa prie šaknų, nors aplink gal bus ir drėgna.
  15. vk_

    Šilauogės

    Ne, negalėjo. Normalią šilauogę turbūt galima būtų 3 metus laistyti vandeniu tiesiai iš šulinio, o ji augtų sau toliau. Ar pradžioje šilauogės normaliai skleidėsi? Kada pradėjo džiūti? Jei būtų kokių nuotraukų, tada gal ką daugiau būtų galima spėti.
  16. vk_

    Šilauogės

    Esu tikras, kad čia tik reakcija į temperatūrą. Šilauogių lapai į tai labai greit reaguoja, bet tame nėra jokios problemos. Tad nekreipk dėmesio, kol lapai netaps tokiais: O kai jie taps tokiais - tada grožėkis jais.
  17. vk_

    vaismedziai ir vaiskrumiai musu sode

    Medlieva alksnialapė "Northline" (lot. Amelanchier alnifolia "Northline"): Bus pirmas derlius, įdomu ar bus geriau už senas vietines veisles. "Northline" aprašymas: Uogų dydis: iki 16 mm diametro. Užauga: iki 4 m aukščio. Atsparumas: visiškai atspari šalčiui, nereikli. Sodinimo vieta: saulėta, dalinis pavėsis. Dirva: nereikli, geriausiai tinka priemolio, humusinga. Vaisiai iki 16mm skersmens, saldūs,aromatingi. Šios veislės medlievos uogos labai saldžios ir kvapnios! Uogos pasižymi sodriu, ryškiu skoniu, kuris labai primena šilauoges. Tačiau skirtingai nei šilauogėms, medlieva yra nereikli dirvai!
  18. vk_

    Šilauogės

    Po paskutinių šaltų naktų mano šilauogių lapai kai kur vėl parausvėjo. O va čia uogos ėmė truputį melsvėti, tik nesuprantu, ar iš šalčio, ar jau nokti pradeda:
  19. vk_

    Šilauogės

    Šiemet pasodinau mažų sodinukų, kuriuose buvo vien žiedai, kurių nenukarpiau. Jie ilgai žydėjo, o lapų nebuvo, rezultate kažkiek uogų užmezgė, bet dauguma žiedų nudžiūvo ir nubyrėjo, o lapai labai ilgai nenorėjo augti, nes tiesiog pradžioje jiems nebuvo pumpurų plius augalas labai daug jėgų išeikvojo žydėjimui. Tad dabar manau, kad padariau klaidą, palikdamas visus žiedus, kai sodinukai maži, o žiedų be galo daug. O va su dideliais sodinukais taip pat palikau žiedus, bet ten jokių tokių problemų nėra, nes ten žiedų santykinai nedaug ir lapai bei ūgliukai ėmė augti iš pat pradžių. Įdedu berods to paties kaip aukščiau nuotraukoje sodinuko naują nuotrauką. Čia jis turbūt geriausiai atrodo iš 6-ių tokių pačių pasodintų, pas kitus lapų dar mažiau:
  20. vk_

    Šilauogės

    Plėvelę deda tik iš šonų, o dugnas atviras. Drenažas geresnis iš organinių medžiagų, o ne mineralinių kaip žvyras. Daug kur versliniuose soduose šilauoges laisto iš gręžinių. Jei iš gręžinio pilsi vandenį į kažkokią iškastą duobę, tai daug vandens gali prarasti dėl susigėrimo į žemę, bet žinoma taip palaikytas vanduo būtų geresnis nei tiesiai iš gręžinio. Svarbiau, kad vandens būtų, o jau jo kilmė antraeilis dalykas, nereikia to per daug sureikšminti.
  21. vk_

    Aronijų auginimas

    Pas mane auga senos aronijų veislės, gal tikrai reiks ką naujo pabandyti. O kokią saldžiausią ir skaniausią aronijų veislę parekomenduotum?
  22. vk_

    Valgomasis sausmedis

    Suvalgėm keliasdešimt uogyčių nuo šiemet sodinto sausmedžio Karina. Skonis turbūt labiausiai primena mėlynes. Na, šiemetinė sausra, karštis ir tai, kad tik šiemet pasodinta, galėjo kažkiek paveikti uogas. Bendrai sausmedžiui dedu pliusą - vertas pasisodinti, nes: 1) uogos valgomos, gana skanios ir labai ankstyvos; 2) jokie amarai ir kiti kenkėjai nepuolė, jokių papildomų rūpesčių nekėlė, auginti paprasta.
  23. vk_

    Lazdynai

    Lazdynų stagarus galima palikti (nukarpius plonas šakeles ir viršūnes) - jie gali tarnauti vietoje kuoliukų naujais augantiems ūgliams. Aš visus augalus sodinu pavasarį - tada per vasarą jie spėja sustiprėti ir geriau peržiemoja nei sodinti rudenį. Mano supratimu, jei rudenį sodinti augalus plikomis šaknimis - tai tik po to, kai numes visus lapus ir pasiruoš žiemoti, praktiškai po pirmųjų šalnų. O sodinti su lapais - tai tik iš vazonėlių, iš vazonėlių galima sodinti bet kada, bet irgi geriau sodinti anksčiau, kad spėtų geriau prigyti.
  24. vk_

    Aronijų auginimas

    Iš aronijų pliusas, kad jų sultys labai dažo, tai mano mama jas panaudoja vyną darydama. O šiaip šviežios valgyti man jos per rūgščios, po šalnų gal kiek valgomesnės, bet vistiek nelabai valgomos, o jų uogienės nesu valgęs. Manyčiau, kad vietoj jų geriau auginti medlievas - jos šviežios skanios ir sveikos.
  25. vk_

    Šilauogės

    Likimas toks pats kaip ir kitų lietuviškų vaiskrūmių ar daržovių veislių - plačiai jų niekas neplatina ir norėdamas gauti turi ieškoti pas jų kūrėjus.
×