Valakinis

Oho, daug. Man visai nereikėjo dapilinėti, mačiau, jog sumažėjo, bet užteko iki 500 valandų, tada TA pakeitė.

Šilauoges 5 ha reikia auginti, ne avis. Iš miško irgi ne tiek daug naudos. Raskite daugiau žemės, arba rizikuokite. Geriau bandyti, veltui laiko niekada nepraleisite, nes patirtis bus įdomi, bandykite ir sužinosite pavyks, ar ne. Kitas dalykas, jūs visada galite kooperuotis, jei nepavyks plėstis į žemę, gyvulius pačiam. Jei jau vakarų Europoje, tai pasidomėkite, ten daug kooperatyvų. Reikia išmokti dirbti kartu, bus sunku, bet prisiminimas visam gyvenimui, jei įdėsite širdį, valią ir ryžtą.

Na, kuro baką reikėtų valyti kas 200 valandų, jei neklystu. Buvo man panašiai su t 25 - užvedi ir užgęsta, pakeičiau kuro filtrą dirbo mėnesį normaliai, vėliau ėmė gesti variklis, vėl pakeičiau, tai atlaikė savaitę. Ėmiau ieškoti kur bėda - sovietiniai filtrai būdavo kitokie, o toje filtro talpoje buvo spyruoklė, kuri keldavo filtrą į viršų, o naujieji filtrai užkimšdavo skylutes, pašalinau tą spyruoklę ir viskas, kad būtų taip lengva ir su naujais traktoriais.

Gal į kajoviką kreipkitės, gal ten bus gudresnių mechanikų. Maniškis naujas, tad kol kas jokių gedimų.

Perkate parduotuvėje faršą, vienas pigus, o kitas brangus, kaip manote, kuriame iš jų labiau tikėtina, jog bus papuolusi žiurkė? Nuo seno žinoma, kad jei brangu, tai bus aukšta kokybė, o jei norite sutaupyti, tai galėsite papasakoti, ar žiurkė skani buvo.

Ne tik pieno ūkiams, o visiems. Bet pastebėjau, jog žmonės supranta, tačiau kažkoks mentalitetas neleidžia keisti įpročio taupyti ir gyvulio auginimo sąlygų. Esu pastebėjęs, kad yra tokių, kurie kaip sovietmečiu, iš po stogų traukia šiaudus, juos smulkina ir maišo su miltais, kad gyvulys juos rytų, nes 50 metų senumo šiaudiniai stogai nėra labai skanūs, tiesa? Suprantu sovietmetį - visi badavo, net žmonės, o ir tuos šiaudus reikėdavo vogti, bet dabar? kažkoks pamišimas. Tikrai reikia šviesti, suteikti galimybę išgirsti žmonių, išmanančių savo darbą, išvadas, gal patikėtų, gal keistųsi požiūris. Kartą pas kaimynus, kurie turėjo 1 karvę ir ta taip išseko, kad vos apsiveršiavo, o po to prireikė veterinaro, kad ją pakelti ant kojų. Kai tas juos aprėkė, tai pirmą kartą per 20 metų nupirko miltų karvei.

Renkasi, bet jei gyvulys neturi ko rinktis, jis laikomas badu, kol ima ryti viską.

Tas, kad puikiai moka išnaudoti turimus išteklius, o Lietuvoje, bent aplink mane esatys ūkininkai, kad ir stambūs velniškai, net pievų neatnaujina, net netręšia, suprantama, gal nereikia, bet kam tada taip skųstis, lieti tulžį, kad kažkur geriau, jog jie gali, o vat jis ne, jog turi, o jis ne. Ir keikia nederlingas žemes ir ES paramas. Nemalonu, kad nemoka džiaugtis tuo ką turi ir pikta, kad dar nuteikinėja neigiamu požiūriu ir kitus, smulkius ūkininkus.

Taip, virškinimas kitoks, bet kraujotaka jau labai panaši ir sergame panašiomis ligomis. Užmaitinkite gyvulius blogu pašaru, ypač jauniklius, ar veršingas ir nepadės net jų stipri virškinimo sistema. Jau teko matyti pas kaimynus kai gyvulys staigiai dvesia, o ėdžiose vos ne mėšlas.

Aš ir nerašiau, kad išmokas panaikins, jos liks, bet jų gali nelikti, jei neliks ES. Štai Britanija, po 2 metų? kai išstos iš ES, ūkiai neteks ES išmokų, o valstybė tikrai tiek nemokės ūkininkams. O dėl pieno ūkių, Lenkijoje ūkis turi 200 karvių ir tik 40 ha, (kartais dėl sausrų importuoja šienainį iš Lietuvos) štai kur savikaina.

Na, čia tarsiu ir aš savo žodį. Vienas dalykas, Britanijoje visada vyravo dideli ūkiai, palyginti su kitomis vakarų šalimis, bet Britanijoje, net karalienė negali turėti daugiau žemės nei 500 ha. Taip pat, "geležinė ledi" buvo labai stipri derybininkė ir išsikovojo geras sąlygas Britanijos ūkiams. Kitas dalykas, kodėl britai, vokiečiai ir kiti dirba su sena technika? Galvojate, kad jie gali naudotis ES paramomis, kurias gauname mes? Negi negirdėjote, kad planuojama, jog šių paramų neliks ir Lietuvai, nes mūsų šalies ekonomika pasiekė reikiamą rodiklį, po kurio, šios paramos nebeteikiamos. Ar jūs įsivaizduojate, kad be tų paramų jūs galėtumėte įpirkti naują techniką vien iš išmokų, kad ir gausesnių? Gal ateis laikas, kai važiosime į silpnesnes ES šalis ir ten, kaip pas mus atvykę britai, išsižioję žiūrėsime į jų techniką. Vakarų Europoje žmonės jau seniai suprato kooperatyvų naudą ir jų dėka sugeba uždirbti didžiulį pelną, net ir smulkūs ūkiai, o mūsiškiai? Ant ko mūsų smulkūs ūkiai laikosi, ar ant produkcijos? Ne, tik ES išmokos mus palaiko. Lietuvoje taipogi buvo ŽŪB bumas, gaila, kad tiek daug nesėkmių, o tai paliko labai blogą nuomonę apie kooperaciją, bet būtent ta nuomonė, kenkia dar labiau. Lietuviai nebijo darbo, lietuviai bijo kito lietuvio, bijo, kad išduos, apgaus, apvogs. O dar tamsumas žmonių, juk nemažai tų, kuriems prie ruso buvo geriau, tai jūs norite pagarbos, supratingumo bei sutvarkytų laukų, išrinktų akmenų? Dar žiūrėkite, kad tyčia neprimestų. Kai visi ūkininkai supras, kad ūkininkavimas nėra hobis, o verslas ir į jį reikia investuoti, investuoti atsakingai, tada sulauksime naujos kartos, kitokio supratimo ir kitokių santykių tarp žmonių.

Na, kvailumas neturi ribų. Niekas čia greičiau neįsisavina , greičiau gyvuliai ims dvėsti nuo pelėsio, išsimes veršingos karvės, arba stos virškinimas, bet čia geriausiu atveju. Žmogaus organizmas panašus, užtenka pasidomėti, kad bet koks supelijęs produktas atsilieps senatvėje, dažniausiai insultu. Be je, toks šienas turi tam tikrą pelėsį, kuris gali būti mirtinas įkvėpus, nes padaro didelę žalą plaučiams. Bet matyt, kad tiems ūkininkams niekas nerūpi, rūpi tik kaip sutaupyti pinigų. Turbūt kartą pabandė tokį pašarą, gyvuliai rijo, tai ir nusprendė, kad kam čia vargti apvyniojant rulonus.

Gali būti nuo drėgmės nagų puvinys jis užkrečiamas. Patikrinkite kanopas ar tarp jų nesimato pūlių ir gangrenuojančių audinių kvapo. Kitas dalykas gali būti, tai seleno trūkumas, nors dažniau būna žiemą, jo davus turėtų greitai atsistoti ant kojų, jeigu jo trūksta. Dar gali trūkti geležies, pasižiūrėkite į snukį ar neatrodo išbalęs, ar nosis bent kiek paraudusi, pasižiūrėkite į dantenas ir burnos gleivinę ar jos nėra baltos. Buvo man šią vasarą avinas 2 metų sunegalavęs - silpnas, svoris krito, vėliau vos paėjo, kol visai ėmė tik gulėti, užteko kartą suleisti geležies ir pasitaisė po savaitės kažkur.

Čia genetika, nes pasireiškia tik juodgalvėms ir ne visoms, per visą laiką buvo tik 3, o jas pirkau su kaimynu, tai ir pas jį tas pats su vet. pagalba gydo. Ūkininkauju 8 metus ir jokiai kitos veislės avei taip nėra buvę, o juodgalvėms jau 3 metai taip. Jos buvo ir su nagų puviniu nupirktos pas kaimyną, tai vos visos bandos nepraradau kol išgydžiau. Irgi baisi liga, ypač sirgo Romanovų veislės avys - nelikdavo kanopos, supūdavo. Na, o čia matau tik vieną išeitį - skersti, tai jau vieną paskerdžiau, teks ir kitas po kiek laiko.

Ne, čia ne žaizdos, greičiau kažkokia alergija nuo kažko, gal žolės, gal musių, nes neatsiranda jokia žaizda, kad musės šitaip sužalotų po to. Čia kažkokia staigi odos reakcija į kažką - nuplinka beveik visa galva, ištinsta audiniai, ypač aplink akis ir nosį. Avis labai sunkiai mato, nebegali gyventi bandoje, pasimeta nuo jos, nemato piemens, būna, kad nustoja ėsti, tada gaišta. Bet atėjus žiemai viskas susitvarko iki vasaros. Žinau vienintelį būdą - skersti. Nors dabar gydau, bet ūkis jau per didelis, kad taip su jomis vargti.

Kas per liga, kad juodgalvėms vasarą musės taip išgraužia galvas, kad kartais net apanka, ar krenta gyvulys. Nelieka net sveikos vietos ant galvos - ištinsta ir vien randai, žaizdos. Kaip gydyti? Dabar uždarau į tvartą ir jodo tirpalą naudoju, bet padeda tik pagydyti, o vėliau ir vėl tas pats, ar kitą sezoną, o dar bėda, kad ir jaunikliai tokios avies užaugę turės tą pačią problemą.

Taip, kuhn gan nekokybiškai gamina, teko matyti ir atkalbinėjamas buvau nuo kuhn šienapjovės pirkimo, neatlaiko didelio krūvio.

Stoll geri grėbliai, jų nagai amžini ir jie yra žinomo konskilde vardo nariai, tad likutinė vertė išlieka aukšta, o tai reiškia, kad pigu nebus, bet parduosite brangiai.

O kur mėšlą dedate, gal turite mėšlidę? Jei ūkis pasieks 15 SG, tai NMA patikrų sulauksite kiekvienais metais, tad planuokite ir tai. Kitas dalykas dėl avių laikymo. Maniškės ir žiemą laikomos lauke, žinoma, prie tvarto, kuris kolūkio laikais buvo grudų sandėlis. Kai avis lauke - daug mažiau mėšlo susidaro. Mačiau statybose dirbantį bobcat - netinkamas prie mėšlo. Dabar yra MTZ maži tokie, gal 350 ar 320, nepamenu, gal prie jų kokį mažą krautuvą uždėjus, mačiau prie japoniškų traktorių montuojasi. O gal rasite kokį t 25, ar t30 ir gale pasigaminti šakes savadarbes, o gal koks krautuvas tiktų. Tokie variantai daug geresni.

Pradėti reikia visada vienam, tokia mūsų visuomenė - dar nesame pratę prie tokių iniciatyvų. Kaip rašė A. Tapinas, žmonės supratę jus, prisidės prie jūsų veiklos.

Labiau tikėtina, kad koks ūkininkas pavogė. Reikėjo aptverti, o kainuoja daug, tai ir vagia. Kuoliukus pažymėkite ir taip, kad būtų įžiūrima - vėliau gal atrasite.

Ne čia reikėtų tuo užsiimti, o paklausinėti kaimynų, pavažiuoti per apylinkes, pakalbėti su ūkininkais, paskleisti kvietimą rajone ir suburti Jonavos ūkininkų bendruomenę. Ir su bendruomenę diskutuoti šia tema, jei bus pritariančių idėjai nepamirškite jų kontaktų.

Kaip laukus tvarkysite? Arsit, kultivuosit ir sėsit žolę?

Turiu problemą, nesigauna deklaruoti pasėlių. Įbraižau plotus, regis, viską sužymiu, bet neatsiranda, net nėra būdo kaip išsaugoti sklypą įbraižytą, nėra net visos paraiškos išsaugojimo galimybės. Seniūnijoje aiškino, kad turi būti, gal ką patarsite, gal ką neteisingai darau?

Yra vienintelė, mano žiniomis - arimas rudenį ir pavasarį, tada jas išverčia iš žemės ir per šalnas jos žūva. Kitaip sunaikinti neįmanoma. Bandžiau visas iškasti rankiniu būdu, tai sezoną pavykdavo išsaugoti derlių ir augalus, bet kitais metais vėl jų pilna ir taip bus kol lervos neužaugs, o tai trunka keletą metų, jei neklystu.