Jump to content

AG Paulius

Nariai
 Peržiūrėti paskyrą  Paskelbtas turinys

  • Pranešimai

    1699

  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    12

 Turinio tipas 

Visas nario AG Paulius paskelbtas turinys

  1. AG Paulius
    Na aš niekada nemandravojų tik bandau viską vaizdžiai perteikti. Tikrai nesuprantu Jūsų logikos jei jūs galvojate, kad reikia eiti į bankus imti paskolas milijonines ir prisipirkti technikos kad ji stovėtų ir lauktų kada koks traktorius suges ir reikės jį pakeisti. Na praktikoje jei traktorius nėra senas ir daug moto h atidirbęs nelabai ir genda nebent ko pats nepridarai. laiku atiekant technikinę galima ilgai dirbti. Jūsų žiniai naują normalų traktorių nupirkti iki 190 ag nėra taip lenga. be 100 tuk eu. nelabai ką ir išsirinksi. Jei viskas dabar gerai ir taip, kam man papildomos išlaidos. Beje su jūsų LOGIKA, kad investicijos = derlius o pelnas išmokos toli nenueisi. Jei būtų 2 senarijai. 1) jei visa Lietuvos teritorija būtų paskelbta kaip kiaulių maro užkrėsta. Grūdų eksportas nebebūtų leidžiamas. Tad ūkininkai galėtų pačius kūrenti grūdais. Labai negera situacija. Būtų labai daug ašarų. 2) jei nuo 2020 metų nebeliktų išmokų arba jos drastiškai sumažėtų nes europos milijardų krepšelis ir ne už dyką dalinamas. Tuomet mūsų visi ūkininkai pavirstų verslininkais prekiaujančiais techniką, kad galėtų su bankais atsiskaityti. Tokia ta Jūsų ateitis prisipirkus technikos ?
  2. AG Paulius
    na turiu trašų barstytuvą 3t. lenkiškas unia su kuriuo aptręšiu per dieną daugiau nei pasėti galiu Belarusas 80 ag tampo priekabą su trašomis ir užpilinėja. Jei nėra kur skubėti arba negaliu su 3 tręšti tuomet tręšiu su beleriu 1 t bogbale tręštuve. O jei ir taip nespėčiau tai pilčiau po sėjos Žinote yra toks posakis susikurk komforto zona, jei reikia 3 technikos vienetų būtų gerai 4 arba 5 vienetai. Kiekvienas nenori verstis per galvą nori turėti rezervą visuose darbuose, iš čia ir atsirada apibrėžimas komforto zona.
  3. AG Paulius
    klausimas ar Jūs gerbiamasis esate ūkininkas ar technikos parko direktorius. ? efektyvaus ūkininkavimo ir yra esmė racionaliai panaudoti techniką, o ne susistačius grožėtis prieš svečius ir kaimynus. Ne technikos kiekyje yra esmė o kaip tu moki ją išnaudoti, bei kokius papildomus priedus prie jos naudoji.
  4. AG Paulius
    Na turiu traktoriu 300 ag. ir 160 ag. ir 80 ag. sėjomainoje vyrauja didesnė dalis ūkio žieminės kultūros. Žieminis rapsas, žieminiai kviečiai, ž. kvietrugiai. iš vasarinių kultūrų auginu žirnius, pupas vasarinių kviečių. pasitaiko ir atsėliavimų. darbo našumas su 300 ag traktoriu tempiu 6 metrų sėjamają. per parą paėjam nuo 40 iki 60 ha. kadangi rudeninės sėjos būna apie 300 ha kartais daugiau bet sėjos laikas nesutampa kultūrų tai pasėju be vargo ir verstis per galva nereikia, 160 ag traktorius žemę dirba su balkiu 7 metrų ir jei dar laiko lieka su germinatoriumi, bet tai tik nuo situacijos priklauso, ir lauko dirvožemio. Jei aš per 2 dienas apsėju iki 100 ha man užtenka ir visur suspėjų 80 ag. tampo purkštuva kuris 24 metrų taip pat visur spėja. Per rudenį susiariu visus likusius laukus, ir dar važiuojam uždarbiauti 300 ag tempia 7 korpusus 160 ag 5 korpusus per diena galime suarti nuo 15 iki 25 ha. pavasari pradedu nuo žemės dirbimo kadangi jau ir plotas nėra toks didžiulis ir trašas išsibėręs būnu be vargo pasiruošiu pavasarinei sėjai jei orai leidžia pradedu sėti žirnius, pupas v.kv. ir .t.t po sėjos ateina vėl tręšimas ir purškimai. Visi žinome kad kiekvienai kultūrai sėti yra terminai aš į juos itelpu tad ir sakau kad tai nėra stebūklas. Aišku čia gražiausias varijantas būna, kad ir sugenda kas pačiame darbymetyje na tuomet jau reikia ir paslaugos kaimyno prašyti.
  5. AG Paulius
    Aš labiau domėjausi agroSmartu ir Gis Sistemomi. Jos labiau pažengusios nei farmis ar egeba. Jeigu ką
  6. AG Paulius
    Didelis Ačiū, Su Egeba dar nesu susipažinės bet pažiūrėjus jų pristatomaji filmuką, sunkiai ten atrodo daug informacijos. Farmis pats naudojau kurį laiką, bet jis labai stringa ir per telefą sunku ten susikrapsštyti manau dar toli iki išbaigto produkto jiems. na bet kaip nemokama tai ir kenti. Delaval tinka tik pieno ūkiams bet manu jį protingai padaryta ir viena iš pažangiausių gyvulininkystės srityje. taip pat ačiū už nuorodas į forumus.
  7. AG Paulius
    prašau lietuviškas varijantas kurie atsovauja http://www.info.lt/imones/Agroplanas-UAB/2122918
  8. AG Paulius
    Jei tinka anglijos ūkininkams tai turi tikti ir mums. Beje jau yra atstovau kurie ir lietuvoje prekiauja ta programa. o kokių dar žinote lietuviškų versijų pasidalinkite informacija ?
  9. AG Paulius
    Gaal kas esate domejesis apie šia ūkio valdymo programą o gal jau ir turite ūkyje ? http://farmplan.co.uk/software/crop-management/gatekeeper.aspx
  10. AG Paulius
    Na mano atvėju Jūsų komentaras nėra labai tikslus aš puikiai susitvarkau su ūkiu ir dėl to man galvos neskauda, aš mielai dar kelius šimtelius ha priglauščiau jei tik atsirastų. Tik klausimas kodėl jūs sakote kad 340 ha buvo blogiau nei 250 ha. arba buvo prastos žemės, kurios pastoviai buvo nuostolingos arba, atsirado ūkio valdymo spragų kurios išaugo į problemas dėl kurių teko mažinti valdomus ūkio hektarus. Arba atsirado kaimynas kuris atmušė žemes ? visos Jūsų išvardintos programos yra yrankiai bet kad tinkamai jos veiktų reikia papildomų softų ir žaisliukų todėl tai nėra mums priimtina ir tikrai tas atsiperkamumas labai labai tolimas. Programos alizavimui labai nepatogios, kol jų neperpranti, bet norint neužmiršti nieko reikia nuolat dirbti, o tai naudinga tik labai dideliuose ūkiuose. Ką ateityje prisipažystu planuoju įsigyti tai lygegretaus vairavimo sitemą purškimui ir sėjai tai tikrai naudinga ir atsiperkamumas aiškus.
  11. AG Paulius
    puikiai išvardinote kelis apsektus norint optimisuoti ūkio veiklą, ir ūkininkavimą padaryti rentabilesniu. Kolkas pas mene 130 ha tenka 1 žmogus, turiu kelis traktorius ir vieną našesni kombainą. Ukininkauti tenka sunkioje žemėje, todėl taikau tik arimą. Dėl grūdų drėgmės neimu per daug į galvą spėju su vienu kombainu viską nusikulti o jei ir drėgnesni kokie grūdai būna pagelbsti džiovyklos, kur savikaina 4 maženė nei elevatoriuje. Taigi ir čia sutaupome. o dėl trašų svarbiusia pirkti tik to ko reikia ir pagauti tinkamą momentą kainos atžvilgiu. Štai ir pagal tokius skaičiavimus sutaupai mažiausiai 100 - 200 lt. jei skaičiuoti ūkio mastu imant vidurki 500 x 150 = 75 000 lt Jau ir technikos remontui po vieno sezono kaip ir pakaktų.
  12. AG Paulius
    taip technologijų šias laikais yra daug, bet ar visos jos yra reikalingos sprendžia kiekvienas žmogus, pasirinkdamas tokią ūkininkavimo technologija kuri efektyviausias jo ūkiui ir būdinga ūkio teritorijoje. Jei pas tave lengvesnės žemės tai ir dirbsi gal būt be ariminia technologija jei sunkesnės žemės stengsiesi daugiau susiarti, bet čia kiekvieno pagal situacija ir galimybes. Tačiau, kad ir kaip bedirbtumete vistiek turite žinoti tiek kuro normas tiek ha iždirbi, ir laiką. Aš geriausiu yrankiu laikau GPS man jis viską pasako ir kaip važiuoja traktorius ir kiek nuvažiuoja ir t.t. o dėl informacinių technologijų gal kas bandėte dirbti su AgroFarmis arba AgroSmart ūkio valdymo programomis ? labai įdomu sužinoti nuomone, jei kas turite ir jomis naudojatės ? Aš asmeniškai naudojuosi agrofarmis, bet jau nusibodo visokios problemos strigimai ir informacijos dingimai. Labai intensyviau pradėjau domėtis profesionaliomis ukio valdymo programomis. gal kas ką galite parekomenduoti ?
  13. AG Paulius
    Kiekvienas vadybininkas Pardavejas žiūri į savo pusę tai ką jis turi ir ką reikia parduoti. Ūkininkavimo yra nukreipęs į blogąją pusę mes tampame vis labiau priklausomi nuo chemijos ir rasų pardavėjų o interesai sukurti veisles kad jos būtų kuo vertingesnės ir derlingesnes tačiau vis labiau priklausomos nuo chemijos ir trąšų pramonės. Mus daro marionetės kurios uždirba vis daugiau pinigų ir juos atiduodame pramonei o patys turime tik darbą ir dar kartą darbą bei paskolas bankuose.
  14. AG Paulius
    Na jei jau darbuotojas pradeda galvoti kaip prisidurti prie algos ar kitaip kaip prasisukti nieko gero nebesitikek iš jo darbo jau jis niekada nebus sisikoncentraves į užduotį o tik galvos kaip prasisukti, o prasisukimui pas ūkininkus jei esi samdomas galimybių ir landų yra abstu
  15. AG Paulius
    Matot kaip yra jei aš gerai išmanau agronomija nereiškia, kad ir visus kitus dalykus susijusius su ūkio valdymu galiu taip gerai išmanyti. Kaip ir minėjau anksčiau yra darbininkai ir specialistai kurie atlieka savo darbą, tačiau rezultatus darbo vistiek aš turiu vertinti. O kad objektyviai galėčiau vertinti turiu išmanyti tai ką darau ar tai ką noriu įvertinti. Kaip minėjau apie buhalterijai apskaitinikes tik suvedamos pliusas su minusų o ar jūs bandote analizuoti savo laukus ir išlaidas,gautus pelnus - minusus . Kelerių metų bėgyje. Aš nieko blogo nematau tame kad esu zingeidus, kaip tik su kitais tokiais žmonėmis galime isdiskutuoti kažką naujo. Ar jūs galite atsakyti kiek per metus kuris jūsų traktorius nudirba darbo valandų ? Padaryti grafiką ir analizuoti kodėl vieni dirba daug o kiti mažiau, kiek suvartoja kuro tam tikram darbui, Poto išskaičiuoti kiek bendrai viso kuro sudeginta darbo valandų skaičiui ir kiek mg tenka vienam KW. Ar žinote kad kai jus nematote tarkim dirbantis žmogus netinkamai pasirenka važiavimo greitį ir darbinį gylį kiek jūs prarandame tiek kokybės, kuro ir galiausiai piniginių atžvilgiu. ?
  16. AG Paulius
    Ligų patogeninių dirvoje yra tiek kad net neverta galvoti kad augalai gali kažkuo nesusirgti geriausia stebėti orą, augalų tankį, ir prognozuoti kada kaš prasidėti gali. Visuomet jei naudoji fungicida naudok prieš ligų pasirodymą nes jie liga jau plika akimi matoma purskimas pavėluotas, nupurskes tik sustabdysi plitimą ligos bet dalį derliaus jau būsi praradęs. su kenkėjais paprasčiau gali naikinti židiniais. Ir prognozuoti jų plitimą
  17. AG Paulius
    Ną manau kai jau nebeturėsiu kur dėti pinigų, tada pradėsiu tiuninguoti techniką. Nes šiendienai visos tos technologijos yra geros, bet jų atsiperkamumas labai ilgas, salyginai labai brangu. Pirmiausiai manau reikia susistatyti ūkio valdymo technologijasir pasistatyti džiovyklas su grūdų saugojimo bokštais, o tada jaus sutaupius ne vieną tūkstantuką investuoti į autocomand. Dėl purkštuvų tai dar didesnis levelis nes jau tada reikia ir skaitmeninius žemėlapius turėti. Klausimas kiek iš jūsų, juos turite ?
  18. AG Paulius
    Ukininkas olandijoje jei neklystu išmokas gauna apie 3 karus didesnes nei pas mus, deklaracija galima žemės sklypui, kartą į metus. Ir jei tu augini tulpes tai gauni už tulpes jei daržoves gauni už daržoves, būna kad laukas nuomuojamas 2 kartus per sezoną vieniem kurie augina turlpes ir negauna deklaracijos , o pavasari išnuomuojamas daržininkams kurie pasiima deklaracija. Ir pas juos yra labai didelė konkurencija dėl žemės. nuosavos jie labai mažai turi, jei ūkis iki ha turi 15 ha nuosavos tai jau labai labai didelis turtuolis. Sunku žodžiais perteikti viską, nepamatęs nesuprasi o dabar jei taip galvojate, kad skaičiuoja NMA VMI ir taip toliau, jie skaičiuoja sau, bet tikrai ne jums ir jie skaičiuoja bendrai staistiką. Jei jūs ūkininkaujate galite pasakyti kiek darbo valandų tenka vienam jūsų traktoriui per metus ? kiek tenka to traktoriaus valandų vienam hektarui per metus, kiek tenka jūsų darbuotojo darbo valandų traktoriui ir hektarui, ar pagamintos produkcijos vienetui ? ar taip męs įpratę skaičiuoti ? kiek esu susidūręs su ūkininkais jie labiausiai linke į viską žiūrėti per išlaidas į hektąrą ir savikainą produkcijos ?
  19. AG Paulius
    na mūsų rinka yra šiek tiek kitokia ir joje nuomos kaina = išmokos. Greitu metu gali ir vėl nuoma kilti. nes jei išmokos smulkiems bus virš 500 lt tai žemės nuomininkas už 300 ar 400 nebenuomos. Olandijoje ūkininkai stengiasi paimti kuo daugiau ir greičiau produkcijos iš vieno hą per kuo trumpesnį laiko tarpą. Iš jų pokalbio supratome, kad grūdinės kultūras auginti mažuose ūkiuose yra nuostolinga todėl jie visi specializuojasi i gėlininkystę + daržininkystė. iš rudenio sodina tulpes arba narcizus ankstyva pavasarį nuima derlių ir jau gegužės mėnesį sėja daržoves, pupeles, žirnius ar kukurūzus. Ūkininkai linke koperuotis ir įkuria mažus perdirbimo cechus. daržininkystės ūkiai labai pažangūs ir produktyvūs, visur beveik sudiegtos laistymo sistemos, naudoja tiksliasias ūkininkavimo technologijas ir ūkio valdymo programas. pagal kurias išiskaičiuoja kiek tenka vieno žmogaus darbo valandų skaičius, produkcijos tonai ar vienam gyvuliui. Palyginimui mūsų gyvulininkystės ūkiai skiria per metus vienam gyvuliui 220 h o olandijos iki 70 h. tas pats ir su augalininkyste. Daug dirbame, bet skaičiuoti nemėgstame. Aišku ir jų dirvožemis labai struktūringas ir derlingas. Nėra prastos žemės o grioviuose vanduo žalias
  20. AG Paulius
    Teisingai pastebėta, tai pirmasis mano verslas ir gana labai sėkmingas, jei dar truputi atidesni būtumėte šio straipsnio data 2011 metų galas tad jau magistrantūrą seniausiai pabaigęs esu. Šiuo metu iš tiesų ūkininkaujų. Bet ir pabaigęs mokslus nesustoju vietoje ir stengiuosi tobulėtį, bei kitiems padėti. Žinau kokia situacija žemės ūkyje dėl to ir klausiu kas su agronomais dirbate ar patys sau esate agronomas. žinau, ir tai kad mano žinių bagažas tikrai man leidžia vesti forumo diskusijas, ir bandyti diskutuoti apie susidariusias problemas. Tik lietuviai labai nėra linke atvirauti apie savo problemas, aš nieko nesiūlau ir nieko neprašau, tiesiog noriu pabendrauti su protingais mąstančias ūkininkais kurie mėgsta paskaičiuoti ir uždirbti daugiau. Manau tai turėtų būti kiekvieno verslininko - ūkininko prioritetas.
  21. AG Paulius
    jei visi jaunieji kurie pernai deklaravo, susirinks ministerijoje ir pareikš pretenzijas tuomet taip jei ne tuomet viskas ....
  22. AG Paulius
    bet tai ką jūs rašote ir yra viena iš neefektyvaus ūkio valdymo problemų ir aišku, kad žmonės kartais daro klaidas, priimdami tam tikrus sprendimus, ar užkraudami atsakomybes. Žmogus užkrautas keliomis atsakomybėmis niekada efektyviai jų atlikti negalės nes prasideda blaškymasis. ir žiūrint per piniginę prizmę kiek laiko skiria vienam ar kitam atliktam darbui ir kiek sumokėta kartais skaičiai nedžiugina.
  23. AG Paulius
    Pagrindinis skirtumas Olandijoje ir Lietuvoje tai žemės vertė. Ten hektarą galima isigyti nuo 50 ir daugiau tūks. eurų. žemės nuomos kaina prasideda nuo 500 eurų. Todėl olandijos ūkininkai yra priversti ieškoti kaip galima efektyviau ukininkauti ir pasiekti tokių gerų rezultatų kurie atpirktų išlaidas ir dar duotų gražą. Jų verslo modeliai skiriasi nuo mūsų požiūrio jie viską verčia per valandas į tam tikrą vienetą ar tai būtų galvijas ar hektaras ir panašiai. ir palyginimui labai didžiulis skirtumas gaunasi, tuo pasekoje ir efektyvumas.
  24. AG Paulius
    jei aš lyginčiau investicijas 100 ha ir 500 ha ir vienodą jų atsipirkimą tai niekas graičiau pelno neduotu kaip gali 0 = 0 duoti pelna skirtumas tik išlaidų kartuose.
  25. AG Paulius
    Sveiki, Gerbiamasis Ūkininke noriu priminti, kad visos mineralinės trašos išsiplauna, tik skiriasi jų išsiplovimo ir skilimo ar susijungimo su kitais junginiais laikas. Kaip visi puikiai žinote pirmiausiai išsiplauna azotas, kuris pagal formą būna nitratinis ir amoniakinis, greičiausiai dingsta amoniakinė forma o poto ir nitratinė. Kalis ir fosforas yra lėtai tirpstantys elementai, jų sorbcija dirvožemyje priklauso nuo to kokia yra dirvožemio granuliometrinė sudėtis, pH ir kokia drėgmė bei, bei dirvos temperatūra. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad kalio ir fosforo efektyvumas mažėja proporcingai didėjant dirvožemio sunkumui. Kalis ir fosforas tirpdami dirvožemyje tampa laisvaisias teigiamais jonais kurie juda dirvožemyje. vieni susijungia i tam tikras formas laisvai neprieinamas augalams o kiti būna išplaunami perteklinės drėgmės. Aš nieko nenoriu kaltinti ar mokyti tik noriu pasidalinti žiniomis, ir efektyviu ukininkavimu, aš tikiu, kad sulauksiu ir aš feedbacko. Mano ūkyje tikrai nėra išmanių treštuvų ar pukštuvų dirbų su paprasta nebrangia technika. Aš neremiu technikos ir chemijos pramonės. todėl ir klausiu dėl Agronomų pagalbos man dar pačiam yra daug klausimų, į kuriuos norėčiau gauti atsakyma. Mano ūkyje yra tik GPS kuris kaip įrankis padedantis labai daug sutaupyti resursų bei laiko kuo skiriasi 100 ha ūkis nuo 500 ha tai, tai kad investicijų atžilgiu man visko 5 kartus daugiau visko reikia. Bet jei aš taupydamas džiaugiuosi tai ir lygiai taip pat turėtų džiaugtis 10 ha smulkus ūkinkas. Dideli pinigai iš niekur neatsiranda jie centas prie cento susideda.
×
×
  • Create New...