Pienmėgys

Tai kad ji seniai pražiopsota... Pagal šių metų žolės subrendimą reikėjo 05 18 -25 šienauti.. Dabar jau kokie 4 proc baltymų į medieną pavirtę..

Silose- yra metodikos...bet jos maždaug 5 proc tikslumu... Žolę - sverkit 100 gr (arba 1 kg) kiškit į mikrobangę, kaitinkit iki netoli svilimo, vėl sverkit ir turėsit procentus...

Kadangi žolė jau pagyvenusi (jei pirmą pjovėte) rekomenduočiau inokuliantą su fermentais pasirinkti.. Paskaidys truputį celiuliozę, bus ką valgyti lacctobacili ,geriau užsikonservuos... Ir jei suksit šlapią, žiūrėkit tokį kuris bent nuo 30 proc SM pradeda veikti..

Gera nuomonė. Tik kai žolė varpinė jauna, jų būtinumas abejotinas... Jei sena, bus laikoma ir šeriama ateinančią vasarą šiais laikais jie būtini.. Taip pat kategoriškai būtini, jei silosuojame (ar šienainiuojame) labai baltymingą ankštinę žolę (liucerną ar dobilus) Tik reikia kruopščiai pasirinkti..

Gali būti žirniai, pupos, sėmkės...

Pirmas variantas greičiausiai....... svaigstant apie "seniau buvo geriau"

Tuomet truputį padidinkit "miltų" ir "traiškytų grūdų". Nuostabu būtų, jei gautumėt cukrinių išspaudų džiovintų kažkur po 0,5 kg karvei dienai.. Jei žolė prastesnė, reikia kokių pigesnių baltymų papildyti.. Jei labai karšta ir 0,2 - 0,4 kg apsaugotų riebalų nepamaišytų..

Kuri laktacija?? Užtrūkimo metu "gražios" nebuvo?? T.y. riebokos?? Pernai žolė tokiu metu buvo dar jauna.... šįmet - jau persenusi...

Na, beveik viskas tiesa, išskyrus užtrūkusias... Kadangi užtrūkusioms vitaminai / mineralai tris kart svarbiau negu melžiamoms, tikrai nepatarčiau taupyti joms tų dviejų kg koncentratų su mineralais... O jei karvutės geros, aukšto produktyvumo, neriebios tikrai nepakenks užtrūkusioms ir aukštos kokybės baltymų nedidelis kiekis... Esu matęs amerikiečių racionus, kuriuose užtrūkusioms sušeriama iki 2,5 kg sojos rupinių per dieną... Taigi, kolegos...venkit taupyti ant užtrūkusių... Tiesa, vėl gi... žoliniai užtrūkusioms duodami labai specifiniai.... kaip ugnies reikėtų vengti ankštinių (dobilų , liucernos) ypač, jei bandoje pasitaiko parezių.. Ir penki kg smulkintų kvietinių šiaudų irgi nieko keisto užtrūkusiai karvei per dieną..

Matot kolegos... atrodo į paprastus klausimus nėra paprastų atsakymų... Reikalas tame, kad laktacijos bėgyje karvės poreikiai LABAI keičiasi, ir tai kas tinka (ar visai netinka) iš karto po apsiveršiavimo, visiškai netinka (ar labai tinka) karvei trūkstant... Dar reikia pastebėti tai, kad tokie šėrikai kaip aš, yra skirti pramoninėms fermoms kuriose ir pašarus galima sumaišyti, ir gyvulius sugrupuoti ir koncentratus pasigaminti... Juk visi suprantame, kad šėrimo patarimai didelėje, pramoninėje fermoje ir ūkyje kur žmogus laiko penkias karves turėtų būti skirtingi... Aš čia galiu prisvaigti krūvas patarimų apie propilenglikolį , kalcio propionatą ką tik apsiveršiavusioms, apsaugotų riebalų rūšis ir pasisavinimus laktacijos pikui, šiaudus ir kukurūzų silosą užtrūkusioms..... bet ar panaudos tuos patarimus tokie kolegos kaip gž ????? O didelės fermos turi visas galimybes turėti savo atsakingus šėrimo patarėjus, kad nepirkti kreidų ir druskų už vitamino E kainą.... Todėl prašau kolegų nepykti, kai patarinėju ir atsakinėju į klausimus, kurie man pačiam atrodo įdomūs...

O kas yra normaliai?? Su vienu šienu šerdamas neprimelšit 40 kg per dieną... Ir 25 kg primelšit iš labai geros karvės tik laikinai, kol karvė ės save.. Ir norint pastoviai melžti tuos 25 tikrai neužteks to šieno, grūdų miltų, ir melasos... Dar daug ko reikės..

Jei avižą gerai sutraiškot, ir jų kiekiai nedideli (koks kilogramas per kartą) vasarą - taip... O šiaip tai - avižų labai greitai skylantis krakmolas, kai jų daugiau šeriam, gaunasi dideli pH (rūgštingumo) svyravimai... Daug pieno norint, labai lengva acidozę įvaryti.. Matot.... celiuliozės žolėj visada pakanka tik jos forma ne visada tinkama... Jei šeriame papildomai šiaudus ar šieną karvė daugiau atrajoja, bet krakmolo žolės baltymui skaidyti juk nuo to daugiau neatsiranda, ar ne??? Reiškia, karvė tų baltymų įsisavinti negalės.. Turėsim sveiką karvę, bet viso pieno, kurį ji galėjo produkuoti, mes negausim... Taigi.... Racionai turi būti balansuojami ir pritaikomi gyvulio poreikiams taip,... kad gyvulys produkuotų maksimaliai įmanomą produkcijos kiekį..

Pabraukiau, kur skaityti.. Krakmolas iš grūdų (nuo 55 iki 75 proc grūdo sudėties) cukrus iš melasos (paprastai 47 proc sudėties)

Čia melžimo metu tiek gauna?? Pusė kg per du kartus melasos nepakenks, tik padės... Šiaip tai, norint daugiau primelžti, patarčiau ir miltų kiekį padidinti.. bent jau po porą kg.... Ar čia aikštelėje daugiau suėsti nespėja, pamelžiat ir lauk grūdat?? Jei žolę tinkamai nuganot, ir ji nesuspėja sumedėti, karvė baltymų didoką kiekį gauna iš žolės... Ir šių baltymų skaidymui ir perdirbimui į pieną ir kūno aptarnavimui ganiavos metu (ypač ganiavos pradžios, kol žolė jauna ir vešli) paprastai trūksta nestruktūrinių angliavandenių (krakmolų ir cukrų)... Taigi, šiūpeliuojam miltų (nepatariu daugiau 2 kg per kartą) ir semiam pieną po kibirą... .... iš kiekvieno spenio.....

Kiaurą parą ant žolės?? Miltai kokie, kokių grūdų? Kaip miltus gauna, kiek per kartą?? Šiaip tai melasa tikrai neturėtų pakenkti, tik kaip jūs ją duosit?? Ir kokį kiekį? Kur premiksus dėjot???

Tai dabar dar ir karštis krito..

Na, aš išleidau iš akiračio, kad pašarai buvo rasti neprižiūrimi..... Tuomet, žinoma, visa ekonomika keičiasi...

Urėja dar didelė.. Nesisėklins karvės...

Pas karvę - labai mažai gali būti įtakos.... Nes šerdami karvę, trimis ketvirtadaliais šeriame ne ją.... Karvė tiesiogiai pati suvirškina ir įsisavina tik apie ketvirtadalį suėsto pašaro..

Nežinau... perskaičiau VISĄ prieinamą pasaulio mokslinę literatūrą apie melžiamų šėrimą, niekur neradau, kad pektinai pieno skonį gadina... O ir praktika aštuoniolikos metų sudarant racionus sako ką kita..

Ganot?? Jei ganot, pageidautinas komponentas - cukriakų drožlės....

Šiaip tai nieko blogo negalėtų būti... Bet, jūs turite suprasti, kad viščiukų ir paršelių skiriasi ir mineralų vitaminų ir amino rūgščių (baltymų sudėties) poreikiai... Taigi, labai gero augimo turėtumėt nesitikėti... ir ekonomika pas jus bus nekokia... nes broilerių pašarai brangūs...

Rugys toks pat grūdas, kaip ir kiti... tik jo krakmolas sąlyginai greičiau skylantis, todėl jo poreikis iš karto po apsiveršiavimo - abejotinas...ir, jo poveikis susisėklinimui/ nesusisėklinimui labai apaugęs legendomis.... o konkretaus nieko nepavyko rasti (kiek melžiamas karves liečia)

Šiaip tai galima, tik kokiu pašaru?? Kokio amžiaius viščiukų?? mėsinių ar dedeklių??