Na,kam kokio šuns reikia... Šiaip čia aprašyta nestabilios psichikos,agresyvūs šunys. Kame gerumas tokį augint,jeigu rizikuoji pats būt apdraskytas arba ištrūkęs gali svetimą žmogų,vaiką sunkiai sužalot... Apie tai reiktų stipriai susimąstyt.
Auginom ir mes vokietį kažkada.Teko šiek tiek apie juos domėtis.Jiems reikia daug fizinio krūvio,leisti išsibėgioti.Vokiečių aviganiams ne tai,kad reikia daug bendravimo,o reikia mokėt juos pastatyt į vietą.Nes patinai ypatingai siekia tapt gaujos vadu,konkuruoja dėl valdžios su kiekvienu šeimos nariu.O jeigu dar pasitaikys koks nestabilios psichikos...Šiuos šunis geriau auginti tiems,kurie šiek tiek nusimano apie dresūrą,nes kitaip jie gali tapt per daug pavojingais.Su mūsiškiu panašiai ir buvo ,iš pradžių džiaugėmės,kad sargus,protingas,supranta ir vykdo daug visokių komandų,bet neužilgo jau buvo bėda su juo.Iš šeimos klausydavo tik dviejų žmonių,kitiems geriau buvo su juo nesipykt.Jeigu iš pradžių gyvulius gražiai padėdavo sugint,tai paskui jau griebdavo kąst,ypač veršiukus puldavo. Paskui pas kiaules į gardą įšokęs buvo,kol sugavom į kumpius kaip įsisegė,atplėšė gabalus mėsos Paskui jau negalėdavom jo paleist pabėgiot,tik išsivesdavau ant pavadėlio arba kur nors viduryje laukų,kur nesimatydavo nei gyvos dvasios. Aišku,čia ne taisyklė ir nesakau,kad visi jie tokie,jeigu pasitaikys šuo su tikrai stabilia psichika nebus tokios bėdos su juo.Bet nežinai,ant kokio užtaikysi,ypač kai dabar daug jų kaip minėjau yra linkę į agresiją.Jeigu rinksiesi piktą,sargų šuniuką ar norėsi jį tokiu padaryt,rizikuoji kad po to su juo nesusitvarkysi.