ricardaas

Na bet nerandu čia "Jaunojo ūkininko įsikūrimo" paramos skyrimo ar neskyrimo sąrašo...ŽŪ valdų modernizavimo tai yra,bet jaunujų nerandu...

kur paskelbta

"Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narių vizito Vokietijos Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos federalinėje žemėje pas galvijų veisėjų asociaciją ir tarptautinėje gyvulininkystės parodoje „Euro-Tier“ Hanoveryje 09.-14.11.08 PATIRTIS": http://www.lmga.lt/news/40.html

na mineralų nesunku paduoti papildomai...

Manau ir melžiamoms tinka nes skatina pieno gamybą.

neatmetų galimybės kad kada nors auginsiu kukurūzus...kaimynas turi sėjamają,o smulkinimui tektų samdyti...bet neturiu tranšėjos...kitas dalykas tai kad kukurūzus ne taip pigu auginti,o auginant mėsinius reikia žiūrėti kuo pigiau...juk daug kas siūlo pievas dykai nusišienauti...

Dirbamos tik iki 10ha...pašariniams grūdams užsiauginti

Bet transeja ilgalaike investicija, be to galima gamint ir kaupe jei transejos neturi. O kuo tu savo misrunus seri? Šienu iš rulonų ir kitkomis ir šienainiu iš rulonų.

Galbūt tiesa.Aš kažkur skaičiau kad 1ha kukurūzų išmaitina net 5 karves.Na aišku pasėlispasėliui nelygus. Na o kad tranšėjoje ekonomiškiau gamintis,tikrai sutinku,vienas iš kaimynų gaminasi(visi 3 kaimynai laiko po 30 melžiamų).Jam išeina žymiai pigiau nei rulonai nors ir visą techniką samdo... Na bet jei paskaičiavus kiek kainuotų pasistatyti tranšėją ir palyginti su tuo skirtumu tarp rulonų gamybos brangumo,tai manau tuo atveju gautusi pigiau rulonai.

Senas straipsnis "Auginti mėsinius galvijus yra pelninga": http://www.is.lt/santaka/jega/page/ii1_21.html "...Pradedantiems verstis mėsine galvijininkyste, V.Jašinskas siūlytų tokią verslo schemą. Laikomas karves sėklinti mėsinių veislių buliais. Veršelius auginti palaidus. Jiems žindyti atskirti kelias mažiau pieningas karves. Penkiems veršeliams pakaktų vienos karvės. Taip ne tik užauginami mėsiniai veršeliai, bet ir gerinama pieninių karvių banda. Palaipsniui penimų bandą galima papildyti grynaveisliais mėsiniais gyvuliais. Panaši mėsinių galvijų auginimo technologija plačiai buvo taikoma Vengrijoje. Per 3 metus vengrai, taip augindami mėsinius galvijus, bent du kartus pakėlė ir pieninės bandos produktyvumą. Žinoma, 1-2 karvių efektyviai mėsiniams galvijams auginti per maža. Reikėtų laikyti bent 30-50 karvių. Pelningai auginti apie 200 mėsinių galvijų, V.Jašinsko skaičiavimu, pakaktų ir 70 ha žemės..." Man "užkliuvo" pora faktų...kad viena karvė gali žindyti net penkis veršelius.Manau penkiems veršeliams net iš pieningos karvės jų gyvenimo pradžioje nelabai užtektų...kitas dalykas kad reikia kad jau labai taiki karvė būtų kad prisileistų ne tik savo bet net keturis kitus "įbrolius" Dar kitas įdomus faktas kad 200 galvijų užtektų 70ha žemės.Jei iš tokio kiekio bus bent 70 žindenių,tai kad tik joms vienoms užtektų tų 70ha ir tai gerai...

Pasirodo kad net Lietuvoje kiti laiko Limuzinus apskritus metus po atviru dangumi...kiek supratau iš straipsnio,galvijai neturi jokio tvarto: Straipsnis "Ūkininko galvijai kalvose ganosi visiškai laisvi" http://www.is.lt/santaka/?sid=4598 Gal kam atrodys keista, bet gamtą mylinčio ir nuostabioje Vištyčio seniūnijos vietoje, Liukių kaime, gyvenančio Juozo Paužos auginami gyvuliai laikomi kitaip nei visų. Neseniai įsigyti Limuzinų veislės raguočiai kartu su lietuviškomis juodmargėmis kaip tikri bizonai bastosi po Vištyčio kalvas aptvertoje 20 hektarų teritorijoje, kurios vieną pusę natūraliai „įrėmina“ upelis. Galvijai per dieną sukaria ne vieną kilometrą ir atsiliepia tik į šeimininko kvietimą. Taip auga ir J.Paužos veisiami arkliai, iš tolybių atidundantys tik išgirdę Juozo balsą. Pirko neseniai Limuzinus greta savo namų Juozas Pauža augina tik antrus metus. Šeimininkas net pats gerai nežino, kiek jų rupšnoja rudenišką žolę netoli namų nusidriekusiose kalvelėse. – Turėtų būti apie keturiasdešimt. Kartais randu kokią karvę jau su veršeliu, vadinasi, šeimyna padidėjo, – porino ūkininkas. Gyvulius Juozas Pauža, kaip ir jo tėvas, augina seniai. „Rimtus“ mėsinius limuzinus iš vieno verslininko jis ryžosi nusipirkti tik gerai pasvarstęs. Raguočiai greitai priprato prie naujojo šeimininko: ėmė atpažinti jo balsą, rytais, šiam važiuojant į darbą Vištyčio regioninio parko direkcijoje, tarsi išlydėdami būriuojasi prie kelio. Kartu su veislininkystės inspektoriumi Antanu Šimanausku panorę apžiūrėti bandą turėjome sukarti nemažai kelio kalvota ganykla. Priekyje, nešinas „lauktuvėmis“ savo karvutėms – keletu pakelių druskos, ėjo Juozas Pauža. Jis ir pats stebėjosi, kaip toli vidurdienį nuklysta jo banda. Paprastai tokiu metu jis būna darbe, tad ir nežino, kur ganosi raguočiai. Romūs it ėriukai – Galvijų banda, nelyginant tikri bizonai, išmynė savo takus, jais ir vingiuoja, – pokštavo J.Pauža. Nutaręs, kad toliau ieškoti neverta, ūkininkas pasilipo ant kalvelės ir pašaukė savo augintinius. Netrukus sutraškėjo krūmai ir tolumoje pasirodė rusvų ir juodai baltų nugarų vora. Džiaugsmingai mūkdami ir kratydami galvas raguočiai bėgo savo šeimininko link. Besigėrėdami įspūdingu reginiu vėlokai susizgribome, kad jei jie sugalvotų nesustoti, sprukti jau būtų vėlu... Palengvėjimas užplūdo, kai didžiuliai galvijai sustojo prie Juozo Paužos ir it šuniukai ištiesę galvas puolė laižyti ant jų snukių barstomą druską. Ūkininkas sakė neduodantis laižomos druskos gabalų, nes silpnesni visada būna nustumti ir negauna reikalingų mineralų. Vištyčiokas mėgsta pabūti tarp savo galvijų. Gyvuliai taip pat vertina šeimininko artumą ir laukia jo ateinant. Raguočių „kurortas“ Pasak A.Šimanausko, Limuzinų veislės gyvuliai skirti ganytis prastose ganyklose, tad Vištyčio kalvos jiems kaip tik. Juolab kad šią karštą vasarą jo bandai čia buvo tikras kurortas. Galvijai galėjo slėptis pavėsyje po medžiais, gerti iš upelio, gulėti krūmynuose, kai tuo tarpu paprastose ganyklose jų giminaičiai tokių sąlygų neturėjo. Pasak veislininkystės specialisto, vienas lektorius iš Prancūzijos yra sakęs, kad Limuzinų ir Šarolė intensyvios gamybos veislių gyvulių mėsa yra artimiausia laukinio elnio skerdienai. J.Paužos raguočiai net ir žiemą būna lauke, prie pat ūkininko namų. Čia jie paėda šeimininko paruoštų pašarų, atsigeria vandens iš kur ne kur tarp kalvų telkšančių balų. – Nei girdyti, nei mėšlo mėžti, – džiaugėsi vištyčiokas. – Ir man lengviau, ir gyvulėliai nevaržomi. Pavasarį daug raguočių ūkininkas ruošiasi parduoti ir pasilikti daugiau mišrūnų. Gamtos vaikas Ant greta namų esančių kalvų ganosi ir arkliai. Gal kokia dešimtis lietuviškų mišrūnų kaip tikri mustangai atidundėjo vos šeimininko pašaukti. Besidžiaugdami žirgai laižė ne tik iš rankų duodamą druską, bet ir šeimininko striukę. Kieme pasitiko visas tuntas šunų. Medžioti mėgstantis žmogus jų turi nemažai, tad jų įkurdinimo problemą išsprendė savaip – keletas sargių gyvena ant neaukštų sandėliukų stogų. Pasak šeimininko, iš aukštai jie daugiau mato, nereikia rišti ir vietos sutaupyta. Greta Paužų namų – ištisas įdomių statinių ansamblis. Įmantriai išpuoštų klėtelių, pavėsinių, pirtelių ir suolelių gausybę per dieną apžiūrėti kažin ar suspėtumei. Neseniai visos sodybos vaizdą pagyvino paties šeimininko su sūnumi pastatytas keturių aukštų malūnas. Pirmajame aukšte sukaltas didžiulis stalas, skirtas dideliam puotautojų būriui, o antrajame ir trečiajame įruoštos miegamosios vietos. Iš ketvirto aukšto pastogės labai gražiai matyti Vištyčio ežeras. Kraštas jo švysčioja ir sėdint jaukioje kailiais išmuštomis sienomis pavėsinėje. Malūno sparnai – patys tikriausi. Pučiant vėjui, jie mosuoja tarsi didžiulės rankos. – Dabar sustabdžiau mechanizmą, kad be reikalo neūžtų sparnai vėjuotą dieną, – pasakojo nuoširdžiai viską aprodęs ūkininkas. – Reikės dar sugalvoti, kaip juos prijungti, kad gamintų elektrą, bent puotautojams pašviestų, – nežinia, juokais ar rimtai dėstė vištyčiokas. Greta malūno – lyg vieta gandralizdžiui, lyg apžvalgos bokštelis. Juozas prisipažįsta, kad radęs taip išaugusį medį negalėjo jo nepanaudoti ir nepadaryti lyg kokios gūžtos. Paskui ir lenktų karčių susiradęs – dabar ten veda įdomūs laipteliai. Tvenkinio pašonėje baigiama įrengti bestogė pirtis. Nors yra ir tradicinė lietuviška, šeimininkas panoro turėti pirtaitę su nuimamu polietileno stogu. – Atvažiuokit į svečius kitąkart, poilsio dienomis ar vakare, tada daugiau parodysiu, paruošiu vaišes, – valydamas gyvulių „nuglostytą“ striukę ir jau skubėdamas į darbą kvietė ūkininkas. Goda PAUKŠTYTĖ Informacija iš : http://vilkovist.proboards20.com/index. ... 19&page=46

Na tai reikia traukti į viešumą tokius svoločius Paviešink bent jau čia kas jis toks per vienas ir kokiame rajone ir kokioje seniūnijoje dirba. Kuo labiau žmonės žinos,tuo sunkiau bus užčiaupti,o jei dar NMA prisijungs,rezultatų manau sulauksime.

Nuspręndžiau sukurti temą apie šią laidą.Kas nematėte per televizorių,galite pažiūrėti internete: http://www.lrt.lt/archyvas/ Šioje temoje galėtumėm aptarti tą laidą,kas patiko,kas ne...galbūt kas gyvena netoli laidos herojų ir gali pakomentuoti plačiau:ką žurnalistai pagražino,ko nepasakė ir t.t.

Kainos tikrai neblogos,ypač kaip šiemet...džiugina tai kad pradedama daugiau mokėti už ekologinę produkciją.Reikės man ne tik pievas bet ir javus ekologiniais paversti.

Ne,žemė turi būti nuosava.Kitas dalykas kad labai retai kas "Jaunojo ūkininko įsikūrimo" paramą naudoja statyboms...pagal kitas programas taip pat retai kas naudodavosi parama statyboms nes turi statyti sertifikuotos firmos,o jų įkainiai gerokai didesni,tai gaudavosi beveik dviguba kaina...todėl žmonės ir ima paramą dažniausia technikai pirkti nes su statybomis daug popierių... Pastebėjau tokią tendenciją kad net dideli ūkininkai stato iš paskolintų pinigų,o fermų įrangą ar techniką perka pagal paramą. Manau ir kad pagal "Jaunojo ūkininko įsikūrimo" programą geriau imti techniką,nes statyboms reikės visokių leidimų,poveikio aplinkai tyrimo iš aplinkosaugos ir t.t.

Gal kas iš forumiečių augina kokius švelniakailius žvėrelius Yra straipsnis apie jų auginimą: http://www.manoukis.lt/index.php?s=7458&m=2&t=40

Kadangi niekas neatsakė,pakartosiu savo klausimus apie Nitratų direktyvą:

bus matyti...

derlingumas tikrai neturi įtakos bet verslo plane turi įrodyti kad ūkis bus gyvybingas.Tau reikia įrodyti kad ir tokius derlius nukūlus,tavo ūkis bus pelningas.Jei visi skaičiai verslo plane rodys vien nuostolius,realu kad negausi paramos...

negali jis ekologiškai ūkininkauti tam būtina turėti gyvulių Kitas būdas tai žolių sėklininkystės ūkis,jei gerai pamenu,bet ten reikia sėklas pardavinėti...

Prieš mėnesį šnekėjau su LŽŪKT. Tada jų kaina buvo 5500 Lt+PVM. Derėkis drąsiai. Forumiečiai,ko jūs ieškote toli verslo planų rašytojų Juk turime savą forumietį zmogus_is_miesto,kuris parašytų "Jaunojo ūkininko įsikūrimo" projektą ir net avanso neiima kol projektas nepatvirtintas...man asmeniškai rašė ir kitai kolegei iš forumo,kol kas trimituoti kad tikrai gausiu paramą dar negaliu,bet projektas jau guli Vilniuje ir kažkokią komisiją jau praėjo...prieš tai praėjo patikrą teritoriniame skyriuje,dabar liepė laukti įsakymo iš Vilniaus. Beje ir kaina gerokai patrauklesnė nei dauguma čia pasiūlytų...

Apie Galovėjų augintoją Tomą Davainį: http://www.lrytas.lt/-12267084911225279 ... %97jai.htm http://www.manoukis.lt/euroukis/index.php?t=5&s=99&m=1

Ir čia tą patį rašo: http://www.lrytas.lt/-12266782191226493 ... %C5%B3.htm

Tai nusipirk 1000l talpyklą,jų Kaune pilna...o kainuoja tik 200-250Lt.Įregistruosi VMI ir naudosi.

tai čia ir yra tas verslo planas (kurio žadėjai neatskleisti)kaip prasigyventi iš nedidelio ūkio