cervus7

Ir patys arkliai labai brangūs. Be 8000 nelabai gausi dokumentuoto.

Šeip esu matęs įvairių plėšrių žuvų, tame tarpe ir lydekų didesnėse Maximose paieškok.

Pats triušis gali kainuoti ir virš 100Lt, bet mėsos kaina visai kita yra...

Manau, mugeje "Ką pasėsi... 2008" http://www.lzuu.lt/mtp/index.php?id=2498 gali rasti. 'Balerina', veislės obelis priskiriama koloninėms obelims. Jos nedidelės, be šoninių šakų (neleidžiama jų formuoti genint). Jos daugiau dekoratyvinės, obuolių palyginus su aukštesnėmis obelimis - mažokai. priežiūros irgi daugiau. Dabar galima rasti ir daugiau koloninių obelų veislių.

http://www.triusiai.lt/puslapiai/veisiami_triusiai.htm Japonai vislesni, gali vesti ir daugiau triušiukų, bet matyt tavo triušių genetinė vertė maža. Turėjau ir aš tokią patelę, sukergiau ją su patinu, kurio dukros būdavo tikrai vilios ir viena jo dukrų atvedė 9 triušiukus. kita (pikieji milžinai x vietinis stambus patinas) 8 - 14. Taip kad šitos nevilios triušės napatarčiau pasilikti tolesniam veisimui.

Pasiūlyk SM Marvai, gali būti jog susidomės. Dabar ten po truputį viskas į gerą keičiasi. O šeip tai www.horses.lt į „Aukcioną“

Šeip kažkada mačiau per televizorių, kaip vienas ūkininkas iš Didžiosios Britanijos įtaisė guminius kilimėlius savo karvėm, kurie buvo vandens pripilti (savotiškos vandens lovos). Anot jo šitie kilimėliai labai patogūs karvėms, ant jų jos žymiai geriau pailsi, sumažėjo traumų ir tuo pačiu rečiau prireikia veterinaro. Karvės pas jį laikomos palaidai, jos žymaia noriauėjo pailsėti į savo „patobulintas“ guoliavietes.

Šeip dar patariama duoti seleno ir vitamino E, nes Lietuvoje kaip man protingi dėdės aiškino seleno dirvoje ir tuo pačiu augaluose trūksta. Jei gleivinės anemiškos(išbalusios) reikėtų duoti ir geležies. Vakar darėm skrodimą vienam ėriuikui, tai radom vilnose erkių, tad reikėtų ir dėl šitų patikrinti.

Nu ir aš dar uždyosiu klausimą. Kas augina kailinius triušius, ar įmanoma jų kailiukus kur pelningai parduoti ir kokios tada turi būti pardavomo sąlygos? Šeip smalsu.

Hm, nu jo. Praktika neretai ryškiai skiriasi nuo teorijos. Kitą kartą rašliavosiu atsargiau.

Nu laikykitės, jau kad pylsiu daba : Triušinų arba žindamų patelių oranizmas sunaudoja daug maisto medžiagų. Šiuo laikotrapiu reikia šerti įvairiais,aukštos kokybės, lengvai virškinamais pašarais. Triušingų patelių šėrimą pagal normas reikia pradėti taikyti prieš 10-15d iki kergimo. 3 dienas iki vedimo stambiųjų pašarų normą sumažinti, o koncentratų padidinti. Išimti iš raciono sultinguosius pašarus(silosą) ir įvedant gyvulinės kilmės pašarus. Labai svarbu, kad nėštumo laikotarpiu netrūktų mineralinių medžiagų, nes jų trūkumas sukelia triušiukų mirtingumą. Žindamoms duodama dauiau pašaro nei kitiems triušiams. Pirmiausia padidinamas rūdų kiekis. Racione turi netrūkti sultingųjų pašarų: geri dobilai, liucerna ir varpinės žolės, morkos. Taip pat nepakenks po 20-30g karvės pieno, išrūgų ar pasukų. Medžiaga iš knygelės apie triušių auginimą.

Special for you Indre http://www.belocun.gr/?section=154 http://www.atk.u-kaposvar.hu/sertes/world_rabbit.htm http://www.rabbitline.hu/partnereink.htm http://www.ejpau.media.pl/.../animal/index_sabs.html http://www.cuniculture.info/.../mag32-031.htm Ir nesakyk, kad informacijos apie juos nėra Tiesa pasakius ir sau labai idomios info radau Tik šitam http://www.firmafrance.com/Communautes/ ... =S0430&i=1 nesupratau kodėl teksto neatidaro paspaudus ant GRIMAUD FRERES SELECTION S.A.S. Gal čia išvis kažkas tik reklaminio ar pan... žodžiu google rooolezzz

Šeip kiek girdėjau Litechnijoj parduodami traktoriukai būna labai mažai naudoti. O japoniški visgi...

Šeip būtų gerai kad patikslintum kokios fiziologinės būklės, t.y. kiek turi ėringų, kiek apsiėravusių, kiek avinų, kiek avių atsivedusių po kelis ėriuskus... Turiu čia tokią knygytė apie ž.ū. gyvulių šėrimą bet nesinori tiek daug rašinėti kiek joje yra. Ėringai aviai galima sušerti apie 1-2 kg šieno, 2-4 kg sultingųjų pašarų(runkeliai, silosas ir kt.), ir 100 - 200 g koncentratų. Pirmoje ėringumo pusėje pusę šieno galima pakeisti gerais vasarinių javų šiaudais. Lietuvos jhuodgalvės per laktaciją pieno duoda maždaug 170 - 180kg pieno. Šėrimas taikoimas paga ėriukų skaičių, nes atsiivedusios du ėriukus avys duoda 20-25proc. daugiau pieno. Pieningumui skatinti duodama siloso, šienainio, šakniavaisiai, įvairūs koncentratai: kombinuoti pašarai, avižiniai, miežiniai miltai, kvietinės sėlenos, įvairios aliejinių gūdų išspaudos, rupiniai. Tvartiniu laikotarpiu žindamai aviai duodama per parą 2 kg šieno, 2-3 kg siloso ar šienainio, 1-2 kg šakniavaisių ir 0,2 - 0,4 kg koncentratų. Prieauglio dienos norma pratinant prie koncentratų yra 10-30g, o prieš nujunkant suėda 150- 400 g. Nujunkytiems ėriukams racionai taikomi kaip ir suaugusioms avims. Pvz veislinei avytei1-1,5 kg šieno, 1- 2 kg siloso ar šienainio 100-200 g koncentratų. Veisliniams avinukams duodama daugiua koncentratų. Čia viską nupyliau iš knygutės. Jei dar kas domina klauskit.

Ir apskritai siūlau Indrei atidžiau pasiskaityti šią temą. Atsakymai į Jūsų iki šiol užduotus klausimus tikrai yra čia.

Hmm, keista, kai aš juos pirkau man sakė kad tai ukrianietiška triušių veislė(pilkieji milžinai), o flandrai yra belgiški. Ir kai kuriose mano knygose rašoma panašiai: „tai labai produktyvi veislė, išvesta Ukrainoje, kryžminant vietinius triušius su Flandrais“. Kita vertus nekartą girdėjau ir tokią nuomonę, jog Milžinai, tiai tik Flandrai ir ne kas kitas.

Sutinku, bet dažniausiai kiekvienai gyvulių rūšiai būna tam tikri antihelmintikai, kurie veikia prieš daugelį helmintų rūšiių, parazituojančių tos rūšies gyvuliukuose. Nors idealaiusiu atveju siūsti išmatų mėginius, kad nustatytų kokie parazitai apsigyveno pas tą gyvuliuką ir tada paskirti „tikslesnius“ antihelmintikus. Tačiau tokius tyrimus daro nelabai daug kas... Kai gyvūnas būna labai stipriai užpultas helmintų, patariama antihelmintikų dozę duoti per kelis kartus. Nes sudavus iš karto, žūsta perdidelis kirminų skaičius ir savo išskiriamais toksinais gali taip apnuodyti gyvulį, kad šis gali nugaišti.

Donatai, būtinai reikia kasmet keisti ožį, kaip ir vainą. Antraip gaunasi imbrydingas(kraujomaiša), kris retai kada išeina į naudą. Ir rinkis tokį ožį, kurio motina yra kuo produktyvesnė, tada didesnė tikimybė, kad jo palikuonys pranoks savo tėvus ir bendra bandos genetinė vertė kils. Nors šitą ir tiap turbūt žinote.

Šeip kiek neša mano mano grynai teorinės žinios tai žinduklių skiepyti, bent kol jie žinda krekenas neapsimoka, nes jie antikūnus (imunoglobulinus ir kt.) gauna su motinos krekenomis. Jų imuninė sistema dar tik vystosi ir nesugeba suformuoti pakankamai stipraus imuniteto, tad labai greitai tenka jauniklius perskiepyti.

O kam per daug svarstyti, geriau tiesiog suduoti antihelmintikų ir visx. Na dar aišku reikėtų padaryti kitus tyrimus ar neserga kokiom kitom ligom.

Kažkada buvau nusipirkęs dvi pilkųjų milžinų pateles. Vieną brokavau kadangi vesdavo po 2 triušiukus. O kita buvo visais vesdavo kaip pagal standartą - po 6. Auginau kol gyva buvo. Pardavėjas sakė kad pilkieji milžinai labai nelepūs. Ir iš tiesų, augo ji ir jos triušiukai labai gerai, lyginant su kitais mano neveisliniais triušiais. Pilkieji milž. už flandrus kiek mažesni. O apie belgus ir aš tą patį girdėjau.

O gal kas nors augina pilkuosius milžinus, arba belgų flandrus? Pirmoji veislė geriau, turėjau kelis, netokie lepūs, kaip flandrai.

Man 'Auksiai', 'Delikates' ir 'Gardieji'(bent mes juos taip vadinam ) dar neseniai teko nusipirkti 'Jonagold', kurių obelėlė pas mane tik auga, pirkti obuoliai labai skanūs.