AG Paulius

Jei sėta beicuota sėkla, pilnai užtenką ir dviejų purškimų pasėlių apsaugai iki derliaus nuėmimo. Pirmas purškimas krumyjimosi pabaigoje apsauga nuo miltligės septoriozės, dryžligės. antras purškimas priklausomai nuo pirmo kaip suveikė ir ką naudojote. Galimas ant vėliavinio arba prieš plaukiojimą, naudojant stipresnį fungicidą kuris apsaugos varpą ir nuo fuzariozės, septoriozės.

Pasiūlyti galima nemažai varijantų, pasakyti, kad tik taip daryti teisinga negaliu. Nes reikia atsižvelgti į daug faktorių, sėjomainą, sėklos kokybė, veislę, teršimą, pasėlio būklę, tuo metu vyraujančias klimatines sąlygas ir tendencijas kokios jos bus 2 savaičių bėgyje. Ir tik tuomet reikia rinktis kokios chemijos reikia, konkrečių atvėjų. Yra pigios chemijos kurios veikia siaurą spektrą ligų, ir yra brangi chemija kuri veikią platų spektrą. Kainos atžvilgiu yra reikšmingas skirtumas.

Jūsų pasirinkta sėjomaina tinka Agrotechniškai tuo atvėju jei laukuose vyrauja daugiametės žiemojančios, ir žieminės piktžolės agronomiškai tainėra teisingas pasirinkimas. Po žieminių kviečių, atiduoti galvijų mėšlą teisingas sprendimas, tačiau jį reikia iškreikti pavasarį prieš v. kv. sėją. Vienintelė blogybė, kad su galvijų mėšlu į lauką inešite nemažą kiekį piktžolių sėklų, kurios sudygs kartu su vasarinias kviečias. Miežiams antrais metais turėtų pakakti maisto medžiagų. Tačiau sėti trečius metus grūdines kultūras tame pačiame lauke per didelė rizika, ir dar žinant, kad tai miežiai Ekologijoje. Ant sėklos ir lauke esančios dryžligės, ir kūlių sporos gali sunaikinti praktiškai visą planuojamą derlių. Miežiai žemaūgiai augalai jie sunkiai stelbia piktžoles todėl po jų lauke bus didelis sėklų bankas. Kuris pradės dygti jūsų ateinančių metų žirnių pasėlyje.

Sveiki Amonio sulfatas sąlyginai lėčiau tirpsta, lyginant su amonio nitratu, Priklausomai nuo kultūros, ir pasėlio būklės sulfatą rekomenduotina berti antro tręšimo metų. Siera augaluose dalyvauja fotosintezės, kvėpavimo, azoto ir anglies apykaitos procesuose, pagerėja azoto įsisavinimo efektyvumas.

Sveiki Ūkininkai gal turite aktualių klausimų, neprasidėjus darbymečiui ?

Ūkininkų konsultavimas todėl ir reikalingas, kad būtų galima parodyti, kokių yra galimybių ir sprendimo būdų. Kaip viską atlikti teisingai ir gauti maksimalų rezultatą.

užpuls žirnių askochitozė ir pašaknio ligos jie sėsi vien tos pačios rušies ankštinius augalus per dažnai tame pačiame lauke.

logiškai viskas teisinga, toks sėjos varijantas yra įmanomas, tačiau sėjomainos atžvilgiu nėra geras pasirinkimas, nes nebelieka ankštiniams fito pertraukos. Pasirinkę tokį sėjos būdą galite išlošti tik gerenės kokybės grūdus, tačiau didesnio derliaus sunku tikėtis, kadangi sėjos norma mažinama. Mano nuomonė vasariniai su žirnias turėtų sėtis 60 proc. vasarinių ir 60 proc. ankštinių, pagal planuojamą optimalų pasėlio tankį. Pvz. v. kv. 1000 sėklų masė 37 gr. pasėlio sėjos tankumas 5,5 mln. po sudygimo lieka +- 4,5 - 5 mln. sėjos norma 203 kg/ ha. Sėjai su žirnias paliekame 60 proc. nuo planuoto kiekio 120 kg. 3,2 mln arba po sudygimo 2,5 - 3 mln. Žirniai 240 gr. optimalus pasėlio tankumas 1200000 mln. po sėjos lieka 950000 tuks. imane sėjai 60 proc. nuo planuoto kiekio 170 kg. pasėlio tankumas 720 000 tūks. po sudygimo lieka +- 600 000 tūks. Štai ir optimalus mišinio tankumas norint gauti maksimaliai gerą augalų sinergiją.

Teorija yra teorija o praktikoje jei nėra kitos išeities sėjomainoje tenka taikyti, taip kaip reikia. Teoriškai visos kultūros nėra galimos toje lentelėje atsėliuoti. Taip pat labai keista, kad ankštianiams vasariniai rapsai priešsėlis labai geras o žieminiai tik geras. Jei žiūri per ekonominę prizme tu augini tik prekines kultūras kurios tau atneša pelną. šio momentu kai žirnių kaina eko siekia 300 eu ir daugiau. Auginti avižas arba kvietrugius tikrai neapsimoka. žinių, kad ir atsėliuojant 2 - 3 tonas kulsi, priklausomai nuo metų. ir poto gali planuotis žieminių gerą derlių ir vėl ankštinius po 3-4 metų sėti . Paprastas pavizdys kaip jūs planuojate negalvodami iš ko uždirbti galima daugiau.

Taip pat netinka žieminiai po žieminių ar vasariniai po žieminių. Akštinių varijantas bet kokiu atvėju geresnis nei prieš tai išvardyti. Beto jei sėji žirnius ir po jų nieko neplanuoji po derliaus nuėmimo geriausias varijantas įsėti sideratą ir palikti per žiemą. Pavasari suskusti arba užarti. Taip maksimaliai išsaugotume azotą paversdami organika, ir sekantį sezoną organinės liekanos palaipsniui atpalaiduotų maisto medžiagomis. Ekologijoje įpatingai svarbu turėti kuo daugiau dirvoje organikos ir mikroorganizmų kurie vygdys savo gerajį darbą. Dėl Ankštinių galiu pasakyti kad negalima atsėliuoti tos pačios kultūros kaip pvz. žirniai po žirnių. nes vienintelė grėsmę Žirnių askochitozė taip pat ir su pupomis, daugiau visos kitos ligos yra tik tos rušies augalų. Ekologijoje iš vis nerekomenduočiau sėti miežių, prasidėjus dryžligei ne tik neturėsi derliaus, bet ir gero priešsėliaus.

Po visų ankštinių - soja po Pupų - žirniai

Sėjomainų su augalų varijacijomis yra tikrai daug ir aš visų čia neišvardysiu. Tačiau ir ankštinių yra ne vien žirniai. Kaip Betygala rašė, kad dabartinė jo sėjomaina žirniai - žieminiai - vasrojus - žieminiai , Tikrai nėra geras sprendimas ekologijoje. Mano siulytu atvėju auginti tik komercines kultūras ir stengtis kuo daugiau įnešti azoto į sėjomainą. Biologinis azotas skatins labiau mineralizuotis organines liekanas, geriau savo veiklą atliks mikroorganizmai, dėl to mažės grybinių ligų, patogenų kiekis dirvoje.

Atminkite, kad gera sėjomaina tai pats geriausias herbicidas ir fungicidas.

Esmė kad po žirnių nuimtų grūdams, jūs paliekate žirnių sukauptą azotą ir visą antžeminę organinę dalį kuri mineralizuojasi ir pavirsta maisto medžiagomis. žirnius kuruos nuėmete pašarams išvežėte iš lauko todėl liko tik jų sukauptas azotas, kurio iki žieminių kviečių sėjos dar sumažėjo. Derlius tame lauke turėtų būti salyginai prastesnis. Jūsų atvėju geriausia sėjomaina Daugemetės žolės daugiametės zolės Žieminiai Ankštiniai vasarojus žieminiai Vasarojus + įsėlis Arba ankštiniai Žieminiai vasarojus + baltieji dob. žieminiai ankštiniai

Dėl būsimo 2016 derliaus jei pasėlis nebus užleistas žolėmis ir kritinias momentais neprituks drėgmės Jūsų derlius bus tikrai geras, ir ne ką prastesnis nei pernai.

Mano manymu teisingi sprendimai yra tik du: sėti žirnius ir lauke palikti azoto, po to jį surinkti su žieminias kviečiais, gaunant didesnį žieminių kviečių derlių. Tačiau po to einančios kultūros tik alina dirvožemį ir joms maisto nebepakanta to pasekoje augalai skursta ir sunkiau kovoti su piktžolėmis. Jūsų sėjomainoje turėtų būti labai sunku sukovoti su piktžolėmis. ? Kaip kovojate su daugiametėmis piktžolėmis?

Didesnio derliaus galima tikėtis tame lauke kur žirniai, buvo nuimti grūdams. Priklausomai ir nuo buvusio žirnių derliaus. Parašykite savo sėjomainos rotaciją jie tai nėra paslaptis ?

Koks buvo derlius žirnių ? ar toks pat laukas pagal tankį buvo imtas ir žaliajei masei ? ir kodėl daugiametės žolės jums netinka jei žirnius imate žaliajei masei ?

Kadangi gerbiamasis esi ekologas, tavo situacija yra šiek tiek kitokia nei chemizuotų ūkių kurių pasirinkimo galimybės yra plačios. Jūsų pasirinktas ūkininkavimo būdas turi būti paremtas tvarios žemdirbstės principu. Tvari ekologinė žemdirbystė prasideda nuo tinkamos sėjomainos pasirinkimo kurioje neišvengiamai turi būti bent 2 metai daugiametės žolės. Priklausomai po ko sėjomainoje sėjasi jūsų žieminės kultūros, ir prasideda derliaus formavimas. Tarkime jūsų sėjomaina puiki ir žieminių kviečių pasėlis, pavasarį puikus. Aišku rinkoje yra įvairiausių preparatų kuriuos pavasarį galima naudoti per lapus, ir kuriuos dažniausiai rekomenduoja rinka bei leidžia Eko agros pirkimai http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/agrochemija/trasos-ir-dirvozemio-gerinimo-priemones/ Kaip matome pasirinkimas, net akys raibsta, bet esmė labai paprasta, reikia žinoti ko jums reikia. Kadangi ūkininkas - Agronomas, labai lengvai išsirenka produkta, pasitaręs su tos firmos vadybininku pasiima x kiekį pabandymui. Paprastai pavadinimų begalė o skystimas tas pats( vermi komposto ištraukos, Jūros dumlių ekstraktai, raugintų durpių raugai, ir separuotos srutos ir visų šitų gerybių mišiniai ir sriubos.) visi šie preparatai greičiau veikia kaip augalo imuninės sistemos stiprintojai, bet ne kaip tiesioginės tąšos. Imuninę sistemą sustiprinome, reikia kad augalai būtų patęšti. Ekologiškai ūkininkaujant esminis limituojantis derliaus faktorius yra drėgmė, jei nieko ir netręštume galime turėti plius minus 3 t. nuo dirvožemio priklausomą derlingumą. Jei kviečiai sėjami po daugemečių žolių ir drėgmės pakanka 4 - 4,5 t. delingumą. o jei sėjomainos nėra, aišku reikia trąšų, pagal eko agros taisykles galima pirkti mėšlą ir srutas iš ūkių kurių dydis neviršyja 300 SGV. Srutų tonoje vidutiniškai 2 - 3 kg/N 1 - 2 kg/P ir 3- 4 kg/K mėšle vidutiniškai 8- 10 Kg/N 4-6 kg/P 9-12 kg/K pirktą perpūdytą mėšlą galime naudoti vasarinių kultūrų tręšimui prieš sėją. žieminių kultūrų tręšimui patogiau naudoti pirktas srutas. Arba pirkti lietuvišką paukščių mėšlą iš paukštynų ir jį kratyti ant lauko ir po kratymo lauką gerai nuakėti ekologinėmis akėčiomis taip jį paskleidžias tolygiai ir šiek tiek iterpiant. Paukščių mėšle esantis azotas absorbuosis į dirvožemį ir sudarys maisto medžiagų foną jūsų auginamai kultūrai. Beto paukščių mėšle daugiau azoto nei galvijų, todėl jo teriekia 3-5 t/hą mėšle azoto nuo 10 iki 15 kg. yra dar ir daugiau, tręšimo varijantų. trumpai tariant manau atsakiau į Jūsų klausimą. Geriau mėšlą kontraktuoti nei pas kleboną mišias užpirkinėti

žinios - žinioms nėra lygios. Aš bendrauju su ūkininkais kurie mato, kad Jų žinios nėra tokios puikios kaip Jūsų gerbiamasis. Užtenka ir bendro išprūsimo ūkininkavimo pradžiai, tačiau jei ūkininkavimą skaitome verslo šaka, su savo filosofijom ir senomis kolūkių tiesomis, nebūsi lyderis rinkoje. Greičiausiai tokie ūkininkai tampa piniginias donorais aplipusias visokiausiomis siurbelėmis. Jaučiasi ūkininkų arogancija kurie turėjo gerą nuojautą iš senų laikų sugebėjo žemes privatizuoti. Tačiau šiandien besikuriantys ūkiai tokių galimybių nebeturi ir jiems reikia, kitos pagalbos norint būti konkurencingais rinkoje. Bet kurios šakos versle yra specialistai kurie specializuojasi toje srityje ir konsultuoja verslą. žemės ūkis nėra išimtis. Aš nebijau bendrauti ir rašyti forume žinučių nes esu užtikrintas dėl to ką rašau. Ir neabėjojų, kad yra žemės ūkio lyderių kurie, viską presciziškai skaičiuoja, ir jiems šie forumai yra nebeaktualūs.

Nereikia iškar taip kritiškai imti ir vertinti viską gerai neapgalvojus. Viskas prasideda nuo technologijos, kokia yra tinkamiausia ūkiui pagal plotą, turimą techniką, ir planuojamus nudirbti darbus. Agronomiškai yra terminai per kuriuos reikia viską laku atlikti, norint nepatirti nuostolių. Tada ir prasideda skaičiavimai kiek ko ir kada reikia. norin pasiekti geriausių rezultatų ūkyje tiek agronominiu atžvilgiu tiek ekonominiu. Aišku jei planuoji pirkti agregatą žiūri koki turi traktorių, Jie traktorių nusipirkęs esi ne pagal poreikį tuomet ir visi padargai eis pagal traktorių. prie 300 ag traktoriaus nebepirksi 4 metrų skutiko arba sėjamosios.

bet kokiu atvėju Jūs pirkdami Našesnį padargą sumokate brangiau, tačiau dėl didesnio pločio ar skirtingos specifikos pasidarote darbą greičiau, kaip pvz : galbūt vietoj 7 darbo dienų, Jūs darbą atliekate per 5 darbo dienas reiškias, sutaupote 2 dienas, už kurias nenorite mokėti x darbuotojui atlyginimo. ir visą likusį laiką jūsų brangus pirkinys stovi patvoryje ir laukia kada vėl galės padirbėti. Nusidėvėjis kapsi, per pridetines išlaidas, kai ateis momentas jį tvarkyti vėl jo remontas bus brangesnis. Esmė tai kad perkant pirkinį reikai skaičiuoti pagal ūkio dydi ir turimą traktorių. ko jums reikia. Ne darbuotojo atlyginimas sudaro didžiuosius kąštus. Jūs turite maximaliai įdarbinti savo darbuotoją. Kas efektyvumas ūkio padidėtų perkant tokį agregatą kuris atitiktų ūkio dydį. O ne investuoti į metalą kosminius pinigus ir džiaugtis, kad per vieną dieną viską pasidarai. O banke skola kapsi

Atsiperkamumas, padidėja tik tuo atvėju kai technika dirba, paskaičiuokite kiek valandų jūsų technika dirba per sezona ir kokia jos amortizacija.

esminis skirtumas kaip tu išnaudosi tuos pačius padargus, tarkim perka abu ūkiai skutiką, vienu atvėju ūkis 200 ha skus plotą 100 ha kitas ūkis skus 500 ha. padargas ir technika bus maksimaliau įdarbinta dideliame ūkyje jos ir atsipirkimas ir investicija išdalinta per ha. bus daug mažesnė. Tarkime turite pasirinkimą už tą patį darbą sumokėti 30 arba 60 eurų. kurį varijantą rinktumėtės ? aiškų pigesnį. Taip pat ir su investicijomis, jei perkate traktorių, kad prieš kaimyną pasipuikuoti tuomet užburtas ratas garantuotas.

Klausimas kaip ūkininkgas galvoja apie ukio pelną, kiek procentų nuo apyvartos realu uždirbti ūkyje. kokios patirtys ? jei sakote kad trūksta pinigų tai tokio ūkininkavimo procentas nuo apyvartos minusinis arba labai labai mažas. Realiai ką investuojate į hą, neatsijimate ir dar minusą tenka padengti išmokomis. ?