marazas

kaip viska iskrapstyt is hidrosistemos tai net nzn... buvo toks atvejas pusantrinis viksrinis, i hidrosistema atrabotkes pripilta. Kelis kart viska keiciau, ir zarnas puciau - kaip juodas tepalas taip juodas... o sistema siurblys, skirstytuvas, bakelis, filtas ir 1 hidrocilindras...

Kas nors naudojate kokias apsaugas trifaziams varikliams nuo perkrovimo? Man nelaime nutiko i didmaisius grudus pilant - prisipilde, niekas neisjunge ir neber variklio... Rusiska apsauge nespejo suveikt Kol kas kito variklio valdymui panaudojau daznio keitikli. Ten galima uzprogramuot kritine apkrova. Bet nepaisant visu teigiamu savybiu tai pakankamai prabangus dalykas sneko valdymui

mano ukir is ukininko patarejas. Skelbimu kaip ir gana

o kur ta zeme turi? parasyk i pm daugiau

tj galima ir intercooleri pridet - dar kokias 5 ag isgausi, o gal ir daugiau tada paaiskes kad stumuoklines grupes madresnes reikia.... ir galia beveik 2 kartus pakelsi beje, tie patys belaruso varikliai, montuojami i zil sukvezimius, d245.9 turi 136ag, o d245.30 - 156 ag

geriau pirma kart valkiuot ir antra kultivuot - taip daug geriau issilygna. Susispaudzia irgi gal but geriau, tik kaip susitankina nzn beje, dar sumetimus ir ismetimus su lekstem prazaziuoju, kad lygiau but.

cipavimas belarusui netinka. Tai taikoma varikliams, valdomiems mikroprocesoriniu sistemu. Geriausias efektas gaunamas kuomet variklis turi elektroniskai valdoma kintamos geometrijos turbina. Principas paprastas: keliant turbo slegi daugiau oro i cilindra pripuciama, pagal tai padidinama kuro norma. Gali buti ir pariebinamas misinys. Rezultate - daugiau galios ir dumu, maziau ekonomijos. Be to cipuojant atsisakoma visokiu ekologiniu apribojimu (CO, NOx emisijas mazinanciu parametru), tai taip pat leidzia kelt galinguma. Esant galimybei gali but koreguojamas uzdegimo kampas, keliamos maksimalios apsukos. Kas blogai - trumpesnis variklio (kartu ir transmisijos) darbas del padidejusiu apkrovu, trumpesnis servisavimo laikes del greiciau susidevinciu tepalu (suodys, didesnes NOx emisijos).

as tai rudeni i savo laukus dazniausiai neivaziuoju, kad piktzoles galeciau purkst

manau reikia imt. dali set tiesiai i raziena, siek tiek galima manau ir nearta palikt - es pinigus nemenkus uz raziena per ziema moka, tik nzn as papildomu salygu kokios ten. Vienaip ar kitaip didziausia beda izvelgiu kuomet reikes sudorot ir patalpint ta derliu kuris uzaugs

reikia belaruso elektros schema panagrinet ir paziuret kaip ta spirale pajungta. Beje, dar viena mintis, del ko gali kompresijos nebut ir sunkiai vestis. Pradege voztuvai arba per mazas voztuvu tarpelis.

cekiskas, atrtodo buna su sukinejamais is virsaus plumzeriais o senajam galimi tokie variantai: blogai isstatytas degimas (momentas kada kura i cilindra ipurskia), sudile ziedai, todel kompresijos maziau, uzsikimses oro filtras, susideveje purkstukai (arba per mazas ispurskimo slegis) - kuras ispuciamas strambesniais laseliais, del ko jis ilgiau dega ir mazesnis naudingumo koeficientas buna. Gali but ir dar kas nors o turbina vienaip ar kitaip labai daug duoda. Svarbiausia kad gerokai pekelia sukimo momenta esant aukstiems variklio sukiams.

na man niekada neiseina anksciau kaip rugsejo 20 paset. technologija paprasta: arimas 15 - 20 cm valkiavimas V formos valke su akeciomis (tada galima isilgai arimo vaziuot, ne taip purto ) volavomas pentinuotais volais, po arimo ir valkiavimo idealu kad palytu, bet taip retai kada nutinka. kultivavimas apie 5 cm gyliu seja apie 4 cm gyliu, kartu su kompleksinem trasom (100 kg/ha). sejamoji sz3.6, po sejamosios lengvos akecios o dabar diskusija padarom tokia: kas ka noretumet pakeist savaip ir kodel?

pusvamzdziu buna visokiu. Is plieninio istiso tinklelio (grudu bokste tokie stovi), tik apacia perforuota, kad tinklelis susidarytu, arba apacioje formuojamos specialios kiaurymes. Kaina 40 - 50 lt +PVM uz 90 cm ilgio loveli, kurio skerspjuvio plotas 900 cm2. Mes tokius naudojam beveik visiem aruodam, turbut koki 100vnt is viso jau turim... Del laikymo tai jie is tikro stiprus ir patogus naudot, tad kaina nors ir didoka, bet proto ribose ir naudot juos verta. Didziaja dali turimu sudaro kongskilde kanalai. Juos vertinu del specifinio angeliu perforavimo. Isdestau taip, jog laisvas tarpas tarp kanalu nevirsytu 50 cm 60t aruodui ju sunaudoju apie 30 vnt. Centrini kanala darau metalini, mazdaug 2 m ilgio gabalais. Karkasas is kampucio, kuri aprengiu skarda ir ispjaustau kiaurymes. ju minusiai - pradedant uzpilinet turi aruode but zmogus ir juos apkasinet su siupeliu grudais, nes jie turi bjauria savybe issivaisciot stumiami grudu. labai brangus prijungimo elementai - galus uzdarancios skardeles, prijungimo elementai (vadybininkai net nesivrgino pasakyt kiek kainuoja - sako visvien nepirksi , bet kita vertus kai kombainas lauke stovi o pats turi prijungimus lipint tai sumoketai kiek paprasytu, bele tik butu pirkt ), kryzminiai sujungimai. Kai pats darai prijungimus kartais nutinka taip kad grudai byret vidun pradeda ir visa kanala uzkemsa.

as notra imu 2.4d (1.2 - 1.3l/ha) ir granstaru (apie 15 - 18 g/ha) Taip pat sis misinys gerai ima daugiametes pienes. Kad geriau balandas imtu, ypac paaugusias, reikia PAM pridet. Taip pat darant misinius granstar + banvel. Sie itin efektyvus pries salpusni. Turejau likuti sekator (ne od), sumaisius su banvel ir orius (aktyvioji medziaga) efektas irgi lb geras gavosi, pries usnis balandas ir salpusni. 2.4d ir banvelo minusas tas kad labai stresuoja augala, tad reikia purkst ne veliau kaip krumijimosi pabaigoj (nors leidziama iki 5 lapeliu).

tj patirtim pasidalink - kame saknys buvo kad neveike?

rezistoriu papildomai reikia idet ir kontroline spirale kabinoj, tada viskas ok bus va ir as toki aparata nupirkes turejau kuris nesivesdavo. pradziai pasukt reikedavo ilgiau, paskui kai nebepadejo isimdavau kaitinimo zvake ir propano degikliu pakaitindavau kol uzsivesdavo. Kai ir tas nebepadejo nutariau remontuot. Kad iki dirbtuviu nuvaziuot tj uzvedziau kaitindamas su rezaku. Isardzius 3 cilindram pirmu kompresiniu ziedu neberadau, o stumuokliai kaip olandiskas suris - su "akutem" buvo. Problema - perkaitintas variklis, del ko sutrukinejo kompresinai siedai, o likuciai visokiu eibiu pridare. Db dar kitos galvos reik, bet pirksiu kai pinigu bus

pries koki penketa metu buvom pritruke seklos kokiu 200kg. Tevukas sumaqste jog galima metu senumo portal kvieciu paimt. Buvom pasilike vistom lesyt, bet apsiskaiciavom ir visu nesuserem. Tai po metu daigumas gal 20% sieke ... vejos zole gerai dygsta ir 5 metai pasibaigus galiojimo laikui, bet cia truputi kita tema tas daiktas kuri srauto dalytuvu pavadinau turetu atrodyt taip: is siurblio zarna beicas ateina i didesni uzdara inda, o is jo plona zarnele nueina i dozavimo vonele, o stora atgal i backa. Sis daiktas turetu but primontuotas auksciau nei dozavimo vonele, kad baigiantis beicui plonaja zarnele dozavimo vonele uzsipildytu. Plona zarnele (arba toki pat stora, tik su su imontuota diafragma) reiklainga tam, jog sumazinti patenkanti srauta. Nes jei pateks nors puse to srauto, beicas is dozatoriaus per krastus begs. man kiek sunku papasakot kaip ir kas ten turetu but, bet tikiuos jog supratot

nemanau kad is to naudos turesi. giluminio purentuvo tikslas suardyt arimo pada, kuris paprastai prasideda 25 - 30 cm gylije, suformuotas dar kolukiu laikais. Tad reikia leist ji giliau iki kokiu 40 ar 45 cm. Ka daryt jei tokiame gylije molis buna tai nezinau

jei blogai surinksi labiausiai tiketina jog salnika pramus

sumaisyk su kokybiskais kvieciais. Pas mus kolukis kol gyvas buvo, tj kviecius su vasariniaisa kvieciukais maisydavo kad kokybe isspaust

dar vienas link'as kur beicavimo aparatu galima paziuret http://www.english.petkus.de/scripts/an ... =sg_beizen

nelabai klysti, kazkas panasaus iseina bent jau mano skaiciavimai irgi ta rodo. Aktyvios ventiliacijos pigumas tas, jog grudu dziovinimui naudojama aplinkos siluma. Jei dziovinsime dregnus grudus oras iseinantis is aruodo bus saltesnis nei aplinkos kazkur 1 laipsniu (mano pacio pastebejimai). Be to, ventiliatoriumi slegiamas oras syla, tad energija vienaip ar kitaip veltui nesvaistoma - paduodamas oras kazkur 1.5 laipsnio siltesnis nei aplinkos. Kiek gramu vamdens isnesama su kubu oro labai paprasta pasiskaiciuot. Zinant kiek vandens garu telpa 1 kube oro prie esamois temperaturos reik susiskaiciuot vandens kieki paduodamame ore. Taip pat pamatuot temperatura ir santikine dregme iseinancio oro ir is to susikaicuot kiek gramu ispuciame. Skirtumas - naudingas ispustas kiekis. Jei dregme >16%, tai iseinancio oro santykinis dregnis apie 95% Siap daugiau nei 3 g ispust nelabai pavyksta. Bandziau ivertint kokiame sluoksnyje dziuva grudai. Mano nuomone apie 30cm. Koks slainkimo greitis nzn man rodos kad rusiskas 7,5kw ventiliatorius duoda kazka vir 10000m3 valandai. taigi iseina kad per 1,5val. isdziovinsim 3proc. dregmes ir sunaudosim apie 10kw energijos taigi 1 proc tik 3kw, kazkaip cia negerai gaunasi kazkur isivele klaida

kai taip brangsta trasos tai manau sezoninis atpigimas nekompensuos ilgalaikio kainu kilimo....

kiek girdejau sinadien popiet prdavimus nutrauke, tad matyt teks laikyt .... :D

tai kad neplaukiotumet kaip slapios vistos jum kelatas taisykliu keiciant dyzeliui galvas: 1. kiekvieno keitimo butinas slifavimas. Paprastai galva slifuojama ne daugiau kaip 2 - 3 kartus, priklausomai nuo to kiek mikronu nuima. Galvos tarpines dadamos remontines, etitinkamai storesnes. Net jei galva yra su vizualiai matomais itrukimais dazniausiai jie nera "kiauri" ir su tokiais labai daug kilometru galima nuvaziuot. Siauluos zemaites gatvej atrodo ciuvas daro. Man pries 2 metus uz 40lt atrodo slifavo ir patikrino. eile gal 1 ar 2 dienos. 2. galvos vaztu keist nebutina, nors rekomenduojama. Yra 2 religijos tuo klausimu: Vieni sako jog varztai nusilpsta ir del to reikia keist, kiti sako jog seni varztai geriau tuo, jog buna "nusistoveje" ir maziau tamposi ar deformuojasi laikui begant. 3. Daugeliui masinu galvos verziamos is vidurio krastan, verzimas atliekamas 30Nm+60Nm+90 laipsniu+90 laipsniu (galejau kur ir suklyst, bet atrodo taip). Siap paveikslelis su verzimo tvarka ir jegomis turi buti pridetas prie galvos tarpines (beje daznai nesutampa su gamykline instrukcija, tad kuo tiket only god knows....) 4. Galvos papildomai neverzinejamos ir tepalam anksciau laiko keist jokiu reikalavimu nera, netgi ziedus pakeitus. Idirbimo procesas reikalaingas po honingavimo ir ziedu keitimo, veleno slifavimo ir indeklu keitimo, nes slifavimo ir honingavimo metu prisitrina metalas abrzyvu, kurie pereina tepalan, skatina detaliu dilima, be to tepalas uzsitersia del sparciau dylanciu daliu idirbimo metu ir nuo nesvarumu likusiu surunkinejant varikli.