PAŠARAI: Ganyklų žolė, šienas ir kiti pašarai

[Loreta]

Nusipirkome rulonų, tikėdamiesi juose rasti šienainį, o radome gerai suraugintą silosą! Forume vis kas nors paklausdavo apie silosą avims. Gal kas bandėte? Mūsų avys neryja, apie ėriukus "nėr myslas". Nuostolis. Šįmet mums išvis su šienu labai nesiseka: pjovėm vėlai, išsimetė daug stagarų (o atrodė, kad šieno daug); pirkom iš vieno žmogaus kitkas - pacukų sukapotos ir katinų apš... - avys išsirankioja, daug "išbrokuoja". O dabar tas silosas....

Reikės išvežti toliau, bet pūdamas jis turėtų labai parūgštinti žemę?

[Lambyland]

Siloso avims nerekomenduoja niekas,jis per rūgštis-vienintele išimtis kukurūzai,

Sienaini reikia gaminti tik is labai kokybisko jauno šieno.turi dominuoti svidre arba liucerna,baltieji dobiliukai,motiejukai,ne draugus sunazole

[sermonielis]

Laba ryta pabandykit plonai paskleista palaikyt, turetu pradziut esu bandes nezinau kiek pas jumis slapias tas sienainis skaitomas

[Loreta]

Bet jis surūgęs kaip perrūgę agurkai, tai jau tikras silosas. Žinau, kad reikia greitai sušerti, nes genda.

Šienainis yra kokią parą pavytinta žolė, o silosui rulonus suka iš tik ką nupjautos žolės: šienapjovė pjauna, o beveik iš karto važiuoja kitas ir suka rulonus.

[Debora]

Man taip yra buvę prieš kelis metus. Pavasarį pritrūkom šieno ir nusipirkom pas kaimyną kelis rulonus "šienainio". Kai atvyniojom, tai ir išsižiojom . Bet avys labai gerai sušveitė, mat kaimynas į rulonus suko specialiai pasėtą mišinį - visko ten buvo žolės įvairios, žirneliai ir avižos, ir miežiai - viskas viename. Bet šlapias bjaurybė, tvartą užteršėm - žiauru. Tapo ne avių, o kokių tai kiaulių tvartu. Daugiau siloso nebenorėjau, bet jeigu iš tokio mišinio susukti šienainį, tai būtų liuks.

[Loreta]

Ir dar jeigu į ruloną susivynioja pavytinti dobiliukai su visais lapeliais, tai ėriukai dar tvarte turėtų augti kaip ant mielių.

[RRimas]

Jo ir pelem rojus...

[Loreta]

Nebūtinai jos ten prasigraužia. Pas mus paprastai tik vienas du būna pragraužtas (iš 50-ies), tik šitaip su dobiais, žinoma, nebandėme.

[sermonielis]

Sveiki siemet buvom susuke is pirmameciu dobilu tris dienas varciau darem baltus rulonus tai gavosi grynas sienainis pasaras nezinau nepragrauzia nei vieno rulono

[BriedisMiske]

Norėjau pasiklausti dėl avių ganymo neaptvėrus. Gyvenam vienkiemyje, ~0,7 km nieks negyvena. Jautriausia riba už 0,3 km rajoninės reikšmės kelias. Eksperimentavom kelis metus, kol buvo Romanovo ir Vok juodgalvė, niekur toli neidavo, visada apie namų tvorą, pasišaukus atbėgdavo.

Kai pernai romanovo avį pasikeičiau į Sufolko, tai pavasari ir rudenį pora kartų buvo tą kelią kirtę ir nuėję iki kaimyno. O ir šiaip į šaukimą bure bure bure nereaguoja, turi vaikščioti ir ieškoti.

Galvoju kame reikalas ar metų laike ar avių veislėje.

Gal kas dar laiko taip avis, arba kur matė kad gano avis neaptvertas?

Kaip sekasi išsidresiruoti kad toli nuo namų neitų?

Kokios veislės, metodai ir etc... Labai jau tingis su aptvarais pradėti terliotis...

[Loreta]

Briedi Miške, apie kokias tvoras kalbate - tinklines ar vielas?

Aš išmokau daryti taip: saviškes pratinu dar tvarte prie bent simbolinio davinio grūdų ir skardinio dubens, kuriame paduodu tų grūdų, žvangesio - tai vos išgirsta sužvangant ką nors skardinio , tuoj visos ima bliauti ir atlekia kaip kulkos. Ima bliauti ir mane pamačiusios, nes galvoja, kad atnešiau grūdų. Ganykloje anksti rytą, kai nueinu patikrinti ar viskas gerai, kyla otks bliovimas, akd net prieš kaimynus nepatogu būna.

Ganykloje kai perkeliame į naują vietą, pervedame tik su tuo skardos žvangesiu ir naujame aptvare paruoštais grūdais! O kartais kažkaip ir pačios netyčia pereina.

Avys besigadnydamos savaime toli nueina, net nebėgdamos, jos taip ganosi. Jeigu nėra natūralių kliūčių - griovio, vandens, tai ir nueis.

Kai pirmą kartą įvedame į aptvarą us el piemeniu, geriausia, jei avys nukirptos. Be to vieną ar dvi lyderes pusei dienos aptvaro viduje rišame (kitas paliedžiame laisvas), kad truputį siektų tinklo ir paragautų el. srovės. Per žiemą jos kažkaip lyg atpranta, be to visada yra naujokų.

Dar vienas patarimas - naujokėms avims, kurias įsigyjate ganykliniu laikotarpiu, visada rekomenduojams min 7 savaičių karantinas ir aš avis būtinai laikau tvarte bent kelias pirmas savaites, nešu grūdų, kad jos priprastų prie tvarto, prie manęs, kad ištrūkusios iš aptvaro bėgtų namo - jos taip ir daro. Dar nė karto išrtrūkusio mūsų avys nebuvo nubėgusios pas kaimynus, visada tik į kiemą.

Jeigu namai toliau, gal kur nors galėtų būti sukalta pašiūrė, kur jos būtų įpratusios atsigerti vandens ar gauti kokio pašaro (grūdai - geriausias masalas). Čia turėtų ir sulėkti.

Prieš trejetą metų iš žmonių nusipirkome tris puikias avis. Jie gyveno tarp miškų, skundėsi, kad avys vis miškan pabėga. Pas mus jos nė karto (!!!) nebuvo kur nors pabėgusios, net ir ištrūkusios iš aptvaro (tfu tfu tfu, jau greitai ginsime į ganyklas )

[Cinkoras]

Pritariu svarbiause supanciuoti vedles tada ir kitos avys iekur neina, o del ganymo as jau isleidau i lauka turejau apie puse he nesienautos pernai tai tik kapoja kad ir suvytusia.

[BriedisMiske]

Loreta, aš irgi panašiai darau. Nešdamas kibirą su grūdu pačežinu, o dar parekiu bure bure.. Tai jos i ta bure bure reaguoja.

Esmė pas mane prasto žemės, krūmynai, miškai. Tad tverti reiktų daug net ir dviem dviem avim su prieaugliu. Bandžiau visaip tai max savaitę išbuvo po piemeniu, na aš tingus, nenoriu kasdiena eiti ir tikrinti kas ir kaip, ir piemuo senas uošvio N metų naudotas.

Jos visą laiką pabėgę iš aptvaro grįždavo. Tada nusprendžiau kad to aptvaro man iš viso nereikia jokio, tik prie namų keli arai yra kur dabar laksto, tai ne avis aptvėriau, bet pac apsitvėriau nuo avių, kad daržų nenuėstų

Pirmus metus viskas buvo ore. Avys pašaukus bure bure bet kada atbėgdavo. Antrus metus jau nebuvo taip gerai, t.y pašaukus neateidavo, reikdavo eiti jų parsiovesti. Bet kelią peržengusios buvo tik ankstyvą pavasarį ir rudenį.

Buvau pritaisęs aviai GPS, tai nusiėmiau jos "track" a , kiek stebėjau ( apie 10 dienų), tai ganymosi teritorijos laabai panašios, turi kažkokias savo ganyklas ir ten eina. Jei įdomu duomenys -avis per dieną besiganyudama susukdavo apie 7 km, max greitis buvo 60 km/h.

[Loreta]

Na ir prajuokinot!!!

Ėriukai tiek km sukorę kietesnius raumenis turėtų užsiauginti, daug energijos išeikvoja ne augimui, o lakstymui. Jiems turėtų būti labai smagu!

Skaičiau apie tyrimą, kurio metu buv aiškinamasi, kiek besiganydamos avys užtrunka vienoje vietoje. Spėkite kiek! - 2-3 min, kol apskabo joms gardžiausias žoleles ir eina tolyn, todėl tiek toli jos ir nukeliauja.

[BriedisMiske]

Tai del raumenų nebėda... Kai sau augini tai masės rekordų nesiekiu.

O šiaip jie tuos kilometrus sukaria įdomiai. Kelios nedidelės teritorijos, kuriose net raudona nuo "track'o", tarp jų perbėgimai. Vis ganymosi teritorija koks 0,5 km pusaspkirtimis, nuo sodybos, nes i kita puse miskas..

[JonasV]

Laba diena, forumiečiai,

Aš su žmona planuojame iš miesto keltis į kaimą ir susidomėjome avininkyste, kaip papildomas pajamas nešantį šaltinį. Planuojame auginti mėsines avis.

Turime apie 20ha žemės ir norėjome pasiteirauti apie avių bandos kiekį.

Kiek avių gali išmaitinti 1 ha žėmės(įskaitant ganyklą, plotus šieno ruošai ir grūdams)?

Labai atsiprašome, jeigu neteisingai suformulavome, tačiau niekur nerandame informacijos.

Lauksime atsakymo su nekantrumu.

[Lambyland]

Viskas priklauso nuo ganyklų kokybės .kuo geresne-tuo daugiau gali laikyti SGV.knygelese ir čia forume,tiesiog reikia nepatingeti ir perskaityti viską nuo A iki Z ir daug kas paaiškės.,rekomenduojama laikyti 10 eriavedziu su prieaugliu.kiti,kaipir aš laikome ir 20 ir daugiau viename ha,tiesiog pigiau nusipirkt pasarus,nei pačiam auginti:)

Aš irgi susizavejau avininkyste praeitais metais,ir po šiai dienai esu proceso kuryme.

Sekmės ir kantrybės

[JonasV]

Mes suprantame, kad reikia viska išnagrinėti ir tuomet imsimės visko, tačiau mes dar laukiam ir bandysime imti jaunojo ūkininko dotaciją - kuri manau bus pratęsta dar 2014 metais, tačiau iki to laiko mums reikia pilnai viską pasiruošti.

Perskaičius daug informacijos, mums buvo siuloma pradėti nuo 20 vnt ėravedžių. Manau reikės paklausyti Jūsų patarimų ir pradėti nuo 25 vnt.

Dėl žemės kokybės, dabar negalime sakyti, kad super, tačiau laikui bėgant, mes gerinsime tai.

Dabar dar vienas klausimas - pats dirbu su ūkininkais, kurie augina karves ir daug kas yra paskaičiavę, kad vieno "ruilio" (šieno) 1 karvei užtenka 13-18 dienų - koks santykis reikalingas avims?

[Donatas]

Na rulis ruliui nelygu, bet jei imant tuos didziuosius normalius standartinius rulius, tai berods buvo kalba apie 2 rulius vienai eriavedei. T.y. jei turesite 25 eriavedes - tai sieno rulonu reiktu pasiruosti apie 50 vnt.

[Loreta]

Esu mačiusi tik dviejų dydžių rulonus su plėvele - mažesnius ir didelius. Ar apie tokius čia ir kalbate?

[JonasV]

Sveiki visi,

Pastaruoju metu labai domiuosi šieno arba šienainio rulonais. Tai kai pasigylini yra labai daug niuansų. Pabandysiu pasidalinti savo informacija.

Šiai dienai rinkoje mes galime rasti dviejų tipų ruloninius presus: būgninius ir juostinius.

Privalumai ir trukūmai:

Juostinis presas labai tinkamas šienainiui, nes presavimas prasideda nuo pradžių ir labai stipriai suspaudžia(vizualiai atrodo taip - sunkiai viniojasi nuo pradžių iki pat galo, net kai lieka mažai vistiek reikia vyniot, neišskirsi paprastai. ir dar vienas išskirtinumas - jis kietas ir spiriant gali susižeisti koją, būgninio preso reulonan gali įsmigti koja) - to pasekoje gaunamas kokybiškas šienainis, nes sunkiau patenka oras ir neprasideda rūgimas, tačiau šioje vietoje turite pasisakyti:

Ar kas naudoja stipriai suspaustą šieną ar šienainį - ar avelės išsitraukia?

Būgninis pradeda presuoti tik surinkus tam tikrą kiekį šieno ar šienainio ir taip stripiai nesuspaudžia - lengviau šėrimo atžvilgiu, nes lengviau dalinti ir vidurys buna ne taip stirpiai suspaustas ir tiesiog lengviau dalijasi. Būgninis šienainio gali stipriai nesuspausti ir jis pradės rūgti. Aišku nenoriu nieko peikti ar nuvertinti - čia tiesiog reziumė iš mano surinktos informacijos.

Dėl dydžio priklauso nuo pačio preso - nes yra funkcija - kintama kamera - kas leidžia daryti didesnius rulonus.

Prie to pačio noriu Jūsų paklausti - kokiu principu šeriate aveles - rankomis - dedate į ėdžias ar turite kokias "tinginių" šeriklas kurias reikia pildyti kelis kartus į savaitę?

Pasidalinkyte informacija - ne tik verbalinę tačiau ir vaizdinę.

[SUKASI]

Sveiki visi,

Pastaruoju metu labai domiuosi šieno arba šienainio rulonais. Tai kai pasigylini yra labai daug niuansų. Pabandysiu pasidalinti savo informacija.

Šiai dienai rinkoje mes galime rasti dviejų tipų ruloninius presus: būgninius ir juostinius.

Privalumai ir trukūmai:

Juostinis presas labai tinkamas šienainiui, nes presavimas prasideda nuo pradžių ir labai stipriai suspaudžia(vizualiai atrodo taip - sunkiai viniojasi nuo pradžių iki pat galo, net kai lieka mažai vistiek reikia vyniot, neišskirsi paprastai. ir dar vienas išskirtinumas - jis kietas ir spiriant gali susižeisti koją, būgninio preso reulonan gali įsmigti koja) - to pasekoje gaunamas kokybiškas šienainis, nes sunkiau patenka oras ir neprasideda rūgimas, tačiau šioje vietoje turite pasisakyti:

Ar kas naudoja stipriai suspaustą šieną ar šienainį - ar avelės išsitraukia?

Būgninis pradeda presuoti tik surinkus tam tikrą kiekį šieno ar šienainio ir taip stripiai nesuspaudžia - lengviau šėrimo atžvilgiu, nes lengviau dalinti ir vidurys buna ne taip stirpiai suspaustas ir tiesiog lengviau dalijasi. Būgninis šienainio gali stipriai nesuspausti ir jis pradės rūgti. Aišku nenoriu nieko peikti ar nuvertinti - čia tiesiog reziumė iš mano surinktos informacijos.

Dėl dydžio priklauso nuo pačio preso - nes yra funkcija - kintama kamera - kas leidžia daryti didesnius rulonus.

Prie to pačio noriu Jūsų paklausti - kokiu principu šeriate aveles - rankomis - dedate į ėdžias ar turite kokias "tinginių" šeriklas kurias reikia pildyti kelis kartus į savaitę?

Pasidalinkyte informacija - ne tik verbalinę tačiau ir vaizdinę.

malonu matyti pasisakyma kuris atsiranda surinkus informacija, o ne ir skrajojanciu minciu. Bet leiskit Jus pataisyti:

1. Šei dienai rinkoje galime rasti ne dvieju, bet triju tipu ruloninius presus: bugniniai, dirzinei(bet ne juostiniai) ir grandininiai.

2. nera nustatyta kuris presas ka geriau gamina, daugelis gamintoju naudoja skirtingas technologijas savo presuose ir del to skiriasi atliekamo darbo rezultatai. gamybos paslaptys slypi siek tiek giliau. jos yra tokios:suspaudimo laipsnis(jy galima keisti visu tipu presuose), padavimas y presavimo kamera, smulkintuvas.

3. dirziniai presai yra dvieju tipu: A)spaudziantys gaminama rulona nuo nulio.B)spaudziantys rulona nuo fiksuoto pradinio skersmens(tarkim pradeda spausti pasiekus 50cm skersmeny).Grandininiai presai gali buti nekintamos kameros, arba pusiau kintamos kameros, tokiu atveju spaudimas pradedamas nuo min. pradinio skersmens tarkim 40cm.Bugniniai presai yra pastovios kameros, ir jei uzduotas gamuklinis skermuo 1,25metro, jo pakeisti neymanoma.

Beto jei kokybiskai atliktas darbas su bugniniu presu rulonas gali buti daug kietesnis nei susukus su dirziniu ar grandininiu.

4. jei sienas sukamas sausas, atitinkantis reikalavimus keliamus sukimui y rolonus jis nepelys ir nerugs.apvytinus zole iki tam tikro dregmes kiekio ir susukus y ,,baltus" ruliu bet kokiu atveju vyksta rugimas, tol kol tam rugimui yra pakankamai oro likusio viduje, pasibaigus deguoniui(jy suvartoja mikro organizmai) lieka anglies dioksidas, kuris ir uzkonservuoja zole-taip gaunamas sienainis. sukant zale(nevytinta) zole y ,,baltus" rulius vyksta toki patys procesai kaip ir sienainio rolone, tik esant didesniam vandens kiekiui pasaras surugsta stipriau ir pasibaigus deguoniui virsta silosu, kury taip pat uzkonservuoja anglies dioksidas. cia mes turime slapesny pasara, kuris yra rukstus ir vadinamas silosu. serent tokiu pasaru butina kartu duoti ir sausa siena, nes nuo per didelio rugsties kiekio netlaiko gyvuliuku skrandziai.

Ar istraukia- visi gyvuliai labai graziai isardo rulonus ir pasimaitina savarankiskai, tik reik nuimti plevele ir tinklely.

toliau: supresavus su bugniniu presu bet kokiu atveju norint isardyti rolona reikes jy isvynioti(nebent presuojama labai smulki zolyte, tada rulonas pabyra, nera skirtumo kokiu presu jis buvo presuotas.)suspaudimas kaip minejau yra reguliuojamas ir priklauso nuo traktorininko, dazniausiai vaziuojantys uzdarbiauti spaudzia maziau ko pasekoje jie padaro daugiau rulonu, ir prastesny pasara.

gal pasikartosiu, bet keisti rulono dydy galima ti su diržiniu presu arba su grandininiu.

P.S. tikiuosi neysizeisit kad papildziau Jusu pateikta info:)

[JonasV]

Tarpezere,

Tai tik vienas pliusas, kad mažai ištampo? O kaip dėl šėrimo dažnumo? Juk rulona kaip padėsi, tai jo tikrai užtenka ilgesniam laikui?

O tai kokios šeryklos yra pačio geriausio?

[Loreta]

Jei kas siekiate gerų priesvorių kuo efektyviau panaudojant ganyklų žolę, o ta žolė peraugusi, britų ūkininkų forume pataria daryti taip - taip daro galvijams (gal ir Lietuvoje?), bet gal ir avims įmanoma:

kai ganyklų žolė peraugusi, pirma, gyvuliai pusė jos išguldo ir nesuryja (didelis nuostolis, ypač turint nedaug ganyklų), antra, kai skabo žolės viršūnėles ar šoninius stiebelius (galvos lygyje), ne taip greitai pasisotina kaip skabytų 10 cm aukščio žolę, tada išeikvoja daugiau energijos, kad gautų tą patį kiekį žolės (pati vakar ir šįryt stebėjau, nes teko pervesti į aukštą žolę).

Paskaičiuota, kad peraugusioj žolėj karvės pašarų įsisavinimo efektyvumas krenta 10 proc, nes nusirovusi žolės ji turi daug aukščiau iškelti galvą, kas jai nebūdinga, tam išeikvoja daugiau savo energiojs, sugaišta daugiau laiko. (taip aiškino viename seminare)

Todėl siūlo nupjauti dvi pradalges, geriausia vidudienį, nes tada žolėj daugiau cukraus) ir perkelti piemenį taip, kad gyvuliai prieitų prie tos nupjautos žolės, bet nepasiektų augančios, nes tada karvės sieks augančios ir sutryps nupjautą. Ir taip kas kiek laiko kilnoti.

Tokio metodo siūlytojai teigia, kad šitaip žolė daug efektyviau sunaudojama, negu ją pjaunant ir silosuojant - labai maži nuostoliai.

Nereikia manyti, kad škotai ar australai ar n.zelandiečiai paleidžia savo avis į kalnus ar plačius laukus ir vargo nemato. Žmonės dirba, ir rimtai dirba.

Beje, britai grūdais avių nešeria (gal išskyrus, žinoma, kai kuriuos atvejus), nes tai l. brangu. Iš forumo supratau, kad jie perka ne grūdus, o šieną, stengiais l. efektyviai išnaudoti ganyklas. Jeigu būtų pigiau grūdai, jie savaime suprantama šertų grūdais. Skaičiau žinutę, kad britai pamėgino išeiti į ispanų rinką (Ispanijoj šeria grūdais) ir baiminosi, kad ispanai nepratę prie vien žole/šienu šertų avių mėsos, bet ispanai ir britų ėrieną/avieną labai gerai įvertino.

Gaila, kad mano vyras nesutinka šitiap žaisti su tom pradalgėm (ganyklos juk daug!!! ), aš tai tokiam metodui pasirašyčiau

[JonasV]

Sveiki visi,

Labai džiugu, kad yra tokių aktyvių žmonių, kurie suteikia papildomos informacijos apie pašarų ruošą.

Visų pirma dėl peraugusios žolės, mano supratimu, žmonės, kurie augina protingai ir nori siekti geriausių rezultatų - viską skaičiuoja. Paimkim paprasta matematiką:

1) "...Paskaičiuota, kad peraugusioj žolėj karvės pašarų įsisavinimo efektyvumas krenta 10 proc", minus 10 % - tai yra daug - nuo 10 kg prieauglio -1 kg.

2) Kiekvienas augalas turi savo augimo etapus ir tam tikru periodu subręsta ir turi daugiausiai maistingų medžiagų, jeigu laukiama ilgesnį laikotarpį augalas pradeda sukti žeidus ir tuo periodu iš stiebo visas maistingas medžiagas perduoda pumpurui augti ir stiebtis, tuomet daug maistingų medžiagų pasišalina iš stiebo. Procentaliai negaliu pasakyti kiek maistingu medžiagų pašalinama, bet tai dar vienas minusas priesvorio auginimui.

Čia tiesiog mano pasysakymas ir perteikiu savo informaciją, ką sužinau kalbėdamas su žmonėmis, kurie gamina pašarus.

Pats, noriu auginti avis - nieko neturiu, nei žemės(Kauno apskrityje), nei technikos - nieko, bet taupau ir judu link, kad įsigyčiau sklypą ir pastatus kokiam kaime, kad pradėti. Bet dabar ieškau kuo daugiau informacijos, kad tinkamai pasiruošti pradžiai.

Loreta, aš pritarčiau tavo vyrui, nes žaisti su pradalgiais galima tik tuo atveju, jeigu avis laikai tik dėl "landšafto" arba tik savo minimaliems poreikiams patenkinti.

Arba pabandyk paskaičiuoti, kiek viskas kainuotų - kuras, darbas, techniką (armotizacija detalės - jeigu tokia naudosi) = koks efektivumas - kiek kg priaugs ir bus aišku ir motyvuota.