Pienmėgys

Turėsit srutinėje daug gražių kukurūzų grūdų... ir pieno tanke mažai pieno..

Na ir kas gali rizikuoti patarti jums šerti ar ne tokį dalyką..?.. Jei yra vabalų, reiškia buvo drėgmė kurį laiką, jei buvo drėgmė, gali būti mikologinis užkrėtimas... Jei yra mikologinis, gali būti toksinų.... Tiesa, karvės prieskrandis ganėtinai gerai su toksinais tvarkosi, bet gali būti ir tokių aplinkybių, kad jie kenks...... Pigios tos jums siūlomos pupos, ir baltymų ir krakmolo atžvilgiu, bet rizika tokia, kad spręsti tokius dalykus tik pats turite...

Jei švarūs, tai tikrai nėra blogai, juose daug yra neįkainojamo pektino (taip vadinamos "tirpios ląstelienos") kuri labai gerai didina mikrobų populiaciją prieskrandyje, tuo pačiu ir pieno gamybą.. Niekur kitur jo nelabai yra (truputis liucernoje).Na ir dar keletui dalykų naudingi Pramoniniuose ūkiuose tam naudojame cukriakų drožles, džiovintas ar silosuotas.. Tik iš tikro daug darbo reikalaujantis augalas, sunku tolygiai pašerti, reikia smulkinti .... ir panašiai..

Kolega Mantukai.... Kokia senove padvelkė iš jūsų klausimų.. Nesitikėjau, kad dar kas nors augina runkelius šėrimui.. Juk žvėriškai imlus darbui dalykas, ar ne?? Jei tai paprasti pašariniai runkeliai galit sušerti iki 15 kg per dieną, jei cukriniai- 10. tik jų per kartą tikrai negalima sušerti .. Kviečių, kvietrugų, miežių krakmolo poveikis karvėms skirtingas, todėl ir šerti jų galima skirtingus kiekius (per kartą) Traiškymas yra labai geras būdas apdirbti grūdus šeriamus melžiamoms karvėms. Kur kas geresnis negu malimas, nes mažina acidozių pavojų sušėrus per daug per kartą.. Bet kuriuo atveju nerekomenduočiau daugiau poros kg per kartą bet kokių grūdų, nes kiek suprantu, koncentratai subalansuoti nebus, tik grūdai.. ..

kažkaip daug jums gaunasi... man, pvz, pridėjus 30 proc. , gaunasi tik 10,4 cnt...

Tai priklauso nuo kelių faktorių: Kaip sutraiškot grūdus, kaip suminat, kiek nuimat nuo tranšėjos pjūvio per dieną, ir ar liks kukurūzų siloso tranšėjoje šėrimui vasarą. Mažiau svarbu (bet vistiek svarbu) kurioje pusėje tranšėjos atidarymas.

Ir per kiek laiko toks reikalas atsipirks, esant dabartinėms pieno kainoms??

Pardavinėja daug ką.... tik pirkti iš tikro mažą dalį reikia (gyvulininkystėje). O čia parodytoje reklamoje siūloma šerti ne sudygusius grūdus, bet augančius želmenis, kurie iš tikro neblogas pašaras tiems kas turi prieskrandžius, ilgas žarnas, ir daug mikroorganizmų juose..

Na... rūgimo bakterijos (po to, kai pasaldini, paverti krakmolą į cukrų) irgi krakmolą naudoja spiritui gaminti.. Taigi, jei suspėji panaudoti kol cukrus nesunaudotas- turbūt galima... Asmeniškai mažai patirties mažai tame turiu, kad kategoriškai pasisakyti..

O dėl ko jie turėtų tikti pašarui??? Grūdai šeriami dėl krakmolo (energijos), o dygdamas grūdas tą krakmolą verčia į cukrų ir intensyviai naudoja.. Tiek padygę jie lieka tokios maistinės vertės, kaip šiaudai..... Juk grūdui sukauptos energijos reikia tik kol daigas per žemę išlenda...

Taaip... pasitaisėte, kolega, kaip ir teisingai... Tik aš vėl grįžtu prie to paties... Kadangi atrajotojai (mikroorganizmai jų prieskrandyje) sugeba įsisavinti bet kokios rūšies azotą, ar tai būtų pilnavertis baltymas, ar atskira amino rūgštis, ar amino rūgšties dalis - peptidas, ar net atskiras azotas karbamido ar amoniako pavidalu, tai skirtumas tarp naudingo azoto esančio pašare prieš silosavimą ir po jo bus labai jau nežymus...Išgaravęs azotas.. Drįstu teigti, kad tai daugiau riklausys ne nuo inokulianto naudojimo, o nuo to, kaip greitai bus sudėta ir uždaryta duobė. Tiesa, skiriasi skirtingų azoto šaltinių pasisavinimo (skaidymo) greičiai, .. Na... tiesa sakant, šituo post'u jokiu būdu nenoriu agituoti nenaudoti inokuliantų... Kai kuriais atvejais jie tiesiog būtini ir neišvengiami.. Bet tai jau kita tema..

O dabar pageidautina labai detaliai kaip atsiranda daugiau baltymų pašaruose dėl šito stebuklo???

Kadangi tenka ne viename ūkyje pabūti, galėčiau ir aš tokių pavyzdžių privardinti... kad ir sukišus į tecniką, pastatus, žemę, gyvulius milijonus, nukritus pieno kainoms dvasinti gyvulius pusbadžiu... Kuriems atstatyti produktyvumui pakilus kainoms ilgo laiko reikės..

Dar ir kaip renkasi... Karvės renkasi pagal kvapą (ypač nemėgsta apseilėto pašaro, net savo pačios) vištos - pagal spalvą (prioritetas - geltonai)

Žinoma, kad tokių dalykų yra.. Ne viename ūkyje mačiau... Dar ir tokia sistemėlė prieaugliui atiduoti blogiausią pašarą yra pakankamai gaji.. O dar reikia atsiminti, kad veršelis vos ne iki dviejų mėnesių dar ne atratojas, taigi jautrus visokiam brudui.. Šito tikrai nepaneigsi..

Na, dėl Olandijos.. ir 100 karvių... Pas olandus klimatas ir šiltesnis kažkur 6 laipsniais, tai jie tuos 20 hektarų 4-5 kartus žolę nuima, ko trūksta- nusiperka.., o mes norim viską, įskaitant grūdus, patys užsiauginti... O tam reikalinga žemė... Vėl gi kooperacija ir galimybė pasinaudoti agroservisų paslaugomis ruošiant pašarus... Ir nepertaraukiamos ilgametės ar net ilgaamžės ūkininkavimo tradicijos... ko mes tik labai sunkiai ir palyginti trumpai.. mokomės..

Kolega Vaivada, jūs maišote du dalykus... Taip, paramos iš sanglaudos fondų po 2020 metų neliks ar ji ženkliai sumažės.. Bet tiesioginės išmokos už žemę, ar kur yra už produkciją - liks... Jos ir kituose ES šalyse yra. O senojoje Europoje dar ir gerokai didesnės O dėl to, kad lietuvis bijo kito lietuvio, kad išduos, apvogs, apgaus.... Kadangi man jau gerokai virš 60, teko pamatyti visko, tai manau, kad mus to intensyviai mokė 50 metų... Ir dabar mes tik labai lėtai to atsikratom... labai lėtai...ir nerangiai. Ir geriausias to pavyzdys Pienas Lt epopėja...

Su viskuo sutinku ir viskam pritariu išskyrus frazę 'žmogaus organizmas panašus"..... Panašus, bet tik po knygenų... Jų, o ir prieskrandžio, pas žmogų nėra... Todėl ir virškinam viską patys, savo nuosavais fermentais... Nors ir griežtai nepritariu atrajotojų šėrimui supelyjusiu ar net supuvusiu pašaru, bet iš tikro atrajotojo virškinimo sistema pakelia daug daugiau tokio pašaro, negu galėtų pakelti žmogus.. Mikrobai didžiąjame prieskrandyje sugeba prisitaikyti prie labai jau sunkių sąlygų... ir neutralizuoti palyginti didelius toksinų (mikotoksinų) kiekius.. Žinoma, tai ne rekomendacija tokiais dalykais užkrėstais pašarais šerti... Tai tik gal dar vienas priminimas tiems kolegoms, kurie turėdami visai neblogus pašarus, leidžia pinigus mikotoksinų surišėjams..

Aha... Austrijoje austras parodė mano akimis pilį.... Galingą kompleksą pastatų... Ir sako:- Čia tipinis austro valstiečio ūkis.... Kai nusitebėjau iš pagrindų pastatytais mūro pastatais, man paaiškino, kad jei ūkis gyvuoja 300 metų tai dar nesenas.. Daug ūkių po 5 - 6 šimtus metų gyvuoja... Taigi, kolegos.... kas turit galimybę pamastyti, neužmirškit 50 metų komunizmo statybos pas mus, kai buvome jėga pratinami visa, kas sena griauti, ir nieko gero nestatyti.. Ir tai neskaitant prieš tai pusantro šimto metų valdžiusios imperijos..

Reikia įvertinti ir subsidijų skirtumą.. Senoji Europa gauna daug didesnes išmokas...

Tam, kad palyginti vien gaunamas pieno kainas, reikia daug dalykų įvertinti... Pvz, ar yra įstatymu įtvirtintas pieno kiekio perskaičiavimas pagal riebalų - baltymų rodiklius. Kiek žinau, nei Latvijoje nei Estijoje to nėra, ten kiekvienas supirkėjas nusistato jam reikiamus rodiklius (jei parduodamas pienas jų nesiekia- nuoskaita) Amerikiečiai net biržoje rodo pieną rodo perskaičiuotą tik pagal riebalus (FCM) prilygina 4. T.y pienas perskaičiuojamas 4 procentų riebumui. Be to Lietuvoje mokama už pieno ŽALIĄ baltymą, Vokietijoje ir daug kur kitur už TIKRĄJĮ baltymą.. skirtumas tarp šių rodiklių svyruoja tarp 6,5 ir 8 procentų.. Italų saite CLAL (kurį gal daugelis pasižiūrite)visos kainos perskaičiuotos 3,7 procento pieno riebumui, bet tuomet neįvertinama priemoka u- baltymingumą.. ir t.t. ir t.p.

O tokia ramybė kelias dienas buvo.... Ir vėl tas vamsėjimas.....

Kolegos, kai kurie būdšunius pradedate priminti..., Kiekvieną praeinantį laikote pareiga aploti...

Jei čia aprašinėtume visus produktus, kurie yra rinkoje siūlomi, forume pritrūktų vietos.. Viena galima pasakyti, kad šis produktas nepakeis nei baltyminių nei energetinių žaliavų... Jų vistiek reikės, ir ne mažiau, negu prieš duodant šį, ar kitą probiotiką. Ir dar vienas dalykas..... Skaičiuokime... Kiekvieną kartą skaičiuokime, kiek produktas brangins kilogramo pieno savikainą... Ir darykime išvadas, ar gali būti taip, kad produktas tą brangimą ir padengs ir dar pelno atneš

O ko pasiekti norit? Koks tikslas?? Ar svajojat, kad sudavus kažko, staiga pienas pradės bėgti upėmis?