ricardaas

Ką manote apie saladino(alaus gamyboje panaudoto salyklo) naudojimą galvijų ir kiaulių pašarui ?Gal yra augintojų naudojančių šį produktą ilgą laiką ir žinančių jo pliusus ir minusus ?Ar teisybė kad naudojant ilgesnį laiką jis išvaro gyvuliams kalcį iš organizmo (ypač karvėms,nes jis tikrai skatina pieno gamybą),kad nuo rūgštaus saladino(pastovėjusio kelias dienas) gyvuliams sugenda kepenys ?

O ką daryti jei pastebėsiu erkes ?Grūdų parduoti negalėsiu,nes pašarams reikalingi.O purkšti insekticidais tokiu atveju irgi ko gero neišeina...?

Ten turėjo galvoje tikrai pelną, nes jei 800 Lt/ha tik pajamos būtų, tai tikrai neverta net pradėti tokio verslo Ko gero kad pelną,nes tikrai neapsimokėtų pradėti...

Taip pat kažkur prie Kauno(jei neklystu) žmogus augina elnius ir lygtai danielius,apie jį straipsnis laikraštyje buvo,taip pat per teliką rodė...Jis labai agitavo užsiimti šiuo verslu ir minėjo kad pradedančiam netgi elnių porelę padovanotų...Jis dar golfo aikštyną turi,tad gali pabandyt internete paieškoti...

Vakar mačiau laidos "Tarp miesto ir kaimo" kartojimą.Ten kaip tik buvo reportažas apie žaliąjį kurą.Pagal vieno ūkininko paskaičiavimą 1 ha turėtų atnešti apie 800Lt pajamų.Jis kalbėjo,kad esą supirkimo problemų tikrai nebus ir neatsitiks taip,kaip atsitiko su linais,serbentais,avietėmis ir panašiai...Jis sakė kad tai geras būdas vyresnio amžiaus ūkininkams užsidirbti antrą pensiją.Jei 800Lt/ha būtų grynas pelnas-tai gal ir nieko,bet jei pajamos...nors gal jis ir turėjo galvoje pelną,tik pajamom pavadino...

Skaičiau kad tokios atžalos užauga tik ravint,jei neravėsi,bus gerokai mažesnės ,net metro nesieks...Ir dar atrodo tręšti reikia...nors dėl tręšimo gerai neatsimenu...

Įmanoma,kulami daug vėliau negu visos kitos grūdinės kultūros.Pats neauginu,bet prieš kelis metus teko skaityti straipsnį "Ūkininko patarėjyje" ten rašė apie ŽŪB kažkur Šakių rajone,kuri tuom užsiima.Jie atrodo bendradarbiauja su "Valjona" taip pat iš Šakių.Galėtum ten pabandyti pasidomėti,gal ką plačiau sužinosi...

Šiaip nelabai supratau,ką norėjai pasakyti tuom kad"pieninėm veislėm to daryti nepatarčiau" Mano pamąstymai tai tokie,kad ir kaip norėčiau užsiimti mėsine galvijininkyste,bent jau kol kas žindenes laikyti neapsimoka.Mes jau ilgokai auginame galvijus pieninių-mėsinių mišrūnus,todėl pabandysiu įvardinti žindenių pliusus ir minusus. Pliusai:nereikia melžti;geros kokybės mėsa,kuria pelningiau parduoti pagal skerdenas,o ne pagal gyvą svorį;užauga didesnio svorio (pvz:šarole buliai iki 1100-1300kg);tinka prastesnės ganyklos. Minusai:brangu įveisti bandą(net ir susigrąžinus valstybės paramą(iki 4000lt)) vistiek už veršingą telyčią reikės apie 4000lt mokėti;normali karve per metus duodama 4-5 tonas pieno,parduodamo po 0,7lt/kg duos pajamu 2800-3500lt,plius dar veršelį,kurį galima parduoti už 400-700(žiūrint ar mėsinis bus,kokio amžiaus ir t.t).Jei tą pieno neparduosime o girdysime veršelius,tai pieninė karvė drąsiai išmaitrins 4-5veršelius per metus,o žindene-tik 1(o subsidija už ją tik 600lt),o ją šerti taip pat reikia visus metus. Tad mano nuomone bent jau kol kas kol nepastatyta kokia nors specializuota skerdikla mėsiniams galvijams ir neišvežami į užsienį,jų auginti neapsimoka karve per metus duodama 4-5 tonas pieno,parduodamo po 0,7lt/kg duos pajamu 2800-3500lt,plius dar veršelį,kurį galima parduoti už 400-700(žiūrint ar mėsinis bus,kokio amžiaus ir t.t).Jei tą pieno neparduosime o girdysime veršelius,tai pieninė karvė drąsiai išmaitrins 4-5varšelius per metus,o žindene-tik 1(o subsidija už ją tik 600lt),o ją šerti taip pat reikia visus metus. Tad mano nuomone bent jau kol kas kol nepastatyta kokia nors specializuota skerdikla mėsiniams galvijams ir neišvežami į užsienį,jų auginti neapsimoka Aišku yra ir niuansų:galima pelningai parduoti veislei,stambūs ūkininkai gali patys organizuoti ir išvežti savo gyvulius į užsienį,bet šiaip ... Man atrodo kad čia tokia pat valdžios agitacija,kokia buvo su linais,cukr.runkeliais ir t.t.Prisiminkime kaip juodaisius serbentus agitavo auginti :rinka begalinė,labai perspektyvu,nesvarbu kad daug rankų darbo,kurkite kooperatyvus,šaldykite,vežkite į užsienį...kur dabar tie agitatoriai kai žmonės aparinėja serbentynus...

Nesupratau,gal paaiškintum plačiau:tai čia ar kamazas po aruodu pavažioja ir grūdai atidarius sklendę išbyra,ar kastuvu kasama į pūtiko leiką ?Negi pūtikas pats nesusiurbia?

importiniai putikai irgi energija srebia. be to jie gana brangus. statykit viena norija 9m aukscio ir po sandeli vaiksiosit kur norit ir pigu galima rast kokia u 2000lt. ir mazai elektros ir ilgaamzis daigtas. Norija gal ir gerai,bet reikės daužyti betoną ir daryti priėmimo bunkerį.Ir dar jei norijos aukštis 9 metrai,tai reikės ir stogą praardyti.Bet vėl problema:supyliau grūdus,norija juos paduoda į fuchtelį,o iš jo kur byra?Vėl į tą pačią duobę kur nevalyti grūdai supilti?Ar čia tu kalbi apie tokia norija,kokią teko kažkada matyti,kur ant bėgių važinėja?Tik ji buvo gerokai mažesnė,ne 9 metrų aukščio.Ten procesas toks:iš valomosios grūdus paduoda į bunkerį,prie kurio pritaisyta norija,ir visas šitas aparatas važinėja bėgiais lygiagrečiai sandėlio,prie lango sustoja,ikiša vamzdį į sandėlį ir įjungia noriją.Šiaip būtų idomu jei visą procesą aprašytumėt:atvežiau grūdus nuo kombaino,ar į bunkerį ar šiaip lygioje vietoje supyliau ,kuom perkroviau į valomąją ,kaip iš jos į aruodus perkraunu.Gal kas galite ir nuotraukas įdėti arba čia į forumą,arba man:[email protected] Pabandysiu ir aš savo sandėlio nuotraukas padaryti ir čia į forumą įmesti,gal aiškiau bus

Sveiki,gal kas nors pasidalintų patirtimi kaip mechanizuoti grūdų perkrovimą vidutiniame ūkyje, kuriame per sezoną prikuliama nuo keliu iki keliasdešimt tonų grūdų ?Stambiems grūdų augintojiems aišku -bokštai,norijos,o kaip smulkesniems ?Pas mane sandėlis 8x17,maždaug pusė jo yra betonuotomis grindimis ir ne sezono metu tarnauja kaip garažas.Likusi dalis-ant mūrinių stulpelių medinėmis grindimis aruodai(po svirno grindimis galima palysti).Mechanizacija prasta:grūdus nuo kombaino savivarte priekaba išpilame ant betonuotų grindų,šneku paduodame į valomąją (fuchtelį),kuri pakelta ant priekabos(taip geriau nes nereikia dažnai kasti šiukšlių prabyrėjusių pro sietą).Iš valomosios byra į bliūdą,iš jo kibirų pagalba patenka į aruodus.Kaip mechanizuoti šia dalį ?Jei naudoti kitą šneką,tai reikia labai ilgo,kad pasiektų tiesiai į visus aruodus užpilti.Pūtikas tiktų,bet daužo drėgnus grūdus,sutrombuoja(čia ne teorinės žinio apie pūtikus).Gal kas nors patars kaip palyginus nebrangiai palengvinti darbus,nes kartais tobulumas slypi paprastume.

Kaimynas daro taip kad šalia melžimo aikštelės už sienos pieno laikymo patalpą.Ten stovi pieno šaldytuvas,kuris šaldydamas pieną išskiria nemažai šilumos.Sienos apačioje anga,per kurią šiluma nuo šaldytuvo pateks į melžyklą.Dabar viskas tik statybų fazėje.Kai pabaigs,matysiu ar pasiteisino,tada parašysiu plačiau.

http://www.lmga.lt/

O kiek maždaug kainuoja tas skreperinis transporteris ir ar lengvai pritaikomas vietoje grandiklinio ?