sau0le

Eil. Nr. Žemės ūkio produkcijos rūšis Matavimo vienetas Gazolių norma 1. Grūdiniai, ankštiniai ir kiti augalai, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos l už ha 115 2. Rapsai l už ha 115 3. Bulvės l už ha 240 4. Daržovės l už ha 240 5. Cukriniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai l už ha 150 6. Versliniai (intensyviai prižiūrimi) sodai l už ha 250 7. Versliniai (intensyviai prižiūrimi) uogynai l už ha 150 8. Linai, pluoštinės kanapės l už ha 115 9. Pievos ir ganyklos l už ha 12 10. Pūdymai ir trumpos rotacijos želdiniai l už ha 70 11. Grybai (substrato gaminimas ir grybų auginimas)* l už kv. m 20 12. Grybai (grybų auginimas)** l už kv. m 6 13. Arkliai l už SG*** 115 14. Avys, ožkos l už SG*** 90 15. Galvijai l už SG*** 115 16. Kiaulės l už SG*** 30 17. Paukščiai l už SG*** 30 18. Kiti gyvūnai l už SG*** 30 19. Bitės, kai laikoma daugiau kaip 40 bičių šeimų l už šeimą **** 10 20. Sraigės l už ha 55 21. Sliekai l už kv. m 7 . praėjusiais ūkiniais metais Ūkinių gyvūnų registre registruotą vidutinį sutartinių gyvulių skaičių (skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų birželio 1 d. iki einamųjų kalendorinių metų gegužės 31 d. kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis registruotų ūkinių gyvūnų vidurkis);

Čia ir yra didžiausias skirtumas tarp ekologistų ir paprastų ūkių, kad paprastas ūkis gali pats paimti ir nuvežti ištirti žemę, o ekologinis ne. Būtinai turi samdyti. Šiaip aš tręšimo planą ir žemės tyrimus darausi jau 5 metus. Žemės tyrimai galioja 3 metus, paskutinį kartą dariausi praėjusiais metais, tačiau šie tyrimai jau šiais metais nebegalios, kadangi juos aš pats paėmiau, o ne korumpuotos valdžios nurodyta įmonė.

"Sava" valdžia visai nupušo rengdama naujausią ekologinių taisyklių pakeitimo projektą. http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1222113&p_org=13&p_fix=y Pakeitimuose numatė, kad dirvožemio tyrimus reikės daryti ir pievose, kurios yra iki 5 metų. Tai koks tikslas daryti tyrimą pievoje dabar, jei joje sėsiu grūdus gal tik po 6 metų. Ta tvarka, kad pats ūkininkas negali paimti žemės mėginio irgi kažkas iš fantastikos srities. Šiaip ūkininkai yra visų galų meistrai, o valdžia mano, kad ūkininkas pats nesugebės paimti žemės tyrimo arba ministrui nubyrės dalis pinigų į kišenę. Praėjusią savaitę skambinau į agrocheminių tyrimų laboratoriją dėl žemės tyrimų, tai pasakė, kad už 5 ha. žemės tyrimus reikės sumokėti apie 300 eurų (pats tyrimas+ mėginio paėmimas + kilometražas + darbuotojo valandinis įkainis už visą sugaištą laiką). Tiek turiu grūdinių, o visi kiti plotai pievos (virš 150ha).

3 lentelę siųsti reikia tik tuo atveju, jeigu gauni išmokas, jei negauni, tai ir siųsti nereikia. Negaunant išmokų svarbiausia būtų laikytis reglamente nurodytų taisyklių, o į LT biurokratų sugalvotas taisykles nelabai ir kreipti dėmesio. Dar viena nemaža problema iškyla tai, kad negaunant eko išmokų reikės atitikti žalinimą, t.y. žalinimas užskaitomas tik gaunant eko išmokas, o jeigu programoje nebedalyvausi, o pasėlius sertifikuosi, tai turėsi atitikti žalinimo reikalavimus. Labai gerai pagalvočiau ar toliau sertifikuoti ūkį be eko išmokų.

Pradinės gairės Paramo kryptys 2017 m taisyklėms pasitarimui su socpartneriais (2017-03-27).doc

Turėjau omeny, kad bent gyvulininkystės ūkiams apie 130 AG traktorius geriau kad svertų apie 4-4,5 t., bet ne 6t., kadangi dažniausiai naudojami lengvi padargai, be to ir pravažumas geresnis. Pvz. Daliai gyvulių visą žiemą vežiau su 3t. bačka vandenį į laukus. Tai dabar yra tokia marmalyne. Prie MF6613 prikabinus bačką, kartais sunkiai ir beprivažiuoju iki vietos. Prikabinus prie Claas Axos 330, 85 Ag traktoriaus 4 t. masės, be problemų privažiuoju.

Kokiems darbams pirkai, ar patenkintas traktoriumi. Aš 6613 pirkau praeitais metais, tai jis mane labai nuvylė. Pilnos komplektacijos, mokėjau apie 75000 plius PVM. Labiausiai nuvylė transporte. Tempiant virš 10t., greičiau važiuoja mano turimi silpnesni traktoriai Fend312 ir Zetor Proxima 120, nors jų maksimalus greitis tik 40km/h, be to ir kuro sunaudoja tam pačiam kiekiui parvežti su tom pačiom priekabom apie 15% daugiau MF6613. Maniau, kad būgninį presą bus galima išsukti su ekonominiu darbiniu, bet užgesdavo net presuojant šieną be smulkintuvo neišsukus iki galo. Galinės padangos 600, tačiau šlapiose vietose gan gerai krenta. Jeigu dugnas prie žemės prisilietė nors biški, išvažiuoti nėra šansų.

Na va , kažkaip netikėtai ir visas eko išmokas gavau. Tik sausio 16 pateikiau Ekoagros 3 lentelę, o vasario 7 gavau visas eko išmokas. Ūkis virš 200 ha, pienininkystė.

Taip tikrai nepavyks, nes šplintai yra platėjantys.

Atsipjauk vamzdžio galą, kad užeitų ant ašies. Vamzdyje išpjauk pailgą tarpelį, kad tilptų šplintas. Uždedi ant žvaigždutės ir sukali žvaigždutę link preso, kol lengvai iškris šplintas. Prieš tai reikia atpalaiduoti grandinę. Atgal surenkant, šplintą galutinai užkalti reikia tik poto, kai bus įtempta grandinė ir prasuktas presas. Žvaigždutė pati susiras teisingą vietą ant ašies.

Telšių raj. praėjusiais metais standartinė kaina už 15 arų nuomos vieniems metams 2000 eurų plius apie 60-100 eurų už 1 ha už privažiavimo iki jėgainės kelią. Standartinis laikotarpis 99 metai. Bet įmanoma nuomos terminą sutrumpinti iki 50 metų. Atskirais atvejais ir trumpiau. Taip pat tam tikrais atvejais galima išsiderėti ir iki 2500 eurų.

Yra ir nemokamai. - regia.lt.. Ten paieškos nevykdo, bet užsidėjus sluoksnį "sklypai" ir prie "sklypai", paspaudus mėlyną raidę "i", bei paspaudus pelės žymeklį ant norimo sklypo, išmeta sklypo unikalų numerį.

Pas mane panaši situacija. Už tą pačią kainą planuoju pirkti 53% galingesnį. Rytoj nešiu pirkimo dokumentus į NMA patikrinti. Jokio prašymo nerašiau, kad noriu galingesnį pirkti. Tik yra tokie komerciniai pasiūlymai, kad silpnesni kainuoja brangiau, o stipresnis pigiau. Kadangi reikia rinktis pagal pigiausią kainą, tai ir pasirinkau pigiausią, bet jis ir galingiausias. Kiek bendravau su NMA Vilniuje, tai ten sakė, kad viskas gerai, tik nelabai galėjo suprasti kaip galingesnis gali būti pigesnis.

Nma pozicija tokia, kad keisti investiciją griežtai draudžiama. Ūkininkų sąjunga buvo pateikusi prašymą ZŪM, prašydama leisti keisti investicijas, bet 2016-11-03 buvo gautas atsakymas, kad neplanuojama ir ateityje leisti keisti investicijų. Todėl arba turi pirkti krautuvą arba atsisakyti paramos. Pridedu ZUM atsakymą. Žemės ūkio ministerija (toliau – ministerija) išnagrinėjo ir teikia atsakymus į rašte pateiktus pasiūlymus dėl teisės aktų, nustatančių bendrąsias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo ir administravimo nuostatas, pakeitimo. 1. Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 ,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), pakeitimo. 1.1. Dėl pasiūlymo leisti keisti projekte numatytas investicijas į kitos rūšies investicijas. Atsakydami pažymime, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonių investicinė parama teikiama su sąlyga, kad pateiktas verslo planas. Verslo plane pareiškėjas techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžia investavimo tikslus, nurodo projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingus išteklius ir terminus. Taigi, verslo plane nurodytų tikslų pasiekimas yra neatsiejamas nuo projekte suplanuotų investicijų. Pateiktas pasiūlymas formuoja ydingą praktiką, skatinančią neatsakingą pareiškėjų požiūrį į verslo planavimą, tiek rengiant verslo planus, tiek juos įgyvendinant. Administravimo taisyklių 36 ir 174 punktų nuostatomis ministerija siekia užtikrinti optimalų paramos paraiškų administravimo procesą, priešingu atveju jis taptų nevaldomas ir nekontroliuojamas (pakeitus investicijas, turėtų būti grįžtama į administravimo proceso pradžią, atliekant verslo plano įvertinimą iš naujo), o tai sudarytų realią grėsmę efektyviam, veiksmingam ir tinkamam Programos įgyvendinimui. Netinkamas Programos įgyvendinimas gali neigiamai paveikti Veiklos lėšų rezervo, sudaryto vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 punkto nuostata, kuriam skirta beveik 114 mln. Eur, sumos panaudojimą 2019 metais, jei Europos Komisija, atlikusi tarpinio (2018 metų) Programos įgyvendinimo rezultatų įvertinimą (vertinimas atliekamas pagal visiškai baigtus įgyvendinti projektus ir jiems įgyvendinti išmokėtas bei deklaruotas paramos lėšas) prioritetų lygmeniu, nustatys, kad prie rezultatų priskiriamos rodiklių reikšmės yra nepasiektos. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgti į Jūsų pasiūlymą leisti keisti projekte numatytas investicijas į kitos rūšies investicijas nenumatome. 1.2. Dėl pasiūlymo leisti keisti projekto finansavimo šaltinius. Atsakydami pažymime, kad, ministerijos nuomone, kiekvienas ūkio subjektas, planuodamas investuoti į ūkį, turi realiai įvertinti sparčiai kintančią verslo aplinką ir atsakingai pamatuoti verslo prognozes bei galimybes jas įgyvendinti. Ministerija neprieštarauja, kad finansavimo šaltiniai būtų keičiami projekto vertinimo etape, t. y. iki paramos sutarties pasirašymo arba iki sprendimo skirti paramą priėmimo datos. Šiuo atveju, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) privalo pakartotinai įvertinti keičiamų finansavimo šaltinių įtaką projekto ekonominiam gyvybingumui. Po paramos sutarties pasirašymo arba po sprendimo skirti paramą priėmimo datos keisti finansavimo šaltinių neleidžiama dėl šio rašto 1.1 papunktyje nurodytų priežasčių, išskyrus atvejus, kai keičiamas finansavimą skiriantis bankas arba investuojama didesnė nuosavų lėšų dalis. Šiame keitimo etape Agentūra privalo paprašyti paramos gavėjo pagrįsti projekto finansavimo nuosavomis lėšomis realumą. Ministerijos nuomonė dėl finansavimo šaltinių keitimo Agentūrai pateikta 2015-12-16 rašte Nr. 2D-5900(12.41). Pažymėtina, kad visais atvejais pareiškėjas ar paramos gavėjas Agentūrai turi pateikti motyvuotą prašymą pakeisti projekto finansavimo šaltinį, o Agentūra, įvertinusi prašymo aplinkybes, turi priimti sprendimą dėl prašymo. 1.3. Dėl pasiūlymo leisti už sutaupytas paramos lėšas įsigyti papildomų, projektui būtinų, investicijų. Atsakydami informuojame, kad ,,sutaupytų“ lėšų klausimą nagrinėjo Europos Audito Rūmai, atlikę 2007–2013 metų laikotarpio kaimo plėtros išlaidų naudojimo ekonomiškumo tyrimą (2014 metų specialioji ataskaita Nr. 22). Auditoriai pastebėjo, kad už „sutaupytas“ lėšas projektų vykdytojams buvo leidžiama įsigyti papildomų prekių ar paslaugų, taip pat perskirstyti sumas tarp investicijų. Minėtos ataskaitos 89 punkte pažymėta, kad: ,,naudojantis sutaupytomis projektų elementų lėšomis išlaidaujama, nes patvirtintą dotaciją projektų rengėjai dažnai laiko galimu išleisti biudžetu: pavyzdžiui, jei statybos darbai atliekami už mažesnę nei biudžetas sumą, sutaupytos lėšos gali būti išleidžiamos prabangiam įrengimui“. Tokius atvejus auditoriai išskiria kaip neigiamus ir nepriimtinus, nes iš esmės papildomai perkama tai, kas nėra būtina, nes, priešingu atveju, būtų jau numatyta paraiškoje. Atkreiptinas dėmesys, kad rimtų išlaidų pagrįstumo įvertinimo problemų nustatė ir Europos Komisijos auditoriai, atlikę Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos pagal 1 ir 3 kryptis įgyvendinamų projektų auditus. Už nustatytus šios srities trūkumus Lietuvai numatyta taikyti 5 proc. sankciją (subendrinus su kitais neatitikimais – 10 proc.), kuri būtų apskaičiuota visai nuo 2013 metų pradžios iki 2015 metų pabaigos išmokėtai paramos lėšų sumai. Ministerija atsižvelgdama į auditorių pastabas ir ,,sutaupytas“ paramos lėšas galėdama skirti kitiems paraiškų teikimo laikotarpiams, taip padidindama paramos sklaidą, nenumato atsižvelgti į pateiktą pasiūlymą. 1.4. Dėl pasiūlymo leisti perskirstyti išlaidų vertes tarp skirtingų išlaidų kategorijų ir išlaidų kategorijų viduje. Atsakydami pažymime, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 48 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyta, jog išlaidų pagrįstumo vertinimas yra atliekamas paramos paraiškos vertinimo etape. Ši nuostata savo turiniu yra ta pati, kuri turėjo būti taikoma 2007–2013 metų laikotarpiu (Reglamento (ES) Nr. 65/2011 24straipsnis 2 dalis d punktas). Dėl pastarosios nuostatos netinkamo taikymo 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvai gresia sankcijos. Europos Komisija savo galutinėje išvadoje (RD3/2014/011/LT/RCOL) teigia, kad: „siekiant, jog paraiška galiotų, išlaidų pagrįstumas turi būti tikrinamas, tikrinant paramos paraišką. Projekto tvirtinimas – laiko momentas, kai teisiškai įpareigojančiu būdu nustatoma projekto finansinė sistema ir paramos suma. Siekdama jas pagrįsti, paramą teikianti institucija turi įsitikinti, kad projektas grindžiamas realistinėmis išlaidomis. [...] DG AGRI laikosi nuomonės, kad dabartinė išlaidų pagrįstumo patikrinimų sistema iš esmės yra neefektyvi. Lietuvoje patikrinimai atliekami mokėjimo prašymų teikimo, o ne paraiškų administracinių patikrinimų metu, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 65/2011 24 straipsnio 2 dalies d punkte.“ Pažymėtina, kad paramos paraiškos vertinimo metu, kaip to reikalauja teisės aktai, Agentūra nustato projekto išlaidų vertės pagrįstumą, o išlaidų vertė ir parama išreiškiama konkrečia suma. Pareiškėjas pasirašo paramos sutartį, t. y. įsipareigoja atlikti investicijas už konkrečią fiksuotą išlaidų vertę ir su konkrečia fiksuota paramos suma. Siūlymas leisti perskirstyti išlaidų vertes ir vienos investicijos išlaidų sutaupymo pagrindu leisti padidinti išlaidas kitai investicijai yra nepriimtinas ir nepateisinamas, nes reikštų grįžimą į 2007–2013 metų laikotarpiu taikytą netinkamą praktiką, o tai Lietuvai grėstų naujomis sankcijomis. 1.5. Dėl projektų keitimo priežasčių pagrindimo trečiųjų šalių dokumentais. Pažymėtina, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Atkreipiame dėmesį, kad Administravimo taisyklėse nėra nustatytos nuostatos, jog visos keitimų priežastys turi būti lemtos trečiųjų šalių ir grindžiamos jų išduotais dokumentais. 1.6. Dėl pasiūlymo leisti keisti investicijų techninius parametrus į mažesnius arba į didesnius parametrus. Ministerijos nuomone, investicijų techniniai parametrai mažėjimo arba didėjimo linkme gali būti keičiami projekto vertinimo ir paramos sutarties įgyvendinimo etapuose, jei pareiškėjas arba paramos gavėjas pagrindžia keitimo priežastis. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 174, 180, 181 punktų nuostatomis, nepriklausomai nuo parametrų nuokrypio dydžio, turi atlikti pakartotinį investicijos kainos pagrįstumo / išlaidos būtinumo vertinimą ir nustatyti įtaką paramos dydžiui. Investicijos parametrų mažėjimo atveju, paramos suma nustatoma pagal faktinę investicijos vertę, didėjimo atveju – paramos suma negali viršyti paramos paraiškoje nurodytos arba jau skirtos paramos sumos. Ministerijos nuomonė dėl investicijų techninių parametrų keitimo Agentūrai pateikta 2015-12-16 rašte Nr. 2D-5900(12.41), tačiau jame nėra nustatyti leisti keisti parametrų nuokrypio dydžiai. 2. Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 ,,Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo. Dėl paskolų padengimo rodiklio reikšmės atitikties kritinei reikšmei projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos įpareigoja valstybes nares įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką priimti visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas bei priemones, būtinas veiksmingai Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti. Siekiant užtikrinti, kad riboti paramos ištekliai būtų panaudojami kuo geriau, parama teikiama ekonomiškai gyvybingiems ūkio subjektams. Ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai ir jų kritinės reikšmės nurodytos taisyklėse. Prie šių rodiklių grupės priskirti skolos ir paskolų padengimo rodikliai leidžia įvertinti pareiškėjo ūkio finansinę riziką skolinantis ir gebant grąžinti skolas. Paskolų padengimo rodiklis padeda atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo ūkis uždirba ir projekto įgyvendinimo laikotarpiu taip pat pakankamai uždirbs pajamų, kad galėtų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą, ir taip išvengti bankroto grėsmės. Todėl siekdama, kad kiekvienas ūkio subjektas, planuodamas investuoti į ūkį, realiai ir atsakingai įvertintų skolinimosi riziką ir taip išvengtų neigiamų skolinimosi pasekmių ūkiui, ministerija nenumato atsižvelgti į pateiktą pasiūlymą. 3. Dėl projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 ,,Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo. 3.1. Dėl pasiūlymo keisti taisyklėse nustatytas pirkimo vertes. Atsakydami informuojame, kad atsižvelgdami į Europos Komisijos audito pateiktas pastabas, susijusias su per aukštu kainų ribų lygiu ir pirkimų, vykdomų privačiajame sektoriuje, didesniu rizikingumu nei viešajame sektoriuje, kadangi viešajame sektoriuje viešasis pirkimas yra papildomai tikrinamas pagal vidaus kontrolės sistemą, Jūsų siūlymui nustatyti didesnes prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes, nei jos yra numatytos taisyklėse, pritarti negalime. Primename, kad pirkimų verčių dydžiai nustatyti pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas mažos vertės viešojo pirkimo vertes (konkursas turi būti organizuojamas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 58 000 Eur be PVM, o darbų – 145 000 Eur be PVM, apklausa – kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 58 000 Eur be PVM, o darbų – lygi arba mažesnė nei 145 000 Eur be PVM). 3.2. Dėl pasiūlymo taikyti didžiausiuosius įkainius, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių auditų ir patikrinimu metu, kuriuos atliko Europos Audito Rūmų ir Europos Komisijos (EK) auditoriai, pateiktose griežto pobūdžio rekomendacijose (atskirais atvejais pritaikius finansines korekcijas) nurodoma, kad didžiausiųjų įkainių taikymas neužtikrina realaus planuojamos įsigyti tinkamos finansuoti išlaidos vertės nustatymo. Ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į auditorių pateiktas pastabas ir nurodymus dėl įkainių nustatymo metodikos trūkumų, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko tyrimą dėl įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Programos priemones nustatymo metodikos tobulinimo. Pažymėtina, kad pagal EK reikalavimus įkainiams nustatyti turi būti taikoma mažiausiųjų kainų, o ne didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika. LAEI metodikoje pateikė atskirų prekių, paslaugų grupių (žemės ūkio technikos – kombainų ir traktorių, konsultavimo paslaugų ir kompiuterinės įrangos) įkainių skaičiavimus, taikydamas įvairius kainų nustatymo metodus. Gauti rezultatai buvo pristatyti socialiniams partneriams, o žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo turėjo būti patvirtinta metodika, projektas buvo paskelbtas viešai Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS). Ministerija gavo Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos 2016-03-02 raštą Nr. P2016-6 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2016-03-10 raštą Nr. 1.03-0166, kuriuose siūloma netaikyti įkainių, nustatytų pagal LAEI metodiką, t. y. leisti investicijas daryti atliekant pirkimus. Ministerija, atsižvelgdama į pateiktus siūlymus ir diskusijų metu išsakytus socialinių partnerių pastebėjimus, 2016 m. kovo 21 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komiteto posėdyje (2016-03-30 protokolas Nr. 8D-154) priėmė sprendimą netaikyti įkainių. Viceministras Gintas Saulius Cironka

O kaip Merlo krautuvai bendroje eilėje prie Manitou, JCB ir Claas. Domina mažesni nauji krautuvai (apie 2,5t.-3t. ir apie 6m. kėlimo aukščio) . Bent jau Merlo geresnių parametrų tos pačios klasės apie 5000-7000 eurų pigiau. Ar verta rinktis Merlo 32.6 ar vis dėlto kad ir Kramer,JCB ar Manituo?

2016m. pateiktai mažajai paraiškai pelningumą ir pardavimo pajamas tikrins tais pačiais metais, kai įgyvendinsi projektą. Jai viską nupirksi 2016m., tai pelningumą ir pardavimo pajamas ir tikrins už 2016m., jei 2017m., - tai už 2017m.. Po projekto įgyvendinimo likusius 5 metus tikrins tik VED, gyvulių skaičių ir žemes. Jeigu įsipareigojai padidinti pelningumą ir už tai gavai prioritetinį balą, ir jeigu to nepadarysi, tai visą paramą grąžint reikėtų tik tuo atveju, jeigu atėmus prioritetinį balą, surinkti balai nukristų žemiau už praeinamo balo., jeigu žemiau nenukrenta tai be sankcijų galima ir nepasiekti 30% rodiklių.

Tavo atveju sumažėjus žemei, jokių sankcijų nebus. 2015m. minėtai priemonei buvo 3 priežiūros rodikliai: grynasis pelnas, pelningumas ir SP. Tuos tris dydžius ir vertins. "Didžiajai" paramai vertins rodiklius visus 7 metus (pirmus 2 metus gali ir visiškai ir neatitikti, sankcijų nebus). 2015m. "mažajai" paramai vertins grynąjį pelną ir pelningumą tais metais, kai pabaigsi įgyvendinti projektą, o SP tik 5 (paskutiniais)kontrolės metais. Pats žemės dydis nėra kaip tiesioginis priežiūros rodiklis, todėl jis gali mažėti bet kiek be jokių sankcijų, jeigu bus išlaikyti anksčiau paminėti rodikliai (pvz., sumažinus žemės kiekį, bus padidinta gyvulių ar pasėtos kultūros duodančios didesnį SP). Už kiekvieną rodiklio nepasiekimą, jeigu jis neturėjo įtakos prioritetinei eilei, sankcijos atsiranda tik tada, kai jos nepasiekiamos daugiau kaip 30%. Jei gerai atsimenu rodiklio nepasiekimas nuo 30iki 50% nubraukia lygtai 0.5% paramos. 2016m. pateiktai netgi mažajai paraiškai visus 7 metus vertins žemės kiekį, gyvulių skaičių ir SP, o pelningumą ir pardavimo pajamas tik vienus metus, kai bus įgyvendintas projektas. Todėl 2016m. pateiktas paraiškas kaip ir sunkiau bus įgyvendinti.

Nei vakar, nei šiandien nepavyksta užpildyti ataskaitos. Pereinant į antrą ataskaitos puslapį meta klaidą _"Error while validating the field.". Nežinau net ką daryti.

Tai 2015 metais pateiktų paraiškų taisyklės su pakeitimais. 2016m. bus visiškai kitokios. Padarė du gerus pakeitimus: jei vykdomos statybos, tai projekto įgyvendinimo terminas gali būti 36mėn. (buvo 24mėn.) ir paskolos sutarties iš banko nebereikės pateikti prieš pasirašant paramos sutartį. Ją bus galima pateikti su mokėjimo prašymu.

Kokių metų išmokas ir kokios sąlygos?

Jeigu pirmą kartą deklaruota seniūnijoje, tai žemės dokumentų papildomai į NMA siųsti nereikia, kadangi deklaruojant paraiškoje buvo uždėta varnelė, kad dokumentai buvo pateikti kartu su paraiška paraiškos pildymo metu. Jeigu pirmą kartą deklaruoji pats prisijungdamas per elektroninę bankininkystę, tai žemės valdymo dokumentus reikėjo ir reikės nusiųsti pačiam į NMA iki lapkričio1d. (su pratęstais terminais 2015m.).

Nekart nedeklaruotas laukas neturi DP statuso, jeigu pirmą kartą deklaruodamas to nenurodai (ten gali būti ir 50m. buvusi vien tik pieva). Dėl DP pievų arimo, tai jas galima arti, bet galvą reikės pradėti sukti tada, kai NMA lieps atstatyti. Nes jei tu dabar nearsi, tai gal kaimynas išars, o kai tu vėliau jau norėsi išarti vėliau, tai gal jau nebegalėsi. Yra šiokių tokių landų dėl daugiamečių pievų: 1) Kadangi ekologiniam ūkiui negalioja "žalinimas", tai jam ir negalioja daugiamečių pievų išlaikymas; 2) Vienus metus nedeklaruotas laukas praranda savo DP statusą, jeigu po to yra deklaruojama ariama žemė.

Daugiamečių pievų ataskaitinis laikotarpis yra ne 2012m., o 2012m. ir 2015m. metų deklaruotų DG suma. T.y. sumuojasi 2012m. ir papildomai 2015m. DG laukai, kurie 2012m. buvo iki 5 metų GP. Pagal aukščiau parodytą grafiką matyti, kad 2012m. DG buvo 382968 ha, o 2015- 665792ha. Todėl ataskaitiniais metais jau yra ne mažiau kaip 665792 ha DG, jeigu laukai sutampa su 2012m, o jeigu nė vienas laukas nesutampa, tai ataskaitinis DG pievų kiekis yra 382968+665792 ha. Imamas ne konkretus pievų skaičius, o DG pievų santykis su visu deklaruotu plotu, todėl įtakos rodikliui turi ne tik DG pievų sumažėjimas, bet ir viso deklaruoto ploto padidėjimas. Vien dėl deklaruotų plotų didėjimo, nesikeičiant DG pievų skaičiui DG rodiklis gali keistis. Geresnė naujiena yra tai, kad DG laukų plotui sumažėjus 5%, rodiklis sumažėja ne 5%, o žymiau mažiau.

Šiuo atveju 2016m. negausi žalinimo išmokos už tą konkretų lauką, o nuo 2017m. ar vėliau bus parengtos tokias deklaravimo taisykles, kad bus taikoma kokia tai sankcija ir visai paraiškai.

Nauji atrankos kriterijai ir taisyklių projektas paskelbtas ZUM: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1123330&p_org=13&p_fix=y 41. Atrankos kriterijai: 41.1. pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos tame žemės ūkio veiklos specializuotame sektoriuje (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir kituose augalininkystės sektoriuose), pagal kurį prašoma paramos pateiktoje paramos paraiškoje: 41.1.1. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – suteikiama 10 balų; 41.1.2. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – suteikiami 5 balai; 41.2. įgyvendinamas gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriaus projektas (nustatoma pagal pareiškėjo projekte numatytas įgyvendinti investicijas, kurios 100 proc. turi būti padarytos į prioritetinę veiklą. Jei gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose įgyvendinamuose projektuose yra numatyta įsigyti grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo kombainus, balai už šį atrankos kriterijų nesuteikiami) – suteikiama 13 balų; 41.3. pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (paramos paraiškos pateikimo metu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur. Ūkio ekonominis dydis nustatomas, kaip nurodyta Taisyklių 16.1.14 papunktyje) – suteikiami 5 balai; 41.4. pareiškėjo patirtis veikloje, kuriai prašoma paramos (patirtis gyvulininkystės veikloje nustatoma pagal ūkinių gyvūnų bandos Ūkinių gyvūnų registre įregistravimo datą. Patirtis sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir kituose augalininkystės sektoriuose nustatoma pagal tai, kiek metų nepertraukiamai pareiškėjas deklaravo veiklą, kuriai prašo paramos, tiesioginių išmokų paraiškose. Tuo atveju, kai pareiškėjas nevykdo deklaravimo, nustatoma pagal ūkininko ūkio ar juridinio asmens registravimo pažymėjimo datą): 41.4.1. didesnė negu 5 metai – suteikiama 15 balų; 41.4.2. nuo 2 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiama 10 balų; 41.5. ūkio subjekto veiklos ekonominis efektyvumas, kai ūkio subjekto grynasis pelningumas, įgyvendinus projektą, padidėja: 41.5.1. nuo 2 proc. punktų iki 2,99 proc. punktų – suteikiami 5 balai; 41.5.2. 3 proc. punktais ir daugiau – suteikiami 9 balai; 41.6. projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų: 41.6.1. atrankos balai nesuteikiami, kai pagal projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertę apskaičiuotas paramos dydis, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti Taisyklėse nustatytą didžiausią galimą paramos sumą; 41.6.2. kai pagal projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertę apskaičiuotas paramos dydis, taikant didžiausią galimą paramos intensyvumą, viršija didžiausią galimą paramos sumą projektui, tačiau projektui prašoma skirti mažesnę paramos sumą, nei Taisyklėse nustatyta didžiausia galima paramos suma, didžiausiu galimu paramos intensyvumu laikomas intensyvumas, apskaičiuotas lyginant Taisyklių 19.5 papunktyje nustatytą didžiausią paramos sumą projektui su projekto tinkamų finansuoti išlaidų verte. Paramos intensyvumo sumažinimas procentiniais punktais nustatomas nuo apskaičiuoto intensyvumo; 41.7. pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinantis dokumentas): 41.7.1. daugiau negu 5 metus – suteikiama 10 balų; 41.7.2. nuo 2 iki 5 metų įskaitytinai – suteikiami 5 balai; 41.8. ūkyje diegiamos inovacijos – suteikiami 5 balai (projekto inovatyvumas vertinamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicinių priemonių projektų inovatyvumo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-918 ,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicinių priemonių projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“); 41.9. pareiškėjas (fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas) ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo mokymuose, susijusiuose su aplinkosaugos reikalavimų laikymusi ūkio veikloje (pateiktas dalyvavimo mokymuose patvirtinimo dokumentas su nurodytu bent vienu mokymo programos kodu. Mokymo programų kodai yra: 296162023, 296162066, 296162016, 296162020, 296162033, 296162042, 296185003, 396185003, 296185009, 296185010, 396185008, 296185007, 296185014, 296185013, 296185015), ir (arba) turi ,,žaliąjį diplomą“ (,,žaliasis“ diplomas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3D-65 ,,Dėl žaliojo diplomo“) – suteikiami 5 balai; 41.10. pareiškėjas dalyvauja (patvirtintas paramos gavėju) įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas (bent vieną) arba įsipareigoja dalyvauti įgyvendinant (bent vieną) ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo datos – suteikiami 5 balai; 41.11. pareiškėjas dalyvauja įgyvendinant Eksperimentinių, mokomųjų, bandymų ūkių tinklo optimizavimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3D-434 ,,Dėl Eksperimentinių, mokomųjų, bandymų ūkių tinklo optimizavimo veiksmų plano ir veiksmų plano įgyvendinimo priežiūros komisijos patvirtinimo“, – suteikiami 8 balai. 42. Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.