Jump to content

Pienmėgys

Ekspertai
  • Pranešimai

    2670
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    21

Atsakymai kurių autorius Pienmėgys

  1. On 2021-01-14 at 11:15, KAZE pranešimas:

    Nepykit,turiu bėdą,neaiškiai išsireiškiu.Norėtusi sužinoti  apie pašarus,kurie maždaug vienodai skaidomi skrandžiuose ir žarnose.Pvz. kukurūzų grūdų krakmolas ar karšto spaudimo išspaudos...Arba ar toks  teiginys nėra visiška nesamonė :kad apsaugtais riebalais galima dalinai keisti,kompensuoti tuos pačius kukurūzus ar miežius.O ne tik ,kad apsaugotus riebalus dedam prie grūdų ,raciono skaičiavimo išlyginimui.

    Hmmmm... kažkaip praleidęs klausimą buvau. Ir pripažįstu, kad ne visai  turiu ką atsakyti.. 

    Na, kukurūzų grūdų krakmolas prieskrandyje skaidomas lėtai ir pakankamai tolygiai, kažkiek jo patenka į plonąsias. Čia sausų kukurūzų. Tuo tarpu kukurūzų grūdainio krakmolas skaidomas kažkiek greičiau (priklauso nuo drėgmės), ir į plonąsias patenka labai mažai, panašiai kaip miežių. Kiti grūdai(kvietrugiai, kviečiai avižos) skaidosi žymiai greičiau, ir norint padaryti taip, kad prieskrandyje būtų karšto spaudimo rapso išspaudoms (ar kitokiems sunkiai skaidomiems baltymams) skaidyti verčiant į mikrobinę masę pakankamai energijos, šiuos grūdus tenka traiškyti. Nes malti jie susinaudos anksčiau, ir mes prarasime kažkokį mikrobinio baltymo kiekį.

    Apsaugotais riebalais, žinoma, galima kompensuoti kukurūzus ar miežius, bet tai tikrai nebus protingas pasirinkimas. Nes apsaugoti virškinasi tik plonosiose žarnuose (prieskrandyje lipolizė beveik nevyksta, mes apie tai kalbėjom) ir trūkstant prieskrandyje energijos iš kukurūzų ar miežių krakmolo, mes prarasime ir mikrobinį baltymą ir laisvas riebalų rūgštis, susidarančias fermentavimo metu. 

    Nors apsugotus riebalus, norint gerų pieno rodiklių vistiek reikia šerti . Nes pieno riebalai susidaro iš trijų šaltinių: Su pašaru patenkančiais augaliniais riebalais (labai ribotas kiekis apie 4proc racionoSM) fermentacijos prieskrandyje metu susidariusių laisvų riebalų rūgščių (pagrinde sviesto ir acto) ir plonosiose įsisavintų prieskrandį praėjusių riebalų (mūsų aptariamų apsaugotų).

    Na, dar kažkiek priklauso ir nuo tų pačių apsaugotų riebalų riebiųjų rūgščių sudėties.

  2. Kolegos! Supraskim vieną kartą, kad ne į visus klausimus įmanoma atsakyti. Va, klausia Lunaras kiek galima duoti kukurūzų per kartą?? O kaip jūs šeriat? tas kartas po snukiu ar į mikserį?  Kokie dar pašarai? Kiek pašaruose ląstelinos, kiek ji efektyvi? Šeriat kokį nors buferį? Tas pats su melasa...

    Aš viso labo tik receptūrininkas, ir galiu pasakyti, kiek ko nebijant galima šerti tik žinodamas bandą ir susivedęs visą racioną į programą. Taigi negaliu spėti ką turi ūkis už šimto km.

    Į bendrus, atrajotojų virškinimo fiziologijos klausimus atsakinėju, bet ten tik karvės medžiagų apykaitos dalykai, o konkretūs šėrimo klausimai..... arba atsakyti neįmanoma, arba tokio pločio temos, kad tingisi tiek rašyti.

  3. prieš valandą, voras pranešimas:

    Jevgenijaus, parašysiu kas man žiauriai režia akį ir ausį.

    Galiu pateisint kai koks murzius nepraustaburnis dvasios elgeta rašinėja tokius daiktavardžius  vatnikai, vatastanas, amerikosai ir visos kitokiis kalbos šiukšlės, jis neturi supračio ir jam tai atrodo šaunu.

    Atleiskim jiems, tai negalia. 

    Bet kai solidūs vyrai, mūsų forume jie du mažiausiai, leidža sau į eterį leisti tokias literatūrines niekšybes, atleisk, man žema!

    Daug sykių ketinau parašyti, bet vis numodavau ranka, tikėdavausi, kad praeis.

    Šį kartą sakau, broli, sustok, man tai nepatinka, nuoširdžiai tikiuosi, kad tokių kuriems tai nepatinka dauguma.

    Netoleruosiu ir sekantį kartą gausi poilsio!

     

    Na, rimtai nepagavau kampo... Negi nesat, didžiai gerbiamas kolega kada nors bandęs priversti save pasiklausyti ir pažiūrėti Solovjovo ar Kiseliovo laidų?? Ir daugumos ten dalyvaujančių pasisakymų?? Po to jums nepatinkantys čia kolegų pasisakymai ir emocijos visai švelnūs atrodys... Turiu omenyje tų laidų dalyvių pasisakymus mūsų ir sakykim, ukrainiečių atžvilgiu.... 

  4. Somatinės ląstelės, kolega Ramza, yra uždegimo pieno liaukoje pasekmė. Baltieji kraujo kūneliai pagrinde. Jie atidirba slopindami uždegimo židinį, ir po to organizmas juos pašalina su pienu. Pagrindas kovojant su SLS yra melžimo higiena, bet deja, ne tik. Sakysim karvė buvo lyg ir sveika, SLS normalus, o kažką suėdė ne taip, ir somatai pašoko aukštyn. Reiškia, užkratas buvo (ir tešmenyje ir tvarte) bet karvės imunitetas buvo pakankamas neleisti tam užkratui plisti. Blogas pašaras kalė per imunitetą- ir rezultate milijonas SLS.  Bet, pasikartoju, užkratas jau buvo. Ir pateko jis ne kitaip, kaip per spenį. Ir vėl grįžtame prie melžimo higienos. Dar vienas keistai skambantis, bet labai efektyvus būdas kovoti su somatais yra šėrimo laikas.

    Labai svarbu tinkamai gydyti. Ir besikartojančias- taip, belieka brokuoti.

  5. prieš 17 minutes , armins pranešimas:

    O jeigu smulkininant ir i transeja? Kaip tada maistingumas?

    Ne viskas taip paprasta.Svarbiausia norit didelių baltymų (tikrai patrauklaus produkto), pjauti reikia anksčiau. Prasidedančios butonizacijos fazėje. T.y. butonai prasideda, bet dar nežydi. Kita vertus, kuo daugiau masėje baltymų, tuo blogiau (sunkiau) masė silosuojasi. Reikalingi tikrai geri inokuliantai, arba dideliu cukringumu pasižyminčių žolių įmaišymas į masę. Bet tuomet skiesis baltymai, nes cukringa žolė ne tokia baltyminga kaip liucerna. Dar prisideda sunkumai su realizacija. Vežti kažkur silosuotą masę nelabai gausis, nes išėmus iš tranšėjos prasidės antrinė fermentacija, masė darysis neskani dėl sviesto rūgšties didėjimo.

    Na, grynai liucernai ir žemės reikalingos labai specifinės.. Vandens lygis, etc...

  6. Na......  tikrai ne visais atvejais tai būtų tas pats.. Pvz, atrajotojams reikalingas tam tikras dalelės ilgis (ne mažiau 1,5 cm) o granulėje ar tokį ilgį įmanoma bus sukišti?? Kita vertus, granuliavimas papildoma energetika, o produktas neturėtų kainuoti daug daugiau už 0,1 EUR/kg.

    Latviai daro ir šieną ir granules, bet ten akcentas į masę, ir baltymai gaunasi kažkur apie 15-16.. O tokie tikrai neveža, nes eilinis šienainis Lietuvoje panašių rodiklių būna.

  7. Nuo pašarų, kolega Ramza, nuo pašarų.... Ir nuo šėrimo, žinoma.. Jūsų išvardinti mineralai būtini, bet jie tik palaiko gyvulio sveikatą.  Ilgą laiką jais nešėrus, kris ir produktyvumas ir gyvulys gali nustipti.. Bet, kad pašiūpeliavus kreidos (kalcio) pakils pienas ar pariebės nekeičiant nieko kito, tai taip tikrai nebus. 

  8. Žinoma galima... Į protingus klausimus atsakinėti visada malonu..

    Taigi... dauguma įprastinių pašarų, kuriuos šeriame karvei, suėda ne karvė, o prieskrandžio mikrobai prieskrandyje.. Kažkur 70-75 procentų nuo visų sušertų pašarų. Prieskrandžio fermentacijos išvengusi dalis patenka į tolimesnį virškinimo traktą kur juos bando virškinti jau pati karvė, savo organizmo fermentais. Kartu su ten pat patekusia mikrobine mase. T.y. prieskrandžio mikrobų pertekliumi. Jau esu kažkur rašęs, kad gerai subalansavus racioną, per dieną užauga iki 2,5 kg perteklinės mikrobinės masės. Kuri yra nuostabus amino rūgščių šaltinis kūno ir pieno baltymų susidarymui.

    Deja, genetinės atrankos laiku kreipiant dėmesį į karvių prieskrandžių dydį, stengiantis pagerinti (padidinti) prieskrandžius (nebestebina 800kg svorio karvės), buvo kažkaip praleista, kad ir plonųjų žarnų virškinimo galimybės didėja... Ir mikrobinė masė, išėjusi iš priekrandžio jau nevisai patenkina jų virškinimo galimybes. Na, va ir naudojam racionuose įvairias žaliavas, apsaugotas nuo virškinimo (fermentavimo) prieskrandyje, o nueinančias į plonąsias žarnas ir virškinamas ten.. Balansuojant racioną ir siekiant maksimalios išeigos, skaičiuojama, kad ir prieskrandis būtų pilnai apkrautas (pigesnioji raciono dalis), ir toliau būtų ką virškinti (brangesnioji, bet turinti didelę įtaką rezultatui dalis).

    Vėl tiek tos teorijos..

  9. Kolega KAZE, tikrai tokioje bandoje toks koeficientas gali būti. Ir drįstu pasakyti, ganėtinai paparastai.. Nepavydėkit karvėms pašaro pilnai apkraunačio VISĄ virškinimo traktą, neleiskit joms ėsti savęs laktacijos pradžioje, gaminkit laiku ir gerus šienainius ir bus tas koeficientas.. Bus net gal didesnis.. Na, ekologiniuose ūkiuose su tuo sunkiau, žinoma.

  10. Prieš 1 valandų, u.k aurimas pranešimas:

    bent jau su Limuzinais pas mane beda del riebalu :) mazai ju buna :) 

    Tada melasa kaip tik.. tik, kiek, iš lempos pasakyti negaliu.. Priklauso nuo atrajojimą palaikančios ląstelienos kiekio kituose (apėminguose ) pašaruose... Na, ir krakmolo daugiau tada racione reikėtų (kad lašiniai augtų) bet ne kartusu melasos didinimu..

  11. On 2020-11-16 at 09:42, Ramza pranešimas:

    Kas toks isireiskimas "blesiniai" dar niekap negalim per tiek laiko isivaduot is sovietinio mastymo.

    Kaina pagal kokybe, kokios kokybes dabar pienas kai seriam visokiais papildais, vaistais, sojom gaunas pieno misinys.

    Ramza, gal galėtumėte bent vieną pavyzdį, nuo kokių papildų pienas gali būti riebesnis ir baltymingesnis?

  12. Prieš 3 valandas, Andrew pranešimas:

    rapsu 2,5 kg o melasos sunku pasakyt puse kibiro skiedziam vandeniu ir sudrekinam rapsu isspaudas

    būtent išspaudų tiek ir galima dėti (dėl galimo riebalų pertekliaus). tiesa, dar svarbu karšto spaudimo ar šalto. nes karšto spaudimo išspaudose riebalų mažiau (apie 8 proc) tai jų galima ir daugėliau šiek tiek..

    O jei naudojat (šeriat) rapso rupinius, tai ir 4kg ne riba... Į urėją žiūrėkim.

  13. Naaa..... negalima aliejaus karvei.. Augalinių riebalų kiekis karvei ribojamas 4% nuo suėdamos sausos medžiagos.. T.y. gera karvė suėda apie (sakau "apie" nes būna ir daugiau) 25 kg SM. Keturi procentai bus 1 kg. Bet į tą vieną kg įeina riebalai išspaudose, šienainiuose, silosuosuose , grūduose.. Patikėkit, susirenka ... nemažai. Tuo tarpu tokių riebalų (aliejų) perteklius stabdo mikrobinę fermentaciją prieskrandyje (anksčiau sakydavo, kad apvelia pašaro daleles ir neprileidžia mikrobų jų skaidyti, dabar sako, kad nuodija), Ypač dvi neprisotintos riebalų rūgštys C18-2 ir C18-3, linolinė ir linoleninė... Pirmiausia nuo to ryškiai krinta pieno riebalai,  po to mažėja primilžis...  Nors yra atvejų, kai taip daroma (šeriama būtent šiomis riebalų rūgštimis) tam, kad karvės kuo greičiau susisėklintų (neatiduota energija pienui ir pieno riebalams tenka karvei ir dėl geresnio energetinio balanso karvė geriau "užkimba")

    Rapso ir saulėgrąžų aliejuose gausu minėtų rūgščių.

    Todėl ir šeriam karvėm įvairius "apsaugotus" kurie neskysti prieskrandžio temperatūroje (apie 40C laipsnių), kad pasiektų plonąsias ir ten lipazė (pačios karvės, ne prieskrandžio mikrobų fermentas) suskaidytų ir gyvulys turėtų energetinės naudos iš to..

  14. prieš 31 minutes , Andrew pranešimas:

    Na pas mane ju deja yra... Kitas klausimas gal kur ir buvo kalbeta bet nerandu... Koks butu efektas seriantgryna rapsa traiskyta,malta ar butu panasus eektas kaip isspaudu ar per daug ten rieblu ? 

    Vasario mėnesį tikrai nebebus... Neimkit į galvą.. Įsisavinimas su laiku siloso duobėje gerėja. Iškompensuokit trūkstamą krakmolą dabar, ir neperšerkit vėliau, kai įsisavinamumas pagerės.

×
×
  • Create New...