Tai parasykit man nudojantys no tilla kokie padargai būtini šiai technologijai sėkmingai veikti? Speju kombainas gerai skleidžiantis ir smulkinantis šiaudus, purkštuvas, speciali sėjamoji su trašų įterpimu, akėčios gal kokios, traktorius palačiais ratais ar net vikšrais kad mažiau mintų dirvą, trąšų barstytuvas, dar kas nors?
Pernai pirmą kartą pabandžiau sėti į neartą dirvą, po ž kvietrugių, pasėta ž miežiai, suskusta dirva, sudygus pabiroms, tik gal kiek velokai, nes sudygę kvietrugiai tose vietose kur kombaino vaziuota, nelabai pasidavė naikinami mano lenkiskam skustuvui, suskusta antrą kartą. Tada trečia kartą su akėčiom skersai kad tas likusias pabiras dar pribaigt. Tada pasėta.
Kaip tik šalia naują laukelį dasijungiau, tik ten po vasarinių miežių ir suariau toliau viskas tas pats.
Jau nuo pat sudygimo matėsi kad artoj grazesni, kai nusikūlė ir derlius ten tikrai geresnis nei neartoj.
Neartoj buvo daug tokių pustusčių pleikių, bet buvo ir tokių pat gražių kaip artoj, bet jei paėmus tą vietą kur sujungta su nearta, ten kaip su linija užrėžta artos dirvos naudai. Plius kvietrugių neartoj vietom tikrai daugokai prisimaisę. Lyginant bendrą derlių su kitu žymiai, toliau esančiu, lauku kur vient tik arta, gautas panašus bendras derlius.
Dar vienam lauke irgi bandyta nearti po kvietrugių, ten su derliumi tragedija, 2,5 t mažesnis nei kirur.
Vienų metų gal mažokai viską įvertinti, bet kol kas tik maža plotelį paliksiu neartai dirvai. Kažkaip daugokai man gavosi tų pustuščių plotų neartoj. Priėjau prie išvados jog kai nevienodas dirvožemis vienoj vietoj tas nearimas labai tiko, kitur visai nepaėjo korta.