Pienmėgys

Na, tankiausiai būna ne "noras ėsti" o galėjimas ėsti... Jei užtrūkusiai karvei vaisiaus augimui karvei užtenka suėsti 10- 11 kg sausų medžiagų pakankamai vidutiniško pašaro, tai apsiveršiavus jai 30 kg pieno reikia 23 kg... Per vieną dieną ji negali tiek padidinti apetitą... Problema,kad produktyvumas didėja greičiau, negu apetitas.. Dėl neėdimo.. Paprastai kuo labiau įmitusi karvė, tuo mažiau ji apsiveršiavusi ėda.. Tai vienas dalykas... Kitas dalykas, rinkoje egzistuoja ir siųlomi begalės skanintojų, pradedant nuo melasos (atsargiai, cukrus!!!) ir visokie KETOMAX ir panašiai.. Kiekvienas turime tą skanintoją atsirinkti, kad gyvuliai ėstų paduotą pašarą.. Esu turėjęs tokią problemą viename ūkyje.... su tokiu lenkišku skystu skanintoju išsprendėme problemą Profilaktiškai prieš apsiveršiavimą galima supilti trejetą- penketą dienų po 400- 500 gramų propilenglikolio... Bet būtent supilti, o ne suduoti su pašaru.. Kažkur jau esu aprašęs dėl ko ... tingiu kartotis..

Pabandykim, kolegos dar kartą pasigilinti į ką tik apsiveršiavusios karvės šėrimą... Tarp kitko, Audrutės paminėtas herdsman'as dalinai buvo teisus, sakydamas, kad po apsiveršiavimo karvės organizmas turi atsistatyti.. Reikalas tas, kad iš tikro užtrūkimo metu labai sumažėja prieskrandžio rezorbcinės savybės (nešeriant užtrūkimo metu krakmolingų žaliavų(grūdų miltų) sunyksta prieskrandžio gaureliai- papilės) karvė neįgeria per prieskrandžio sienelę laisvų riebalų rūgščių (LRR) ir energetikos iš prieskrandžio fermentacijos proceso pasisavinimas yra labai sunkus.. Pašėrus daugiau miltų, o ypač lengvai skaidomo krakmolo grūdų (kviečių, avižų) ir išsiskyrus daug LRR gali gyvulį ištikti staigi acidozė sub, ar net klinikinė.. Tam kad tokių dalykų išvengti, pramoninėse bandose sudaromi specialūs racionai, kur kviečių ar avižų miltai keičiami dalinai traiškytais kukurūzais, dalinai cukrinių išspaudomis, o bendras energijos poreikis priartinamas prie reikiamo apsaugotais riebalais.... Dar reikia atsiminti, kad baltymai taip pat energija, tik viską apsprendžia raciono kaina... Šiandien, kai atsirado prošvaisčių dėl pieno kainų savo gyvulius reikia šerti įpatingai atsakingai, kad galėtume atsistatyti tą finansinių riebalų sluoksnį, kurį praradome praeinančioje duobėje..

Audrute, tai tuomet to herdsmano ir klausti reikėjo, kaip nešeriant gyvulių (ir tuo pačiu skatinant ėsti save) išvengti ketozės... Mano žinios ir patirtis ūkiuose sako ką kita:- Užtrūkusi karvė prieš veršiavimąsi turi gauti su racionu pakankamai baltymų ir energijos savo kūno poreikiams tenkinti ir auginti vaisių (veršelį) gimdoje. Energijos neturi būti per daug, kad išvengtume perteklinio įmitimo (riebėjimo) Kritiškai svarbu sušerti pakankamai vitamino E ir seleno veršiavimosi stresui sumažinti ir siekiant išvengti nenusivalymų. Jokiu būdu neperšerti kalio, kalcio (kai kuriais atvejais ir fosforo) kad išvengti parezių. ir šerti pakankamai vitamino D (kai kada net suleidinėti) Apsiveršiavus, suprantant, kad pačioje pradžioje karvė negali suėsti tiek, kiek reika patenkinti jos produktyvumo poreikius šerti kiek įmanoma geresniais pašarais su kuo didesniu baltymų ir energijos turiniu. Tai daroma tam, kad sumažinti iki minimumo jos pačios riebalinio audinio (sunkiais atvejais ir raumenų) mobilizacijos. Reikia suprasti tai, kad gyvuliui trūkstant energijos jis savo kūno riebalų atsargas varo per kepenis versdamas tuos riebalus reikalinga energija pieno gamybai ( jai smegenys ir instinktai sako koks svarbus veršelis) ir kepenyse to proceso metu kaupiasi ketonai... Rezultatas - ketozė ir suriebėjusios kepenys.. Taigi, aš norėjau pasakyti, kad siekiant išvengti ketozės (energijos trūkumo) reikia gyvulius šerti subalansuotu pašaru kiekviename laktacijos tarpsnyje.. Receptūrų, kaip išvengti energijos trūkumo nešeriant gyvulių - neturiu..

PORĄ SAVAIČIŲ PO APSIVERŠIAVIMO (AR PRIEŠ APSIVERŠIAVIMĄ) NEDUODAT JOKIŲ MILTŲ??? Skatinat karvę tą laiką ėsti save??? Kuomet didžiausias enrgijos tankio pašare poreikis, jūs nutraukiate koncentratus ir tikitės, kad nebus ketozės?? Jeigu tai darytumėt dėl acidozių, suprasčiau..

O kiek šį ir praeitą mėnesį gaudavot??

http://www.cmegroup.com/trading/agricultural/dairy/class-iii-milk.html https://www.globaldairytrade.info/ O pasaulyje ir žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos kyla.... ir stipriai, sakyčiau, kyla..

O!!! Kada pasibaigė Vietnamo karas?? O kada pirmą kartą paminėtas (paminėtas, o ne panaudotas) glifosatas?? Tarp kitko, Vietname tikrai buvo naudojamas "Oranžas" ir jis yra dioksino darinys. Kuris žemės ūkyje nenaudojamas.. O kur įrodymai, kad šios tamstos įkeltos nuotraukos būtent nuo mūsų čia aptariamo glifosato, o ne nuo kitų dalykų?? Viskas kuo puikiausiai atitinka Gaidamavičiaus chebros taktiką... Kuo labiau įbauginam besiklausančią (ar žiūrinčią) publiką, nes tai padės toliau išsimušinėti fondus tolimesniai veiklai.. Net ir nevengdami niekuo neparemtų argumentų..

Tai tada prašyčiau patikimą šaltinį, " kaip yra įrodyta, kad kelia vėžinių ląstelių vystymąsi" kur tie įrodymai yra.. Taip pat patikimą statististiką kiek sumažėjo ėriavedžių reprodukcinis amžius nuo 1971 metų, kada buvo pirmą kartą paminėti glifosatai... Na, ir vėžinių susirgimų didėjimo statistiką taip pat nuo tų metų gerai būtų pamatyti.. Kolegos....... mes čia kalbame apie avis, kaip jas auginti ir padaryti produktyvesnes... Neužsiminėkime čia Gaidamavičiaus ir Delfio bauginimais..

O!!! O kaip kenkia glifosuoti grūdai?? Kodėl GMO Nepaminėjot??

Buvo pasakyta:-"Stambiuosius pašarus ėda puikiai". Reiškia, apetito nepraradus, o natūraliai stengiasi ėsti tai, kas pagyvins atrajojimą, pakels prieskrandžio pH (pašarmins). Ir vengia miltų, kurie tą pH numuša (parūgština).. Čia vienas variantas.. Kitas variantas- grūdai šauniai papelėję ir karvės tai jaučia.. Ketozės atveju (klinikinės) neėstų nieko.

Kolegos, šis forumas tai vieta pasikeisti informacija apie pieno kainas. Todėl prašyčiau susilaikyti nuo vienas kito įžeidinėjimų ir panašių į "š....ą malti" frazių..

Atėjus į lauką.... nelabai yra metodikų. (siloso tranšėjoje, smulkinto- yra). Parsinešus namo iki mikrobangės, ir turint gramines svarstykles, galima ganėtinai tiksliai nustatyti..

Jei susukot tampriai, nebus oro, bus silosas.. gali kartais gautis rodikliai net ir geresni, nei iš vytintos (sakot iš jaunos žolės) Pavojus yra dėl ne visai gero susifermentavimo, gali būti sviesto rūgšties..., bus nelabai skaniai ėdamas

O kaip su imunitetu?? Ar avys gauna reikiamus vitaminus mineralus??

Na, lyg ir turėtų būti aišku, kodėl taip yra... Net ir prastame šiene baltymų yra 10 - 12 proc. Šiauduose tuo tarpu - 3,5 - 4 proc. Šiauduose cukraus nėra, šiene bent 3 proc.. žinoma, šienas skanesnis.. Rašiau gi nesitikėti, kad vien šiaudų užteks... Jei jau norite, kad juos ėstų, palaistykit praskiesta melasa.. O šiaip šiaudai šeriami ėriavedėms prieš apsiėriavimą didesniais kiekiais.. Kitu metu- tik atrajoti nustojus galima panaudoti

O stovi?

Dėl mineralų vitaminų- visiška tiesa.

Nėra didelio skirtumo tarp šiaudų (maistine verte) O kiek mielai ėda, nuo daug ko priklauso, nors šiaip yra pripažįstama, kad avims avižiniai šiaudai yra skaniausi, o miežiniai antroje vietoje..Kviečių- turi mažiausią maistinę vertę (nors skiriasi tikrai nedaug).. Ir dar... nereikia tikėtis, kad vien šiaudų užteks..

Tai, kad tai Tauragės statybai papildomo pieno tikrai nereikės.. Ten išskyrinės baltymus iš išrūgų, kurios lieka po sūrio gamybos.. Jas taip nenaudodavo.. Kiek supratau, ten vyks tik gilesnis to paties pieno perdirbimas..

Higiena, higiena ir dar kartą higiena... Kažkas kažkur perneša nuo karvės ant karvės..

Melžiklius keiskit.... Melžėjas ant ausų statykit... Milijonnikes brokuokit.. Spenių mirkymo skysčiui netaupykit..

Čia iš vienos karvės ar iš bandos?? Surašykit į PM detaliai ką ir po kiek per dieną šeriat, kiek dienų karvė po apsiveršiavimo, kelių veršių ir kokio amžaus karvė, kiek melžiat iš karvės paskaičiuosiuosiu, kokiems pieno rodikliams tempia tas "ką bešerčiau"

O ko tikitės šerdami sėlenas vištoms?? Ir dabar, prieš pjūtį, sėlenos paprastai būna brangios.. po poros mėn. ryškiai pigti turėtų, kai malūnai pradės naują derlių malti..

Taip, visiška tiesa.. ir laiko trečiam atolui užaugti lieka vis mažiau

Šiaip tai gal reikėtų bandyti pasiūlyti kitokio starterio.. Nes kaip ir žmonių, taip ir gyvulių skoniai skiriasi..Gal jai neskanus tas Joseros (nors šiaip tai geras pašariukas).. Ūkiui reikėtų pasiimti tris- keturis pašarų pavyzdžius, supilti po truputį keletui veršelių ir stebėti, prie kurio pirmiausia eina ėsti... to skonis ir bus tam kartui geriausias, jį vertėtų pirkti... Žinoma, iš tokio gamintojo, kuris gali išlaikyti pastovią tokio pašaro kokybę.. O dėl blogesnio augimo vasarą - susidurti neteko, bet karščio veiksnys veikia neabejotinai...