AG Paulius

kandis ima viršų

Sveiki, iš pateiktos nuotraukos sunku pasakyti ar tokie augalai gali augti pas jus laukuose nes čia greičiau dekoratyvinis augalas. o į jį labiausiai panašus būtų pievinė miglė tuo metu kada išmeta šluotelę. jei purškėte arratu ji lieka ir dabar sudaro pavienių aukštų pikžolių plotus Jūsų pasėliuose. Ūkyje turėti smilguolę ir tuščiają avižą yra labai rimtas įšūkis norint sudelioti tinkamą sėjomainą ir neprasileisti. nes problema ta, kad ir viską gerai padarius ir chemija panaudojus yra tikimybė antros bangos dygimo ir piktžolių kurios subrandins vėl sėklas

Sveiki, visi ūkininkai, metai kaip ir įpusėjo belieka ruošti aruodus ir derlių skaičiuoti. Koks šis sezonas buvo Jūsų ūkyje ir su kokiomis problemomis susidūrėte pagrinde ? pasidalinkime nuomonėmis ir padiskutuokime.

Sveiki kas galite pasidalinkite savo pasėlių nuotraukomis ir grūdo faze luobelėje

Įdomu tendencijos skirtinguose rajonuose kaip keičiasi nuomos kaina pagal rajonus. Ačiū Tadui už atsakymą

Kiek šiuo metu jei nėra paslaptis, ūkininkai savo rajone už žemės nuoma mokate ? ar pagalvojote kokia galėtų būti nuomos kainos riba ?

Teisingai rašo Mindaugas internete informacijos daug. Ja visą reikia perskaityti, kad susidarytumėte nuomones ir diskutuodami galėtume jomis remtis. Tik atminkit, kad vienos tiesos nėra, ir supratimas atsiranda ten kur žmogus labiau linkęs patikėti informacija. Nėra taip paprasta, kad radus internete tam tikrą informaciją išstudijuoji ir pritaikai gyvenime.

Na kas liečia pašarus nesiginčysiu. Esminius principus žinau, kad kas su kuo valgoma ir užtenka. Jaučiu,kad gyvulininkystės ekspertas jau nebespėsiu tapti. Tačiau jei neklystu pagal mano supratimą. Galvijo produktyvumas visas pastatytas ant energijos ( krakmolo ) tačiau perdidelis kiekis bet kokios formos krakmolo sukelia rugštinė terpę ir sukelia acidozes. Tuomet kaip šarmą dedame baltymus, Žirnius, pupas, lubinus ir soja, kurie neutralizuoja rugštinę terpę ir palaiko mūsų produktyvumą. Ir vėl aukštas produktyvumas, kerta per galvijų amžių. Toks jausmas lyg turi 10 kaladėlių ir dėliok kaip nori, sveikata, produktyvumas, amžius. ir t.t tik visų požymių geriausių nepavyks pasiekti. Kvietrugis turi vieną užslėptą geną kurį paveldėjo iš rugio. Tai antimaistinės savybės, todėl tik vienas minusas jo šėrime gali būti. Dėl to kad sukelia acidozes abėjočiau jei gerai baltymai sureguliuoti. tas pats ir su Lubini pagal baltymus eina antras po sojos 45 -55 baltymų lubinai apie 30 turi. Tačiaus tas vienas genas kuris atsėliuojant lubiną vis stipriau pasireiškia, ir gadina pigų baltymą.

Na kiekvienas atsakymas turi turėti argumetus kodėl tu taip galvoji. Atsakymas Taip arba NE nieko nereikškia jei nomoki pagrysti kodėl būtent taip vyksta. forumą skaito keliasdešimt skaitytojų, ir visiems gal įdomu dėl ko, kas ir kaip vyksta, žmonės ieško atsakymų į jiem iškilusius klausimu. Mano manymu taip ir reikia atsakinėti. Kad žmonės suprastų, ką reiškia TAIP IR NE

Taip daug esu skaitęs ir domėjęsis, ir daug mokslinių tyrimų esu skaitęs, ir praktikoj visada pritaikau savo teorines žinias. Todėl turiu savo nuomonę kurios nebijau pareikšti.

miežiai VS Kvietrugis 100 gr. 100 gr. kalorijos 354 336 angliavandeniai 73 72 baltymai 12 13 Klausimas dėl ko Jūs dedate miežius pašarams ?

Amžinas klausimas ką daryti. Atsakymas reikia galvoti arba klausyti patarimų.

koks klausimas

ūkininkai kurie naudoja beariminę technologija ir naudoja stiprius fungicidus susiduria su ta problema, kad ir sėkančias metais iki vasaros lieka nesuirę šiaudai. Pagrindinė problema tai apie ką ir ankščiau minėjau Fungicidai kurie neleidžia grybams vygdyti mineralizacijos proceso. Po skutimo kur šiaudai iterpiami į dirvožemį ir turi tiesioginį kontaktą su dirva paviršiuje, mineralizacija vyksta sparčiau dėl drėgmės santykio pačiame šiaude, lyginant su šiaudu esančiu neiterptu į dirvą. atidrėkęs šiaudas tampa lengviau iveikimas visiems grybams ir mikroorganizmas, taip pat pastovi drėgmė atpalaiduoja cheminius elementus įvyksta cheminės reakcijos dėl dirvožemyje esančių elemetų, bei dirvožemio reakcijos. chemija skyla ir dispersijos būdu išsiskirsto iš didesnės koncentracijos į maženę.

Manau tinkamas varijantas, liucerna pagrinde baltymas, grynos liucernos sunki fermentacija, varpinės žolės turi daug polisacharidų (cukraus) kuris labai gerai padeda fermentacijos procese. ir jei viską teisingai atlieki gauni aukštos kokybės pašarus. Dar vienas pliusas, pradėjus nykti liucernai varpinės lieka ir netaip staigiai krenta derlingumas lauko.

Hmm kukurūzas kaip energijos šaltinis gal ir geras pasirinkimas. Tačiau kas man nėra logiška per didelis kiekis lastelienos, kuri užima vieta skrandį kol suvirškinamas, daugiau mažai kas telpa. Brangus auginimas, reikalauja gero užtręšimo ir priešsėlio. Tačiau visų mėgiamas dėl užauginamos masės. Mano supratimu visos agronomijos ir sėjomainos karalienė Liucerna. Tai stebuklingas augalas, tiek galvijams maistine prasme ir dirvožemio organizmams. Tiesa gaila, kad ne visuose mūsų dirvožemiuose tinkamai auga. norint ją sėti reikia pasianalizuoti laukus, nepatartina sėti išplautžemiuose, reikia iškoti giliai karbonatingų dirvožemių. Vietoj miežių ar ne geriau auginti kvietrugius daug paprastesnis augalas ir derlius geresnis, pigesnis auginimas. Maistine prasme jie lygūs.

Ka labiausiai rekomenduotumei Gyvulininkams. auginti pašarams ? Kas tavo manymu duoda geriausia ekonominį efektą ?

labai malonu, kad mūsų tarpe yra ir ekspertų. Tiesiog neužtenka laiko į viską taip smulkmeniškai atrašinėti. Tačiau Jūsų pastebėjimas yra puikus ačiū.

Pagrinde visas gyvybinis potencialas yra dirvožemio pairšiuje iki 10 cm armens sluoksnio. Jie dirvožemis gyvibingas kaip po daugiamečių pievų kuriose augalų šaknys atlieka kapiliarų funcija gyvibingumas nusileidžia iki 15- 20 cm. Giliau gali veikti tik anaerobinės bakterijos. tačiau, kad jos veiktų turi būti tam tikros sąlygos ko įprastai dirvoje joms trūksta. Jei nėra dirvoje deguonies organika užsikoncervuoja aplink ja kaupiasi metanas, kuris veikia augalus kaip intoksikantas ir stabdo jų augimą.

Dirvožemyje pagrinde visa organika, yra skaidoma grybų pagalba, grybai skaido celiuloze, ligniną, riebalus ir baltymus iki fermentų kurias maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai. Visas užburtas ratas prasideda nuo to, kada grybai nebeskaido organikos tai yra šiaudų todėl kad jie yra apdoroti stiprias fungicidais, fungicido veikliosios medžiagos arba jų jungianiai pasilieka išdžiūvusio stiebo lastelėse ir tada bet kurios rušies grybų micelio augimas ant šiaudo yra stabdomas. grybai neskaido organikos, neatpalaiduoja fermetų mikroorganizmas jie taip pat nustoja daugintis ( mielių dauginimosi efektas ir kritinės masės riba). Visi Fungicidai ir insekticidai sterilizuoja Jūsų dirvožemį ir laikui bėgant palaipsniui krentą jo derlingumas, tręšimas padidintomis azoto normomis norint stabilizuoti krentati derlių, dirvoje sukelia dar didesnį mikrofloros disbalansą. Ir Chemizuoti ūkiai tampa greičiau hidroponikos principu besilaikantys ūkininkai kada, visus nukrypimus nori kompensuoti mikroelementais per lapus. Konkrečiau apie kokius vandenėliu norite padiskutuoti ?

Niekada negalime žinoti koks bus pavasaris, ir kaip intensyviai pradės plisti ligos. Galime realiu laiku prognozuoti pagal esamas oro drėgmės temperatūros, ir saulėtų dienų, trukme prognozuoti, kada kas prasidės. Aišku aš visuomet laikausi tokios nuomones, kad gydyti reikia tuomet kol dar nesimato simptomų. Nes jau kai pamatai, kad dalis lauko susirgo per vėlu reaguoti ir tikėtis, kad nepatirsi nuostoliu naudodamas kad ir geriausia chemiją tos ligos atžvilgiu. Pirmas fungicidas logiškai ir turėtų purkštis su augimo reguliatoriu. Tuo metu mažinant augimo reguliatoriaus normą kadangi fungicidas jo poveikį sustiprina - (streso hormonais). Tiek KAS tie amonio nitratas skatina intensyviai augti naujus augalo lapus bei stiebus kurie būną sultingi ir labai jautrūs. Tikėtis, kad esant palankiomis sąlygomis miltligė neplis nes prieš 4 dienas panaudojote KAS naivu. Labai priklauso nuo veislės atsparumo. Nes miltligės sporų ore būna visada.

Amonio sulfatas tirpsta 3 - 4 keturis kartus ilgiau nei amonio nitratas. Sulfatas tirpdamas palaipsniui atpalaiduoja amoniakini azotą kuris susijungia su dirvožemyje esančias neigiamais jonais, dispersijos budų pasiskirto dirvožemio paviršiuje ir stabiliai maitina augalus. Sieros pasisavinimas augaluose priklausomas nuo dirvožemio reakcijos, kuo dirvožemis šarmingesnis tuo reakcija vyksta greičiau ir dirvožemyje atsiranda laisvai prieinami sieros elementai kuriuos gali pasisavinti augalai. siera dalyvauja augaluose esančio azoto apykaitoje, fotosintezės procesuose. Todėl ją būtina atiduoti pavasrį po pirmo tręšimo. Padidėja augalų efektyvumas isisavinant azotą. Jei kalbame apie tuos laukus kuriose sėjama ž.kv. rapsas, ž. kviečiai tuomet taip tikrai reikės jums maksimalios apsaugos. tačiau jei laikotės agrotechninių reikalavimų su fito sanitarinėmis pertraukomis purškimų pilnai pakanka 1 - 2 kartų. Dėl bakterijų apie kokias konkrečiai kalbame ?

Beveik daugumą chemijos galima maišyti tarpusavyje tačiau reikia suprasti tai, ko męs tikimės iš tos chemijos ir kokio rezultato norime. oriusas ir juventusas yra triazolių grupės fungicidai. Tik pagal veikliasias medžiagas oriusas yra pranašenis. Maišyti galima viską klausimas tik maišydami nuo ko apsisaugoti norime. Logiškiausia pirkti fungicidą tokį kokio jums reikia pagal auginimo sąlygas jūsų pasėlyje. Tačiau jei turitę likučius ir norite išpurkšti tuomet galima galvoti apie įvairius varijantus. Mano siūlymas būtų naudoti fungicidą kuris gali apsaugotų varpą, bet ir dalinai suteiktų žalinimo efektą. Jei pasėlis prastesnės būklės, ir vyrauja sauseni orai. Chemija galima lyginti kaip ir automobilius. Tarkime Perkame Golf, audi ir MB. visi jie važiuoja iš taško A į tašką B. Norime nusipirkę Golfą daugiau komforto, dedame naujus ratus, keičiame variklį audi, tiuninguojame. tačiau golfas ir lieka golfu lyginant su MB. Su chemija ir tas pats. Chemijos pramonė kuria augalų veisles ir pagal jas modėliuoja chemija. Bet betkokiu atvėju jie uždirba daugiau nei ūkininkas nes Jūs esate vis labiau priklausomi nuo jų. Pagal tai ūkininkai ir perka Didėjančia tvarka metkonozolas, tebukonazolas, ir epoksikonozolas.

Iš principo su trėjomis ar kėturiomis sėjomaininėmis kultūromis Jūs geros sėjomainnos neturėsite. Sudarinėjant sėjomainą reikia tasižvelgti į jūsų, laukuose esančių maisto medžiagų kiekį, kaip iki šiol ūkininkavote, kokie vyrauja dirvožemiai, kokios galimybės į rotaciją įsitraukti kuo daugiau skirtingų kultūriniių augalų. Nežinant nieko apie Jūsų ūkį galima tik rekomendacinio pabudžio teigti informacija kuri ne visais atvėjais Jums gali tikti. Mano nuomonė: žieminiai ankštiniai + sideratas vasarojus + daugiametės žolės. daugiametės žolės (pašarams - sėklai) žieminiai ankštiniai +sideratas vasarojus ankštiniai (žieminiai/pūdymas)

jei buvo atliekamas vienas purškimas arba du silpnesni iki varpos išplaukiojimi ir derlius prognozuojamas didesnis nei 6 t. Lyginant oriusa su Juventus, rekomenduotina purkšti oriusą kadangi jis saugo nuo dvigubai daugiau grybinių ligų nei Juventus.