Jump to content

siekent gero derliaus (minindelis, max pelnas) imanoma?


Aloyzas

Recommended Posts

Idomios pas jus filosofijos, Jei prie pietu stalo prises draugas , tai visko is jusu neatims, aisku jums liks maziau, nes reiks ir drauga pavaisit..... Bet zemes tyrimai gerai, bet cia irgi yra niuansu, vienas is ju kad nevienodas dirvos struktura, molis, zvyras, bus sunku ivertint, kitas niuansas neaisku koks fosforas , judrus nejudrus. Trecia visa tai kainuoja. galima ta reikala issprest is kitos puses PVZ, zinant kiek viena tona grudu issinesa kalio fosforo, azoto. Ir pagal isinesima atiduot.

Va nuo to ir reikia pradėti.Duoti trąšų tiek,kiek maisto medžiagų išnešama su derliumi.Ir taip kasmet.Daug papildomų problemų dėl to atkrenta.

Kas iš tų dirvožemio tyrimų,jei jie tikrai netikslūs bus daugumoje Lietuvos laukų,o kokį kartą pataupius po to dvigubai atsirūgs.

Šitam reikale,nei mes,nei "didžiai gerbiami" mokslininkai jokio naujo dviračio neišrasim.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • Atsakymai 65
  • Sukurta
  • Paskutinis įrašas

Daugiausiai įrašų parašė

Daugiausiai įrašų parašė

as girdejau tokiu patarimu jog rudeni apskritai trasos nera butinos jei laiku paseji !

o viska reikia atiduoti ( ka turi :) ) pavasari :

tik prasidejus vegetacijai atiduoda NPK 300 kg/ ha

o veliau dar 200 slietros

nors Lenkai propaguoja ne salietra o Karbamida

sako geriau, aisku mazesne norma, bet sako leciau tirpsta

ilgiau islieka dirvoje ir ...

mano zemei pries kelis metus viena imone Jums gerai zinoma padare tyrimus skaito valio derlius bus 6 t/ha:

daryk taip va taip ir taip

emiau ir padariau !

laukai grazus svajoju apie 6 tonas bus grudo tai bus :)

vos 4 t sugraibiau

o kaip nuejau tyrimu pasiimt tai skaiciavo 6 ir8 t/ha

tai dziaugiuosi kad neklausiau nurodymu 8 tonom

va jums ir tyrimai

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Šiemet taip dariau.pavasarį kviečiams 450kg NPK 8-20-30 ir amonio salietros 600kg.Derlium likau patenkintas :D

Mano manymu,o beto ir iš asmenines patirties jau pradeda matytis,kad jei kasmet per daug neskaičiuoji,tai jokio skirtumo kada ir kaip trąšas pilsi.

Pabandysiu paaiskint , Siaip ka ponas vylukas daro teisingai, tai kad pila trasas protingai,Tai yra nei 100kg nei po 1tona, bet...... neteisingai masto kada jas pila,Tai cia mano asmenine nuomone, remiantis mokslu. Fosforas augalui reikalingiausias iki 31 fazes, nes yra saknu sistemos statybine medziaga. Del to rusai ir daugelis vakaru firmu dare sejamas, kad kartu su sekla paduot fosforo trasu, kad augalaui augant tos trasos butu salimais. Tai noriu paklaust kada ir kiek geriausiu atvejui, gaus tavo augalai pavasariniu trasu. Dar noriu atkreipti demesi , mes pamirsom labai svarbu dirvos parametra, tai humusa, Darant analizus butinai reiketu issitirti humuso kieki dirvoij, nes nuo jo priklauso trasu pasisavinimas. Dar ka noreciau pasakyt, kad kiekvienam augalui reikalingos skirtingos proporcijos trasu.. kazkas rase kad turi 16tukine trasa, jin ner bloga , bet prie jos rapsui ,runkeliams butinai reikia dadet kalio, geriausia is rudenio

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sutinku su Arimo mintim,taip pat su mokslo senai irodytom tiesom.Tik jau keletas metu,kai nebetikiu arvi-kustodijos "mokslo" patarimais.

Beje,neplanavau pavasari rudenines npk berti,tiesiog taip gavosi.

O kasmet beriant atitinkama kieki,mano manymu,vieni metai,ar ne idealiai tolygus paskleidimas dideles itakos tikrai nepadarys.Juk trasas isberus tais metai ju visu augalai nepasisavina,lieka ir ateiciai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

http://www.kemira-growhow.com/NR/rdonly ... simui1.pdf

Labai graziai visko prirasyta, nzn kiek ten tiesos, bet net yra prirasyta kaip dirvozemio struktura ir humuso kiekis itakoja trasu pasisavinima.

Pas mus smeliai ir priesmeliai, tai su Mg isisavinimu turim problemu, taj belieka per lapus serti, bet augalai nevienodai per lapus gali buti patresti, kopusta per lapus niekaip nepatresi... o runkelius, burokus, morkas be problemu.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

sveiki noreciau prisijungti prie jusu bendruomenes ;)

taip.

P2O5 arba kitaip P, Pvz. vasariniam javui P faktiskai reikalinga tik pacioj augalo egzistavimo pradzioj jis reikalingiausias 30-40 dienu paskui, augalas nebereaguoja i fosfora nes jo buna uztektinai sukaupes.

Augalas fosfora sukaupia ir veliau naudoja is atsargu ir naudojamas iki pat vegetacijos pabaigos

Kitos pagrindines medziagos trumpai.

K2O -Kalio pasisavinamas baigiasi sluoteliu susidarymo periodu.

N - Azotas savinasi iki grudu susidarymo.

P.S.Tikiuosi cia gauti naudingu patarimu, o ir savo ziniom su jumis pasidalinti :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Zeme dirbam ivairę 29 -60 balų. kuo maziau balu tuo maziau intensyvią technologiją ir kultūra reikia parinkti. Smeli grikiai, rugiai, avizos. grikiai po grikiu tikrai gerai auga. 50 proc grikiu 25 rugiu 25 (avizu ar bulviu ar dar kokiu lubinu jau cia pagal skoni). Svarbiausia kuo svaresne zeme klis metus randuop po randuop. Labai pasiteisina arimas rudeni anksti pavasari isikultivuoti, po 2 sav glifosatais, ir iki 05 20 grikiai. , nes nei kviertugiai nei zirniai smely neaugau (tiek pat idejus derlius per pus mazesnis, nes geroj zemej). O rugiu gal nemokam auginti nes apie 4-5 t. geroj zemej o smeli smeli tai mokam ta pacia technoligija 3,5-4 t. grikiu 1-1,8 avizu iki 3. Ir ar 60 ar 120 azoto ne ka geriau mazo nasumo zemese javai dera. O geroj jau visasi kitaip kuo daugiau idedi tuo daugiau prikuli. O apie zeme lanbai gerai pasake kad kaip elementas kuo geriau pakrauni tuo daugiau prikuli. Tik noriu papildyti tai negalioja azotui, nes Azotas per metus išsiplauna. Ir reikia dar pagrindini akcenta: 30 balu zeme kaip SIRIJAUS elementas ,o nuo 50 balu (tikruju) jau DARASELAS.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

2006 per sausra kvietrugiu 2 tonas smeli ir 5 geroj zemej be lietaus daug dienu kulem, siemet 3 smeli ir 6 geroj, kam auginti smeli tai kas neauga, juk dirbam del pelno. O 2006 turejom atiduoti nemazai paskolos pavasari tai i gerus jau apie 10 dirbamus laukus nepylem PK tik N ir kulem tikrai ne ka prasciau nei kitais metais. Aisku tai galima tik kartasi nes zeme kaip ELEMENTAS. Nes kazkur teko skaityti kad Anglai (gal) kali fosfora kas 3-5 matai tik naudoja aisku po 1t/ha ir daugiau... Nes taip ir iseina kad tris metus po 3*300 kg/ha =tona. tik tie daznesni kasmetiniai tresimai kiek efektyvesni :)

Smeli nearimine technologija ,jei buvo daug siaudu nesamone, nes siaudai visa azota suvalgo.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tikrai buvo SILIKATI, bet per daug daug metu ledynu ir karščių susifomavo siandieninis dirvožemis ir per kelis metus iš prastos žemės geros nepadarysim, nes per metus tik max 10t/ha atsiranda naujo dirvozemio molyje, o smely kaskiek maziau, o 1 hektaro aremasis sluoksnis yra apie 2500 m3 kuri reikia padauginti iš dirvožemio tankio kauzkur 1,5-2~ todel 5000/10 apie 500 metu reiks kad sukurti nauja dirvožemį :icon-eek::icon-eek::icon-eek::icon-eek: .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tikrai buvo SILIKATI, bet per daug daug metu ledynu ir karščių susifomavo siandieninis dirvožemis ir per kelis metus iš prastos žemės geros nepadarysim, nes per metus tik max 10t/ha atsiranda naujo dirvozemio molyje, o smely kaskiek maziau, o 1 hektaro aremasis sluoksnis yra apie 2500 m3 kuri reikia padauginti iš dirvožemio tankio kauzkur 1,5-2~ todel 5000/10 apie 500 metu reiks kad sukurti nauja dirvožemį :icon-eek::icon-eek::icon-eek::icon-eek: .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

siaip bendrai paemus Birstonas priklauso vienam is dvieju rajonu kuriame yra daug kalio (kitas rajonas Marijampoles ), fosforo turite Lietuvos vidurki tai kad siu medziagu kaip ir nereiketu forsuoti.

Del siaudu tai, susmulkintus siaudus apdoroja mikroorganizmai kurie jas sunaudoja kaip maisto saltini. Siaudai skatina humifikacija, manau tai mums i nauda ;) . Humusingoje dirvoje visokie gyviai sukuria arba uzfiksuoja iki 15 kg azoto arui !!! , o mums reikiamas sunaudoti kiekis apie 1,5 kg. tai kad per didelis humuso kiekis niekada nebuvo blogai :) , siaudai taip pat .

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

1t KAS 320 N o 1t salietros 340 Pagal proporcija pasiskaiciuoji kiek kainuoja 1 kg Azoto ir jau kazka gali skaiciuoti...

kai tarkim kas 500 lt o salietra 550 lt gal apylygu kai Kas 500 salietra 600 geriau KAS nes ant tonos perkant azota pie 85 lt lieka. KAS naudojimui butini purkstukai su 3 ar 5 skylutem, kurie KAS lieja i 3 ar 5 ciurksles, tada net ir dideles 250 litru ar net 400 liru per viena vaziavima nebėda, jokio isdeginimo, ar kito salutinio paveikio tiek rapsam tiek javam. pakolkas tik iki bamblejimo teke neudoti KAS veliau jei reikia salietros 150 kg. (tik vienu metu gamybiniai bandymai)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Humusas ir yra elemto svinine serdis :D , humusas padeda isaugoti dregme ne taip greitai issiplauna trasos. Humusas yra augliniu liekanų kiekis dirvozemyje kuo ju daugiau tuo geriau, nes po truputi irstam augalinems liekanoms iš jų atsiranda mineralinės medziados ( N P K ) ir kitos. ti esme yra tame kad jei siemet aparem siauds tai is ju azotas kalis fosforas tik po 5 metu bus preinamas kitiems augalams. O cia geriausiai Lietuvoj viena lauka per puse vienoj pusej siaudus isveža kitoj aparia ir jau daro mokslini atradima kad siaudus geriau isvesti nei aprarti, nes tuos pirmus metus jiems irgi reikia azoto. Ir lauke su siaudais kokia 50-200 mazesni derliu gauna. Ati tegul penkismetus veza rapso kviecio siaudus is vieno lauko o is kito neveza ir tada tegul skaiciuoja

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...