cervus7

Turbūt reikėtų daryti masyvią tvorą aplink visą sieną, kad raguočiai neišmontuotų to statinuko ankščiau nei ūkininkas Bet kaip tada lauko pusė...

Man labai patiko vienas būdas, kurį pernai praktikavau, labai pasiteisino. Į žalią(nevirtą) bulvę susmeigiamos įskiepių šakelės, uždedamos etiketės, kur kokia veislė ir idedama į plietileno maišelį. Šitą visą gėrį į šaldytuvą ir lauk kiek nori. Pernai net buvau užmiršęs kokioms dviems savaitėsms tą maišelį šaldytuve. Sode pumpurai jau gerokai prasprogę, o maniškiai šaldytuve dar miega nes pastovi temperatūra ir gauna drėgmės iš bulvės. Suskiepijau ir puikiai prigijo. Tik reikia vis žvilgtelėti ar maišelyje nesikaupia kondensatas, ar nepelyja. Šakelių galus užsmailinau, kad geriau lįstų į bulvę. Bandžiau tik su obelų šakelėmis. Skiepyti nevėlu, kol (įskiepio) pumpurai dar nepradėjo skleistis. Beje, berašant kilo tokia mintis, kad taip supakuotas šakeles galima būtų ir transportuoti, kad ir paštu nusiūsti. Tad gal pasisakykim kas kokių geresnių veislių ir kokių augalų turime Aš iš obelų turiu: alyvinių, gardžiųjų (berods taip vadinasi veislė), pepinų, dar raudonų, labai sultringų ir skanių, derančių po alyvinių.. Slyvų 'Viktorija'. Juodieji serbentai, panaši veislė į 'Katiuša', uogų dydis kaip vyšnių.

Sėklinant telyčias sperma, kurioje atrinkta didžioji dalis Y spermatozoidų, gims daugiau buliukų, bet buliukai jau gimdoje išsivysto didesni, dėl to būna sunkesnis veršiavimasis. Tad kažin ar verta sėklinti mėsines telyčias ir rizikuoti jas traumuoti veršiavimosi metu? Kita vertus galima atidžiai pasirinkti bulių,, nuo kurio veršeliai gimsta mažesni. O kodėl būtent tik telyčių sėklinimui? Beje, veterinarijos akademija turi tėkmės citrometrą, kiek pamenu su juo galima nevien spermatozoidus rūšiuoti. Ką jie su tuo aparatu dar veikia tiksliai nepamenu.

Šiuo atveju nemažą vaidmenį suvaidino heterozės efektas. Nors aš tikrai rinkčiausi kuo geresnį aviną pagal visus požymius, įskaitant ir dydį.

2010 vėl pietų amerikoje: http://kauno.diena.lt/naujienos/transpo ... oje-202607

Is kur tokia dezinforemacija? Kokiu šaltiniu remiantis taip teigiate? Kokiem tada triušiam priskirtumėt sakykim Naujosios Zelandijos baltuosius ir Kalifornijos. Arba paciupinėkit kokie tankūs plaukai ant prancūzų avinų padų. Galima ir ant tinklo grindų įdėti lentą, kad triušis galėtų rinktis. Be to jei jau auginsite sakykim milžinus būtinai turėsit kasdien valyti jų narvus, nes jiems nešvarūs narvai tik darviena priežastis sunegaluoti.

Tai gal į atskirą aptvariuką tas mažas višteles su gaidžiuku, kad visai su didžiosiomis nebendrautų Mes savo vistoms turim 3 aptvarus. 2 Visciukams ir viena dideli suaugusioms. Mažųjų niekad neišleidžiam, nematau tame nieko blogo.

Bušido kovos. Du nelygūs priešininkai. Vienas Labai didelis atsikačialinęs, patyręs profas, kitas kūdas kiap dviratis. Treneris vos prasidėjus kovai išeina iš salės į rūbinę, užsirūko, nes jau pradžia nieko gero nežada.. Po kelių minučių salėje triukšmas, euforija, saveikinimo šūksniai! Į rūbinę igiūna gerbėjai ant rankų nešini liesuoju kovotoju. Treneris: - Kas, buvo? - Sumaliau jį! - Kaip, taigi jis tave keliais kasniais suėstų? - Matai, jis mane mėtė iš vieno ringo galo į kitą, po to suraitė į ožio ragą... - Nu, nu - Tai va, žiūriu,- kiaušai karo, KAI KANDAU!!! Nepatikėsi, ką gali žmogus įkandęs sau į kiaušus...

Skaičiuojamos kraujo dalys arba kraujo laipsnis. Apskaičiuojant šį roidiklį, laikoma kad palikuonis gauna po pusę chromosomų su užkoduota jose genetine informacija iš motinos ir tėvo veislių. Kryžminant dviejų skirtingų veislių gyvulius, pirmos kartos mišrūnai visada turi po 50 proc. panaudotų veislių kraujo. Taigi pirmos kartos mišrūnai, sakykim 100 proc. Lj x 100 proc. Li = gimęs buliukas 50 proc Lj ir 50 proc. Li. Tokį buliųką veėl suporavus su 100 procentine Lj karve veršelis(šiuo atveju telyčia) gaunasi 25 proc. Li ir 75 proc. Lj. Nes Kiekvienoj kartoj palikuonių kraujo dalys dalinamos pusiau. Ir sudedamos sutampančių veislių karaujo dalys iš tėvo ir motinos pusės. Jei yra nesutampančių (nustelbiamasis kryžminimas) kiekvienoj sekančioj kartoj tos veislės kraujo dalis „skiedžiasi per pusę“ per daugelį kartų, lieka visai nežymus. Grįžtam prie 25 proc telyčios. Ją sėklinus su 100 proc limuzinu, iš tėvo būsimas veršelis gauna 50 proc. limuzino, o iš motinos skeliam tuos 25 proc per pusę = 12.5 proc. Sudėjus abiejų tėvų (tos pačios veislės kraujo dalis) gaunam 62.5 proc. limuzino kraujo turintį palikuonį (šiuo atveju telyčią).

Vokiečiai daro truputį kitaip nei mes:

Siūlyčiau pasiskaityti bet kurią knygą apie kiaulių auginimą. Neabejoju bus ataskymai į šituos ir daugelį kitų elementarių klausimų.

Mes turim telyčią limuzinų mišrūnė, 62 proc. limuzinė (Motina 25 proc. limuzinė, tėvas 100proc. limuzinas - Imamas). 14 mėn., nuraginta, puikus ekterjeras. Bet parduosim kai užaugs

Iš dalies pritariu. Pasiskaitykit kokiame www kaip vykdoma veisliniu reproduktorių atranka, dirbtinio apvaisinimo donorų. Kiek požymių vertinama pas tą bulių, ir kas svarbiausia, vertinamas pagal palikuonių kokybę. Iš kur jūs žinosit,kad jūsų buliukas tikrai nėra kokios genetinės ligos, defekto paltintojas, ar bent jau kokio nors požymio blogintojas. Turėsit krūvą teličių nuo jo, ir kas o defektai išlys tik kai jos pradės duoti pieną. Kelių metų triūsas auginant telyčias nueis tam „jautukui“ ant uodegos. Jei veršeliai gyvi buvo tai nebeturiu komentarų.. Nereikia tyėti, galima gi paprašyti sėklintojo, kad šiaudelį atiduotų po sėklinimo. Mūsų karves sėklinantys sėklintojai visasda net neprašyti atiduoda šiaudelį, kad informacią įsirašytume. Šeip bulų užtenka keisti kas dveji metai, juk telyčios auga maždaugdvejus metus (įskaičiuokim ir laiką gimdoje). O jei buliaus dukras atskirti nuo pagrindines bandos galima ir dar rečiau keisti. Kad bulius gražiai auga dar neviskas, gal jis perduos kokį geną apsprendžiantį mažą pieno riebumą, netaisyklingo/nukarusio tešmens geną arba jo dukros turės polinkį į kiaušidžių cistas.Plius dar, aktyvesni, pastudijuokit bulių įvertinimus kataloguose, arba internete, išsirinkite savo bsandai tinkamiausius. Vietoj to, kad jau po laiko kaltinti sėklintoją, kad netuo apsėklino.

Jei norit į sėjinukus įskiepyti geresnės veislės įskiepį, geriausia skiepyti antrų metų ankstyvą pavasarį, kai augalu pradeda tekėti syvai. Po skiepijimo, medelį reikia apsaugoti nuo šalnų. Geriau skiepyti šiltnamyje. Akiuojama skydeliu, išpjautu puslankio forma. Po 2-3 sav. akutė pradeda augti. Bet jei nepradėjo, gali prigyti ir veliau.

Yra tokių, kuriems net nesvarbu ar šašlykai kepti ar visai ne Kiekvienam savo

Tad būkit kantrūs mieli kolegos

Mano nuomone, reikia spresti klausimą ne ar perdaug grūdų, o iš kokių šėryklų geriau juos duoti. Jei jos bus tokio pločio kad triušis tik snukį galės įkišti ir pakeltos maždaug triušio galvos lygyje, triušiai neturėtų labai drabstyti grūdų. Manau tokia šėrykla, kaip mano ankčiau dėtame Youtube's linke apie NZ triušius, turėtų išpręsti reikalą. Pataisykit jei klystu

Tai linkiu, kad ir ateity neprasigraužtų. Nors mažai tikėtina, kad bus geručiai Gal sočiai šakų ir kietų grūdų duodat? Maniškiams gali duot šakų arba ne, jei užsimanys dantis pasigaląst į gurbo sienas, taip ir padarys Aš girdyklas pirkau parduotuvėje „Avena“, Kaune.

Jo, pritariu. Ir šeimininko akiai malonu. Bet po kelių mėn nekažinkas liks iš tų medinių konstrukcijų Nebent viską su skarda iš vidaus apkalus.

Jei narveliai netvarkingi (yra skylių), priešais būna ir žiurkės, kurios išpjauna kątik gimusius triušiukus. Geriau paskiepyti kad ir dabar. Ir pasižiūrėti vakcinos informaciniame lapelyje per kiek laiko susiformuoja imunitetas.

Čia net garso takeliai gerai pritaikyti

Dar geras nereceptinis preparastas nuo visokių ektoparazitų yra Neostomosan. Vet vaistinėse ampulėmis po 5 ml parduodamas. Nusiperki, atskiedi 1:200 (jei 5 ml, tai vandens 1 litras). tirpalą purkšti ant avių arba jas įtrinti tirpale suvilgytu šepečiu visą kūną. veikia preiš daugelį ektoparazitų: muses, blusas, kraujasiurbes erkes, plaukagraužius, utėles, niežų erkes. Naikinimo 'operaciją' pakartoti po savaites. Taip pat reikėtų išpurkšti gyvulių gardus, tik koncentracija jau gali būti žymiai mažesnė, t.y. 1:400.

Reikėtų pasikviesti veterinarijos gydytoją, kad nustatytų ar tos avys tikrai ėringos. Jei ne, tai ar sveikos, ar nepersenos. Avies ėringumas trunka apie 150 dienų (5 mėn.), gali svyruoti tarp 146 - 160 d.

Na kabinėtis galima prie daug ko. Kad ir jau pirmame sakinyje žodis jaučiai. Ar ir vėl grįžta tie laikai, kai bulius kastravo, ar žioplo žurnaliūgos diletantiškumas. Jei jau rašai straipsnį, tai bent duok kam nors išmanančiam po to perskaityti. Ir nesupratau prie ko ta astrologinė prognozė ir kitos nesamonės kai rašoma apie ūkininko galvijus. Aš už tokį teksto nerišlumą rašinėliuose jau pradinėse klasėse nuo mokytojos velnių gaudavau

Perskaičius tokius straipsnius nežinai ar juoktis ar stebetis