ausra Paskelbta Vasario 7, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 7, 2008 Sveiki nusprendiau ir as papildyti sy foruma nauja tema...atsiliepkite braskiu na prie to pacio ir avieciu augintojai?gal yra tokiu kurie augina ekologiskas braskes?ar avietes?kokias audinimo technologijas naudojete?kaip sekasi si ukio saka?ar tai apsimoka?kokius plotus užsodinę? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Richardas Paskelbta Liepos 15, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Liepos 15, 2008 Dembavos medelynas, Panevezys Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ausra Paskelbta Liepos 16, 2008 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Liepos 16, 2008 tai gal kokius kontaktus galetumei duoti? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Edita Paskelbta Liepos 16, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Liepos 16, 2008 www.medelynas.com. yra visa Dembavos medelyno informacija ir kontaktai. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Liepos 16, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Liepos 16, 2008 Juodsnukis 837400357 ukis netoli kauno Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Kovo 19, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 19, 2011 Labai gaila, bet nė vienas iš čia nurodytų braškių daigų augintojų neaugina ekologiškų braškių daigų. Nei ponas Juodsnukis, nei Dembavos medelynas nėra sertifikuoti ir nemana, kad artimiausiu metu tai jiems grėstų . Sertifikuotų ekologiškų braškių daigų galima įsigyti kompanijoje ANGIER (prancūzija). Žinoma tai prieinama tik profesionaliems augintojams, na o mėgėjai, mėgėjai ir taip tiki visokiomis pasakomis. Ši tema beje puikus to pavyzdys Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
biciulis132 Paskelbta Kovo 25, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 25, 2011 Man tik įdomu nuo kada Europos sąjungoje yra sertifikuojami sodmenys ir daigai. sertifikatą gauna ūkis kuris pažymį jog ūkis augina ir gali pardavinėti tik maisto produktus, o ne kažkokius daigus. Lietuvoje, kad ir užaugina juos ekologiškai, bet pardavinėti jų kaip ekologinių negali, nes lygiai tas pat, kad aš sakyčiau jog parduodu medines ekologines lentas, nors medis taip ar taip augo miške kaip ekologinis tai kitoks jis ir negali. tai vat prieš ješkodamas išsiaiškink ką nori pirkti, o jei vis tiek tu nori ekologinių aš galiu nupirkti iš Dembavos paprastu ir tau dvigubai perparduoti sakydamas kad jie yra ekologiniai Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Lolita Paskelbta Kovo 25, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 25, 2011 Labai gaila, bet nė vienas iš čia nurodytų braškių daigų augintojų neaugina ekologiškų braškių daigų.Nei ponas Juodsnukis, nei Dembavos medelynas nėra sertifikuoti ir nemana, kad artimiausiu metu tai jiems grėstų . Sertifikuotų ekologiškų braškių daigų galima įsigyti kompanijoje ANGIER (prancūzija). Žinoma tai prieinama tik profesionaliems augintojams, na o mėgėjai, mėgėjai ir taip tiki visokiomis pasakomis. Ši tema beje puikus to pavyzdys Pirkis iš rusų ar europos braškių sėklų [urmu pigiau gal gausi sertifikatą] ir užsiauginsi ne tik ekologiškų,bet ir sveikų augalų Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Misla Paskelbta Kovo 25, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 25, 2011 nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Kovo 25, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 25, 2011 Man tik įdomu nuo kada Europos sąjungoje yra sertifikuojami sodmenys ir daigai. sertifikatą gauna ūkis kuris pažymį jog ūkis augina ir gali pardavinėti tik maisto produktus, o ne kažkokius daigus. Lietuvoje, kad ir užaugina juos ekologiškai, bet pardavinėti jų kaip ekologinių negali, nes lygiai tas pat, kad aš sakyčiau jog parduodu medines ekologines lentas, nors medis taip ar taip augo miške kaip ekologinis tai kitoks jis ir negali. tai vat prieš ješkodamas išsiaiškink ką nori pirkti, o jei vis tiek tu nori ekologinių aš galiu nupirkti iš Dembavos paprastu ir tau dvigubai perparduoti sakydamas kad jie yra ekologiniai Tai va tame ir esmė, kad tik pa mus galima pirkti daigą ne ekologišką, o uogas pardavinėti kaip ekologiškas. Senosiose ES šalyse tokios baikos niekas nesuprastų. Ir braškių daigai skirti "organic" ūkiams yra sertifikuojami ir tas sertifikatas ne taip paprastai gaunamas, nes turėt meristemą ir nanaudot jokių mineralinių trąšų ne taip jau ir paprasta. Todėl visoj ES tokių firmų ne taip jau ir daug. Kadangi šituo reikalu šiek tiek domiuosi tai žinau, kad viena tokia yra UK, kita Prancūzijoj. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Kovo 25, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 25, 2011 nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius... Jei tau rūpi ne tik tavo kišenė, bet ir tavo pirkėjas - tuomet taip. Labai paprasta nusipirkt intensyviu būdu augintų aukštos klasės daigų ir gavus 10-20 t/ha derlių prakišt iš jų skintas uogas kaip ekologiškas. Man asmeniškai ir į galvą tai neateitų, taip pat kaip nesuprantu kai kurių augintojų klausimo - ar auginu braškes sau? Suprask - atskirai sau ir atskirai pardavimui. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Misla Paskelbta Kovo 26, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 26, 2011 nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius... Jei tau rūpi ne tik tavo kišenė, bet ir tavo pirkėjas - tuomet taip. Labai paprasta nusipirkt intensyviu būdu augintų aukštos klasės daigų ir gavus 10-20 t/ha derlių prakišt iš jų skintas uogas kaip ekologiškas. Man asmeniškai ir į galvą tai neateitų, taip pat kaip nesuprantu kai kurių augintojų klausimo - ar auginu braškes sau? Suprask - atskirai sau ir atskirai pardavimui. Kaip tu gausi toki derlių augindamas ekologiškai? Ar gali būti augalo genetika ekologiška arba neekologiška? Ir ką tu blogo rasi uogoje, auginamoje ekologiškai, kurios daigas nebuvo ekologiškas? Ar ne pats rašei, kokį didelį derlių gavai iš remontantinių braškių? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Kovo 28, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 28, 2011 nelabai suprantu kaip gali buti daigai ekologiniai. Ar norint uzsiaugint ekologiniu uogu reikia ir daigus pirkt ekologinius... Jei tau rūpi ne tik tavo kišenė, bet ir tavo pirkėjas - tuomet taip. Labai paprasta nusipirkt intensyviu būdu augintų aukštos klasės daigų ir gavus 10-20 t/ha derlių prakišt iš jų skintas uogas kaip ekologiškas. Man asmeniškai ir į galvą tai neateitų, taip pat kaip nesuprantu kai kurių augintojų klausimo - ar auginu braškes sau? Suprask - atskirai sau ir atskirai pardavimui. Kaip tu gausi toki derlių augindamas ekologiškai? Ar gali būti augalo genetika ekologiška arba neekologiška? Ir ką tu blogo rasi uogoje, auginamoje ekologiškai, kurios daigas nebuvo ekologiškas? Ar ne pats rašei, kokį didelį derlių gavai iš remontantinių braškių? Mano ūkis nėra ekologinis, bet auginant braškes yra tokia "baika" jog pirmais metais ženklia dalimi derlių lemia maisto medžiagų kiekis sukauptas daige, o ne tręšimas jį pasodinus. Aišku genetika negali būti nei "ekologiška" nei "neekologiška", taip pat kaip ir sąžiningai išaugintoje uogoje nepriklausomai ar ji ekologiška ar ne tu nieko bloga neturėtum rasti. Tačiau esmė yra tame, jog ekologiniame ūkyje nėra naudojami cheminiai pesticidai bei nenatūralios kilmės trąšos, o jų pakaitalai yra tikrai nepigūs, tuo tarpu braškės auginimo ciklas šiuo atveju yra vientisas, t.y. negali dalis jo praeiti neekologiniame, o dalis ekologiniame ūkiuose, nes iš esmės pirkėjas papildomai moka už tai, jog ūkininkas naudoja aplinkai mažiau pavojingas technologijas, kurios sukuria papildomus kaštus. Taigi šiuo atveju išeitų taip, jog pirmus 2 mėnesius paršiuką šeriu įv. kombinuotais pašarais su augimo skatintojais, o paskutinius mėnesius tik bulvytėmis ir morkytėmis ir rezultate gaunu 200 kg ekologiškos mėsos. Manau, jog tokiu principu išaugintos braškės neturėtų vadintis "ekologiškomis". Paskutinį žodį rašau kabutėse, nes ekologija man visų pirma yra mokslas, o ne produktų grupė. Beje dėl derliaus - esu įsitikinęs, jog ir ekologiškai auginant toks derlius būtų normalus ir aš jį pasiekčiau naudodamas sertifikuotą aukščiausios kokybės sodinamąją medžiagą, tačiau uogų savikaina būtų nuo 2 iki 3 kartų aukštesnė. Aukštesnė dėl to, jog vietoj pesticidų reikėtų naudoti bioagentus ir biopesticidus, ekologiškų trąšų kaina taip pat ženkliai aukštesnė, nors azotas jose toks pat kaip ir neekologiškose (skiriasi tik jo kilmė). Taigi klausimas pirkėjui - ar sutiksi mokėti brangiau Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Biologas Paskelbta Kovo 29, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 29, 2011 Oho, kad užvirė diskusija! Šis klausimas ir man aktualus. Jo pusės yra dvi- viena susijusi su dokumentais, o kita su filosofija. Oficialiai vartotojui tiekiant ekologišką produkciją reikalingi atitinkami dokumentai, eksportuojant juolab. Žiūrint iš biocheminio-fiziologinio taško ekologiškumas yra daugiau filosofinis klausimas. Su genetika tai visiškai nesusiję, arba, tiksliau, susiję tik tiek, kiek išvedamos vienai ar kitai ligai ar kenkėjams imunios veislės (reikės mažiau chemijos). Gamtoje yra taip vadinama gamtinė tarša pakliūnanti iš atmosferos ir ne tik (dalis nuosėdų nuolat nusėda, dalis išplaunama su krituliais). Patikėkite, ten tos taršos yra pakankamai, ypač 30 km spinduliu apie didžiuosius miestus ar pramoninius objektus. Kietosios dalelės (pvz.asfaltas, asbestas, sunkieji metalai), sieros, azoto rūgštys, aldehidai, aromatiniai angliavandeniliai ir t.t. Visos šios medžiagos pakankamai dideliais kiekiais pakliūna ant žemės paviršiaus ir yra akumuliuojamos augalų. Absoliutaus ekologiškumo nėra ir negali būti. Žmonija įvedė taisykles KĄ galima laikyti ekologiškai išaugintais dalykais. Tačiau, gali būti, kad toje pačioje UK ar Prancūzijoje, dirvožemiai yra keliasdešimt kartų daugiau užteršti nei Lietuvoje, tačiau jie gali pardavinėti sertifikuotą produkciją, nes dirvožemio tyrimuose yra žiūrimas užterštumas pesticidais, herbicidais, fungicidais... T.y. selektyvus užterštumas, ne pilnas, nes dėl gamtinio užterštumo užterštos žemės nepakeisi, todėl toks užterštumas nėra vertinamas (foninis). O tai nėra gerai. Aš nenorėčiau valgyti ekologiškos produkcijos išaugintos šalia asfaltuotų kelių, nes mokslininkai yra ištyrę šalia tokių kelių užaugintos produkcijos užterštumą- jis normas viršija šimtus kartų. Lietuvoje ir ES galima nesunkiai susitvarkyti ekologiško ūkio dokumentaciją ir pvz. Kėdainių r. prie greitkelio VIA Baltica auginti eklogiškas daržoves, vaisius, uogas ir t.t. (ten palei pat plentą pilni laukai daržovių ir kitų kultūrų). Dėl moksliniais tyrimais patvirtintos taršos tarybiniais laikais (ir dabar Rusijoje) nieko negalima buvo auginti arčiau nei 100 metrų nuo asfaltuotų kelių. Dabar žmonių sveikatos niekas nežiūri, visuomenei yra nuolat meluojama, viskas perkama-parduodama, sąžinės nebeliko... Pvz. pasižiūrėkite kas darėsi ir darosi Japonijoje- ten, po žemės drebėjimo, ištisai sklaidžiamas melas, kad žuvo tik 2000 japonų, kad tarša radionuklidais yra beveik normose, kad žmonės beveik gali dirbti ir kontroliuot situaciją, kad BEVEIK galima valgyti daržoves išaugintas prie Fukušimos AE ir t.t.!!! Ekologišką produkciją reikia stengtis auginti. Taip darbo (ypač rankų) reikės įdėti gerokai daugiau. Tačiau derlius galima gauti panašius pvz. braškių 10 tonų tikrai galima priskinti iš ha. Mūsų mietiečiai tėvai, seneliai iš savo 6 arų kolektyvinio sodo, be chemijos, įdėję daug rankų darbo gaudavo ir geresnius derlius. Tačiau čia yra smulkusis verslas, taip apdirbti ir prižiūrėti įmanoma keletą ha. Manau ekologiškas braškes Lietuvoje įmanoma parduoti po 10 Lt/kg. Turtingose šalyse tokias uogas įmanoma parduoti už kelis kartus didesnes kainas. Tačiau norint ten parduoti reikia gana didelių kiekių. Sąžiningai ekologiškai išauginti tikrai nėra lengva, ypač taikant modernias technologijas. Pvz. braškes negalima sodinti žemę uždengiant juoda plėvele ar naudoti plėvelių uždangą nuo šalčio ir t.t., nes plastikas kasmet suyra apie 1-2 proc. Jo irimo produktai patenka į dirvą , akumuliuojami augalų ir per mitybines grandines patenka į žmogaus organizmą. Žodžiu, ginčytis dėl ekologiškumo yra tuščias reikalas. Geriau lauke pastatyti 24 val. veikiančią internetinę kamerą ir tada pirkėjas pats galės užmesti akį kas daroma su jam auginama produkcija bei pats nuspręsti ji jam tinka ar ne. Tokiu keliu užsienyje pastaruoju metu nedideli ūkininkai ir eina. Pirkėjai iš anksto (prieš metus) sudaro produktų sąrašą, ko norėtų, aptaria kainas, o ūkininkas visada įsileidžia savo pirkėjus į savo valdas, kad jie galėtų pamatyti kaip auginami jiems skirti produktai. Tai pats geriausias ekologiškumas- vieną kartą "prichaltūrinsi" ir pateksi į "juodus sąrašus"... Dokumentai reikalingi, bet tai tėra popieriai, ne visada atspindintys realią situaciją.. O dėl biopesticidų (tipo repelentai graužikams) ar bio herbicidų, tai tikrai nėra tokie patikimi savo poveikiu dalykai, jie labai greitai skyla ir dėl jų ekologiškumo taipogi galima diskutuoti, nes į juos dažnai dedami cheminiai konservantai (nors ir nedideli kiekiai)!!! Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Kovo 29, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 29, 2011 Oho, kad užvirė diskusija! Šis klausimas ir man aktualus. Jo pusės yra dvi- viena susijusi su dokumentais, o kita su filosofija. Oficialiai vartotojui tiekiant ekologišką produkciją reikalingi atitinkami dokumentai, eksportuojant juolab. Žiūrint iš biocheminio-fiziologinio taško ekologiškumas yra daugiau filosofinis klausimas. Su genetika tai visiškai nesusiję, arba, tiksliau, susiję tik tiek, kiek išvedamos vienai ar kitai ligai ar kenkėjams imunios veislės (reikės mažiau chemijos). Gamtoje yra taip vadinama gamtinė tarša pakliūnanti iš atmosferos ir ne tik (dalis nuosėdų nuolat nusėda, dalis išplaunama su krituliais). Patikėkite, ten tos taršos yra pakankamai, ypač 30 km spinduliu apie didžiuosius miestus ar pramoninius objektus. Kietosios dalelės (pvz.asfaltas, asbestas, sunkieji metalai), sieros, azoto rūgštys, aldehidai, aromatiniai angliavandeniliai ir t.t. Visos šios medžiagos pakankamai dideliais kiekiais pakliūna ant žemės paviršiaus ir yra akumuliuojamos augalų. Absoliutaus ekologiškumo nėra ir negali būti. Žmonija įvedė taisykles KĄ galima laikyti ekologiškai išaugintais dalykais. Tačiau, gali būti, kad toje pačioje UK ar Prancūzijoje, dirvožemiai yra keliasdešimt kartų daugiau užteršti nei Lietuvoje, tačiau jie gali pardavinėti sertifikuotą produkciją, nes dirvožemio tyrimuose yra žiūrimas užterštumas pesticidais, herbicidais, fungicidais... T.y. selektyvus užterštumas, ne pilnas, nes dėl gamtinio užterštumo užterštos žemės nepakeisi, todėl toks užterštumas nėra vertinamas (foninis). O tai nėra gerai. Aš nenorėčiau valgyti ekologiškos produkcijos išaugintos šalia asfaltuotų kelių, nes mokslininkai yra ištyrę šalia tokių kelių užaugintos produkcijos užterštumą- jis normas viršija šimtus kartų. Lietuvoje ir ES galima nesunkiai susitvarkyti ekologiško ūkio dokumentaciją ir pvz. Kėdainių r. prie greitkelio VIA Baltica auginti eklogiškas daržoves, vaisius, uogas ir t.t. (ten palei pat plentą pilni laukai daržovių ir kitų kultūrų). Dėl moksliniais tyrimais patvirtintos taršos tarybiniais laikais (ir dabar Rusijoje) nieko negalima buvo auginti arčiau nei 100 metrų nuo asfaltuotų kelių. Dabar žmonių sveikatos niekas nežiūri, visuomenei yra nuolat meluojama, viskas perkama-parduodama, sąžinės nebeliko... Pvz. pasižiūrėkite kas darėsi ir darosi Japonijoje- ten, po žemės drebėjimo, ištisai sklaidžiamas melas, kad žuvo tik 2000 japonų, kad tarša radionuklidais yra beveik normose, kad žmonės beveik gali dirbti ir kontroliuot situaciją, kad BEVEIK galima valgyti daržoves išaugintas prie Fukušimos AE ir t.t.!!! Ekologišką produkciją reikia stengtis auginti. Taip darbo (ypač rankų) reikės įdėti gerokai daugiau. Tačiau derlius galima gauti panašius pvz. braškių 10 tonų tikrai galima priskinti iš ha. Mūsų mietiečiai tėvai, seneliai iš savo 6 arų kolektyvinio sodo, be chemijos, įdėję daug rankų darbo gaudavo ir geresnius derlius. Tačiau čia yra smulkusis verslas, taip apdirbti ir prižiūrėti įmanoma keletą ha. Manau ekologiškas braškes Lietuvoje įmanoma parduoti po 10 Lt/kg. Turtingose šalyse tokias uogas įmanoma parduoti už kelis kartus didesnes kainas. Tačiau norint ten parduoti reikia gana didelių kiekių. Sąžiningai ekologiškai išauginti tikrai nėra lengva, ypač taikant modernias technologijas. Pvz. braškes negalima sodinti žemę uždengiant juoda plėvele ar naudoti plėvelių uždangą nuo šalčio ir t.t., nes plastikas kasmet suyra apie 1-2 proc. Jo irimo produktai patenka į dirvą , akumuliuojami augalų ir per mitybines grandines patenka į žmogaus organizmą. Žodžiu, ginčytis dėl ekologiškumo yra tuščias reikalas. Geriau lauke pastatyti 24 val. veikiančią internetinę kamerą ir tada pirkėjas pats galės užmesti akį kas daroma su jam auginama produkcija bei pats nuspręsti ji jam tinka ar ne. Tokiu keliu užsienyje pastaruoju metu nedideli ūkininkai ir eina. Pirkėjai iš anksto (prieš metus) sudaro produktų sąrašą, ko norėtų, aptaria kainas, o ūkininkas visada įsileidžia savo pirkėjus į savo valdas, kad jie galėtų pamatyti kaip auginami jiems skirti produktai. Tai pats geriausias ekologiškumas- vieną kartą "prichaltūrinsi" ir pateksi į "juodus sąrašus"... Dokumentai reikalingi, bet tai tėra popieriai, ne visada atspindintys realią situaciją.. O dėl biopesticidų (tipo repelentai graužikams) ar bio herbicidų, tai tikrai nėra tokie patikimi savo poveikiu dalykai, jie labai greitai skyla ir dėl jų ekologiškumo taipogi galima diskutuoti, nes į juos dažnai dedami cheminiai konservantai (nors ir nedideli kiekiai)!!! Lieka su Jumis tik sutikti. Pats planavau viename šiltnamyje braškes auginti ekologiškai, išspręndžiau visas problemas (piktžolės, apsauga nuo kenkėjų, puvinio) išskyrus tręšimą, neradau sertifikuotų trąšų ekologiniam ūkiui, kurias galima būtų ištręšti per kapiliarinę laistymo sistemą. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Misla Paskelbta Kovo 30, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 30, 2011 Na tai reziumuojant, Kupeta, kokiu veisliu ekologinius daigus parduodi ir po kiek? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Biologas Paskelbta Kovo 30, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 30, 2011 "Lieka su Jumis tik sutikti. Pats planavau viename šiltnamyje braškes auginti ekologiškai, išspręndžiau visas problemas (piktžolės, apsauga nuo kenkėjų, puvinio) išskyrus tręšimą, neradau sertifikuotų trąšų ekologiniam ūkiui, kurias galima būtų ištręšti per kapiliarinę laistymo sistemą." KUPETA, nežinau kokio ploto šiltnamius Jus turite ar planuojate turėti ir kiek laiko jiems galite skirti. Jeigu eina kalba apie sertifikuotas ekologiškas trašas, tai reikia ieškoti valstybinių institucijų patvirtintų-registruotų tokių trašų sąrašo (aš nesusidūręs, bet iš pardavėjų esu girdėjęs, kad registracija privaloma). Teko dirbti su vaistais, medicininės paskirties preparatais, prekėmis, maisto papildais, tai juos registruoti privalu ir sąrašai yra prieinami atitinkamų tarnybų tinklalapiuose. Jeigu eina kalba apie norą užauginti kuo švaresnį produktą, tai per kapiliarinę sistemą manau galima bandyti tręšti mėšlo-augalų (pvz. dilgėlių) raugais, juos skiedžiant ir filtruojant. Kaip suprantu tikslių technoligijų nėra, bet tokius metodus naudoja individualūs augintojai. Žaidimo tai bus.. Tam reikalui ypač tinka vištų mėšlas (ten yra labai daug mikroelementų ir šio mėšlo nedaug reikia), medžio pelenai, dilgėlių raugas, kažkiek karvių mėšlas, kaip azoto šaltinis.. Viskas priklauso nuo kiekio ir galimybių (pvz. pas mano uošvius išvardinto "gėrio" užtektų patręšti kelis ha, nes dilgėlių iki valios, vištų apie 60 vnt (dar bus broilerių 40 vnt, kalakutų 20 vnt), karvių irgi daug, pelenų prisikaupia kibirai (tiek viralinėje, tiek name), vandens talpų, vonių irgi ne viena..). Jeigu šįmet rasiu laiko susitvarkyti šiltnamiuose (yra 5 vnt) kapiliarinę laistymo sistemą, tai reikės išbandyti minėtą variantą su raugais... Kitų minčių, kol kas, neturiu.. Tos eklogiškos trąšos turėtų būti registruojamos augalų apsaugos tarnyboj.. Ekologiškai masiškai aš neauginu, bet būtų gerai išdirbti technologiją, nes po kelių metų yra tikymybė, kad ieškosiu pirkti ekologiškos sertifikuotos uogų produkcijos.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Gruodžio 24, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 24, 2011 Na tai reziumuojant, Kupeta, kokiu veisliu ekologinius daigus parduodi ir po kiek? Eco Cert ir AB (agriculture biologique) sertifikatus tikrai turi ciflorette ir garigiuette veislės braškės, kitų veislių reikia klausti konkrečiai pas augintojus. Kaina bus aiški, kai nurodysite perkamų daigų klasę, kiekį ir tipą (frigo, tray, mini tray ir t.t.). Pastaba: ekologiškų daigų pats neauginu, tačiau prancūzų firma iš kurios vežamės remontantinių braškių daigus turi ir sertifikuotų braškių daigų skirtų ekologiniams ūkiams. Taigi, per prievartą niekam šių ir kitų daigų nesiūlau, o kalbu ir visada kalbėjau, jog jei apgaudinėsi savo pirkėjus, kad parduodi jiems ekologiškas uogas, o naudoji daigus be atitinkamų sertifikatų - tu juos paprasčiausiai APGAUDINĖJI. O mane tokie augintojai knisa labiau nei lenkiniai, vežantys į mūsų rinką nežina kokios kobybės produktus. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
KUPETA Paskelbta Gruodžio 24, 2011 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 24, 2011 "Lieka su Jumis tik sutikti.Pats planavau viename šiltnamyje braškes auginti ekologiškai, išspręndžiau visas problemas (piktžolės, apsauga nuo kenkėjų, puvinio) išskyrus tręšimą, neradau sertifikuotų trąšų ekologiniam ūkiui, kurias galima būtų ištręšti per kapiliarinę laistymo sistemą." KUPETA, nežinau kokio ploto šiltnamius Jus turite ar planuojate turėti ir kiek laiko jiems galite skirti. Jeigu eina kalba apie sertifikuotas ekologiškas trašas, tai reikia ieškoti valstybinių institucijų patvirtintų-registruotų tokių trašų sąrašo (aš nesusidūręs, bet iš pardavėjų esu girdėjęs, kad registracija privaloma). Teko dirbti su vaistais, medicininės paskirties preparatais, prekėmis, maisto papildais, tai juos registruoti privalu ir sąrašai yra prieinami atitinkamų tarnybų tinklalapiuose. Jeigu eina kalba apie norą užauginti kuo švaresnį produktą, tai per kapiliarinę sistemą manau galima bandyti tręšti mėšlo-augalų (pvz. dilgėlių) raugais, juos skiedžiant ir filtruojant. Kaip suprantu tikslių technoligijų nėra, bet tokius metodus naudoja individualūs augintojai. Žaidimo tai bus.. Tam reikalui ypač tinka vištų mėšlas (ten yra labai daug mikroelementų ir šio mėšlo nedaug reikia), medžio pelenai, dilgėlių raugas, kažkiek karvių mėšlas, kaip azoto šaltinis.. Viskas priklauso nuo kiekio ir galimybių (pvz. pas mano uošvius išvardinto "gėrio" užtektų patręšti kelis ha, nes dilgėlių iki valios, vištų apie 60 vnt (dar bus broilerių 40 vnt, kalakutų 20 vnt), karvių irgi daug, pelenų prisikaupia kibirai (tiek viralinėje, tiek name), vandens talpų, vonių irgi ne viena..). Jeigu šįmet rasiu laiko susitvarkyti šiltnamiuose (yra 5 vnt) kapiliarinę laistymo sistemą, tai reikės išbandyti minėtą variantą su raugais... Kitų minčių, kol kas, neturiu.. Tos eklogiškos trąšos turėtų būti registruojamos augalų apsaugos tarnyboj.. Ekologiškai masiškai aš neauginu, bet būtų gerai išdirbti technologiją, nes po kelių metų yra tikymybė, kad ieškosiu pirkti ekologiškos sertifikuotos uogų produkcijos.. Tai tame ir bėda, kad šiltnamių plotas >0,5 ha, ir Jūsų siūlomo varianto silpnoji vieta filtravimas. Net naudojant švarų vandenį filtrai kemšasi kaip pašėlę, o jei per juos filtruoti raugą, tai visai bus kapec. Šiaip technologijos yra, tik reikia pavažinėti po specializuotas parodas, bet iki to mano rankos dar nedaeina Nes mano patirtis rodo, jog geriau sumokėti už jau išbandytą sistemą, nei ją kurti pačiam. Žinoma tai galioja tuomet kai tai yra tavo verslas. Jei daryti tai mėgėjiškai, manau, kad kiekvienas laimėjimas suteiks daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Tik ekonominė nauda bus abejotina, nors šiuo atveju juk ne tai svarbiausia Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Do Paskelbta Sausio 5, 2012 Pranešti Dalintis Paskelbta Sausio 5, 2012 Šaunuoliai vyrukai!!! Nors kartą radau tinkamą atsakymą apie ekologiją Dėkui Jums Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
 (300 x 250 px).png)
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti