drapox

Turbūt supranti, kad man tai nelabai reikia tokių skaičiuoklių, kad paskaičiuočiau tankumą, juo labiau klaidinančių. Aš skaičiuoju 67 cm augalų skaičių esant 15 cm tarp eilučių ir dauginu iš 10, o pas ką eilutės kas 12,5 cm reikia skaičiuoti 80 cm augalų skaičių eilutėje ir daugint iš 10 ir žinosim kiek turim augalų 1 m2. Arba pasinaudoti 0,1 m2 rėmeliu ar lankeliu ir padauginti iš 10. Bet jei jau daroma skaičiuoklė palengvinanti skaičiavimus tiems kam sunkiau su matematika, tai jinai privalo būti išbaigta ir tiksli ir turi susivesti visi kintamieji, šiuo atveju atstumas tarp eilučių. Kitaip tas kurio sėjamoji sėja kas 12 cm ir tas kurio kas 16 cm gaus tą patį sakykim 400 javų tankumą, o iš tikro vienu atveju bus 400, o kitu tik 300 į m2. O tai jau pakankamai rimtas skirtumas reikalaujantis kitokio požiūrio į tolimesnį auginimą. Ir jei kalbant labiau į temą ir imant žirnius. Vienu atveju sakykim gausim 120 o kitu 90 augalų m2, kas reikštų 1,2 ir 0,9 mln/ha. Vienu atveju optimalus tankumas gal šiek tiek ir tankoki, o kitu atveju per reti.

Turbūt supranti, kad man tai nelabai reikia tokių skaičiuoklių, kad paskaičiuočiau tankumą, juo labiau klaidinančių. Aš skaičiuoju 67 cm augalų skaičių esant 15 cm tarp eilučių ir dauginu iš 10, o pas ką eilutės kas 12,5 cm reikia skaičiuoti 80 cm augalų skaičių eilutėje ir daugint iš 10 ir žinosim kiek turim augalų 1 m2. Arba pasinaudoti 0,1 m2 rėmeliu ar lankeliu ir padauginti iš 10. Bet jei jau daroma skaičiuoklė palengvinanti skaičiavimus tiems kam sunkiau su matematika, tai jinai privalo būti išbaigta ir tiksli ir turi susivesti visi kintamieji, šiuo atveju atstumas tarp eilučių. Kitaip tas kurio sėjamoji sėja kas 12 cm ir tas kurio kas 16 cm gaus tą patį sakykim 400 javų tankumą, o iš tikro vienu atveju bus 400, o kitu tik 300 į m2. O tai jau pakankamai rimtas skirtumas reikalaujantis kitokio požiūrio į tolimesnį auginimą. Ir jei kalbant labiau į temą ir imant žirnius. Vienu atveju sakykim gausim 120 o kitu 90 augalų m2, kas reikštų 1,2 ir 0,9 mln/ha. Vienu atveju optimalus tankumas gal šiek tiek ir tankoki, o kitu atveju per reti.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

Pirmasis traktorius buvo su paprasta trauke. Bet kai nusipirkau antrą traktorių su hidrauline, tai labai greitai ir pirmajam užsidėjau hidraulinę. Čia net nediskutuotinas klausimas, kaip ir kokio kombaino hidro važiuoklė.

Pirmasis traktorius buvo su paprasta trauke. Bet kai nusipirkau antrą traktorių su hidrauline, tai labai greitai ir pirmajam užsidėjau hidraulinę. Čia net nediskutuotinas klausimas, kaip ir kokio kombaino hidro važiuoklė.

Kažkas čia apsiskaičiavo ar negerai surašė. Pagal duotus duomenis 229,6 kg gaunasi. O tas 255 neįsipaišo pagal sąlygą.

Nu vis tiek pereboras geras su tręšimu. Abejoju tokio tręšimo ekonominiu naudingumu.

Kaip isivaizduoti nauja kombaina su 3-4 pavarom kurias perjungineti reiketu su svirtimi ? Man  neiseina fantazijos ijungt . Arba traktoriaus varykli uzvedinet su rankena . Zodziu pasene dalykai  ir niekas prie ju negris. Kokio bebutu senumo tas kombainas tik hidropavara , senais laikais kada atsirado rusisaks DON  jau tada hidropavara buvo privalumas.

Cia 32 procentai karbamido tik yra tai azoto butu 0,32*0,46 ne kazka pagal kaina gausis;)

Pasitaiko metu, kada ir vartomas nelenda, paskutini kart tai pasitaike ariant grikiams pavasari. apie geguzes gala - birzelio pirmom dienom. 4k kvernelandas nelindo sveriantis 1370kg. Ta pacia diena laukas suskustas 20cm gyliu ir atvaziuota su sunkesne technika, 5korp rabe apie 1800-1900kg, ir tas po skutimo nelindo, kol nebuvo padidintas atraminio ratuko gylis. Per visa arimo sluoksni zeme buvo absoliuciai sausa. 

Nesekiau temos, bet JCB ar nebūtų geriau paaukot kažkiek laiko ir jau tokio žirgo paieškot kur po vakarų europa ? Blemba man tai kitas jausmas iš tenai pirkt iš kokio privato su normalia istorija, vien jų požiūris ka reiškia..

Nematau aš kad čia labai kas dramatizuotų, tiesiog pastabas pateikia. Jei nors kiek būtum pasiskaitinėjęs forume o ne iš karto prie klausimų, tai būtum pamatęs, kad niekas nepateikinėja duomenų kiek kg, maišų ar kiek fūrų trąšų naudojo, kad po to visi sėdėtumėm ir skaičiuotumėm o kiek gi čia gaunasi į 1 ha. Net ir fiziniu svoriu nėr ko rašinėti, nes NPK irgi vienos kitom nelygu. Tai ateičiai reiktų pateikti duomenis kiek ir ko duota ar ketini duoti VM į 1 ha. Ir niekam nekils klausimų ir painiavos.

Jei dieną būna bent keli laipsniai šilumos, tai be 7 laipsnių šalčio naktį nėr ko net bandyt ir tręšimas turi būt naktį, nes po kokios 10 ryto jau neįvažiuosi. Nu niekas aišku nedraudžia važiuoti, bet pasekmės tai ne kokios būtų. Jei dieną ir naktį temperatūra minuse, tada tai pakaktų kokių 4-5 laipsnių šalčio. Kaip bus taip, bet man tai nekyla noras barstyti ant sniego. Greičiausiai reiks laukti kol pradžius, žodžiu negreit barstysim.

Jei dieną būna bent keli laipsniai šilumos, tai be 7 laipsnių šalčio naktį nėr ko net bandyt ir tręšimas turi būt naktį, nes po kokios 10 ryto jau neįvažiuosi. Nu niekas aišku nedraudžia važiuoti, bet pasekmės tai ne kokios būtų. Jei dieną ir naktį temperatūra minuse, tada tai pakaktų kokių 4-5 laipsnių šalčio. Kaip bus taip, bet man tai nekyla noras barstyti ant sniego. Greičiausiai reiks laukti kol pradžius, žodžiu negreit barstysim.

Jei dieną būna bent keli laipsniai šilumos, tai be 7 laipsnių šalčio naktį nėr ko net bandyt ir tręšimas turi būt naktį, nes po kokios 10 ryto jau neįvažiuosi. Nu niekas aišku nedraudžia važiuoti, bet pasekmės tai ne kokios būtų. Jei dieną ir naktį temperatūra minuse, tada tai pakaktų kokių 4-5 laipsnių šalčio. Kaip bus taip, bet man tai nekyla noras barstyti ant sniego. Greičiausiai reiks laukti kol pradžius, žodžiu negreit barstysim.

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.
Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.

Turetu antra eile eiti giliau nei pirma, jei bus vienodam gylyje tada skersuos skutika, jei antra eile sekliau uz pirma dar labiau skersuos nes pirma eile atlieka koki 70% darbo atplesdama raziena, jei antros eiles nepadarai giliau uz pirma nors per 2 cm nera kam atsverti sonines jegos

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.
Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.
Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.
Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.
Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.