drapox

Pas mus tiek sėjai, tiek dirbimui, net ir tręšimui per šlapia. Tad galim ramiai ruoštis Velykų šventėm. Rodos jau rašiau, bet pernai balandžio 14 d sėti žirniai buvo prastesni už 21 d sėtus. Žiūrint į orų prognozes šiemet irgi derėtų dar palaukti su sėja manau. Nebent kviečiukus, tie dygsta ir kai šalčiau.

Buvau šeštadienį. Išvažiavom anksti, tai kad ir per visą LT pervažiavus eilėj laukėm gal ilgiau nei pusvalandį, bet tikrai trumpiau nei valandą ar eilėj prie mėsos ruskio laikais.  Tai manau normaliai. Pasistatyti buvo dar vietų už 2 rūmų, kultūringai ant asfalto. Neštis vaismedžius, sūrius ir kitas labai subrangusias parodos gėrybes buvo netoli, tad visumoj esu patenkintas. Susigaišo visa diena, bet nors vieną dieną per metus manau kiekvienas ūkininkas privalo tam paaukoti.

Apžiūrėjau kaip Shauliniui sekasi reklamuoti savo naujos profesijos daikčiukus.

Fendt pasaulyje nieko labai naujo. Šiaip naujoji spalva nustebino gerąja prasme, nes iš nuotraukų atrodė blogiau, o pasirodo natūroj atrodo geriau nei senoji.

Pasičiupinėjau po JD6215R kabiną. Tikrai nenustebino. Patiko tik šoninės įtempimo traukės, vienintelė vieta kur JD lenkia Fendt, nors ir pas Fendt yra geresnės hidraulinės, bet tik kaina iš kosmoso pasaulio.

Pastebėjimas, kad tiek Horsch Pronto tiek ir Vederio Spirit betrašinių sėjamųjų varijantų mažoki sėklos bunkeriai. Audrokesta vadybininkas malačius, labai išsamiai ir tiksliai pasakojo keletui ūkininkų apie Horsch sėjamąsias, terminalus ir automatinį traktorių vairavimą. O štai besižvalgant po Lytagros kiemą, vienam ūkininkui paklausus ar galima prie Pronto komplektacijoj mikrogranulių įranga, vadybininkai tik mykė ir nežinojo ką pasakyti, sėskitės kuolas.

Nu ir dar šis bei tas pasižvalgyta po techniką. Kažkas tikrai pravers ateičiai. Diena nuskilo puiki. Važiuojant Viabaltika negalėjau žiūrėt pro langus. Ant tiek gražūs pasėliai apie Kėdainius ir link Kauno, kad seilė stringa galugerkly. O pas mus dalį kviečių ir rapsų teks atsėti. Tai tiek tų įspūdžių.

11 valandas ago , Tadusia.L said:

Kolega kiek teko pastebėti labai dažnai prie skaičių kimbate. Man taip pat skaičiai patinka ir taip galima prašyti, kad patobulintu kažkas ir padarytu, kad mums papraščiau būtų naudotis šia programėle( išskiriant eilučių ir daigų skaičių metre). Kita vertus galime paskaičiuot augalus kvadratiniam metre (o jų sėjant tiek 12 tiek 16 cm tarpais turėtų būti tiek pat) žinant, kad programėlė tarkim skaičiuoja 12 cm tarpus išsidaliname iš augalų skaičiaus ir sužinome, bent teorinį (dažniausiai nelabai tikslų) norimą rezultatą

O su žirniais dar neskubėsim mes  (dar ir žemė drėgnoka) turbūt apie balandžio 10-15 pradėsim (jei gamta nepridarys zlaščių)

Turbūt supranti, kad man tai nelabai reikia tokių skaičiuoklių, kad paskaičiuočiau tankumą, juo labiau klaidinančių. Aš skaičiuoju 67 cm augalų skaičių esant 15 cm tarp eilučių ir dauginu iš 10, o pas ką eilutės kas 12,5 cm reikia skaičiuoti 80 cm augalų skaičių eilutėje ir daugint iš 10 ir žinosim kiek turim augalų 1 m2. Arba pasinaudoti 0,1 m2 rėmeliu ar lankeliu ir padauginti iš 10. Bet jei jau daroma skaičiuoklė palengvinanti skaičiavimus tiems kam sunkiau su matematika, tai jinai privalo būti išbaigta ir tiksli ir turi susivesti visi kintamieji, šiuo atveju atstumas tarp eilučių. Kitaip tas kurio sėjamoji sėja kas 12 cm ir tas kurio kas 16 cm gaus tą patį sakykim 400 javų tankumą, o iš tikro vienu atveju bus 400, o kitu tik 300 į m2. O tai jau pakankamai rimtas skirtumas reikalaujantis kitokio požiūrio į tolimesnį auginimą. Ir jei kalbant labiau į temą ir imant žirnius. Vienu atveju sakykim gausim 120 o kitu 90 augalų m2, kas reikštų 1,2 ir 0,9 mln/ha. Vienu atveju optimalus tankumas gal šiek tiek ir tankoki, o kitu atveju per reti.

Pirmasis traktorius buvo su paprasta trauke. Bet kai nusipirkau antrą traktorių su hidrauline, tai labai greitai ir pirmajam užsidėjau hidraulinę. Čia net nediskutuotinas klausimas, kaip ir kokio kombaino hidro važiuoklė.

Nusišnekėjom ne į temą. Bet vis tiek ačiū už pagalbą parsisiunčiant programėlę. Kadangi esu priekabus, tai jau iš karto suradau klaidą dėl pasėlio tankumo skaičiavimo. Skaičiuojama augalai eilutėje, kas yra labai netikslu, nes tarp eilučių gali būti 12 cm, 12,5 cm, 15 cm, 16,6 cm ir dar kitų gal varijantų yra. Tai čia jau dideli netikslumai gaunasi. Būtini pakeitimai, kad galima būtų įvesti ir atstumą tarp eilučių. O čia netikrinau, bet ko gero skaičiuojama, kad tarp eilučių 12,5 cm.

12 valandas ago , MBLORINSER said:

jau gal metai kaip veikia.

Tai žinau kad veikė pernai, bet niekaip nerandu kaip ją parsisiųsti dabar.

4 valandas ago , Vilius said:

Rapsai.lt android programele telefone. Gal dar koki10% uzdeda  ant nesudygimo juk bhna ir perskyla ir panašiai

Gali būti, kad daigumą perskaičiuoja į lauko daigumą, kuris būna gerokai mažesnis už laboratorinį.

Ar jau veikia programėlė ? Nes prieš kokią savaitę neradau dar aš jos.

18 valandas ago , Vilius said:

Kažkas čia apsiskaičiavo ar negerai surašė. Pagal duotus duomenis 229,6 kg gaunasi. O tas 255 neįsipaišo pagal sąlygą.

1 hour ago, Audrius08 said:

NPK buvo  6-21,5-34 

Nu vis tiek pereboras geras su tręšimu. Abejoju tokio tręšimo ekonominiu naudingumu.

1 valandą ago , Audrius08 said:

200kg karbamido ir npk 250kg pries seja. 250kg salietros, 120 sulfato..ir pries isplaukiant po 100kg salietros dar  

Jei NPK azofoskė, tai čia azoto 275 kg VM gaunasi. Po 41 kg/ 1 t/ha grūdų. !!!

1 valandą ago , Amber said:

Pilu 16-16-16. Po 200kgy ha 

Malibu

Tiesiog fantastika. Gal tu kokioj Ispanijoj ūkininkauji, kad jokių apšalimo požymių ?

Na, vartomi plūgai su tiek pat korpusų 2 ir daugiau kartų sunkesni, todėl svoris tenkantis ant vieno korpuso ir norago gaunasi atitinkamai didesnis. Bet iš praktikos galiu pasakyti, kad ne vien tai svarbu. Jei nudilęs kaltas, ar aplamai noragas be kalto ir gerokai padilęs, tada spaudimas gaunasi į gerokai didesnį plotą ir tas pats vartomas būna kad nelenda. Taip kažkuriais metais nieko nebegalėjau padaryti su padilusiais Rabe Plasmabit noragais kurie eina be kalto, šliaužia paviršium nors tu ką. Teko keisti naujais su kaltais ir jokių problemų su arimu nebuvo. O tuos plasmabitus dar išsitraukiau kitais metais kai buvo šlapiau ir ariau aręs.

13 valandas ago , Biesas said:

jis iki šių metų kainavo visus 23 000. ir buvo stipriai kvotiruojamas vakarų antrinėse rinkose. čia matyt planuota uždirbt iš vakariečių o ne iš tautiečių už 'godt stand traktor'

Taip, pagal metus tai nebe kiek darbui, bet daugiau parodoms tinkantis kaip veikiantis eksponatas. Manau čia susidurta su problema, kai firma ant tiek daug investavusi, kad nebegali daugiau nuleisti kainos, nes bus nuostolinga, o perkantiems atrodo, kad ir ta kaina per didelė pagal metus ir išdirbio matyt būta.

9 minutes ago, viktorass said:

Jei jau reik fendo, tai pasižiūrėk ivabaltės puslapyje, mačia parduoda 612 už 15000 euru, nežinau ar čia daug ar mažai bet šitas turbut gerokai galingesnis už 310 ir kaip jie rašo, kad po kapitalinio remonto, gal ir kokia garantija dar duotu, nu vis vien kaip pagalvoji tai vistik atstovas fendo gal neturėtu apgauti stipriai, beto perkant iš firmos gal išsimokėjimui duotu.

Tas traktorius buvo labai sudrožtas, mėtėsi vienoj mūsų rajono kolonėlėj beros už 15 kLt, bet čia jau gal prieš kokius 5 ar daugiau metų. Matyt Ivabaltė nupirko ir atkalė. Kiek žinau labai daug įdėjo į jį, tai gal ir rimtai bus viskas atremontuota. Tik ko tai niekas neperka. Vis gi metai gal gąsdina.

32 minutes ago, MTZ UK said:

7ar8 t .kviečiai skagenas.Taip jūs viską teisingai supratot.Nuoširdžiai atsiprašau.Ne kai kurie bandė dramatizuot.

Nematau aš kad čia labai kas dramatizuotų, tiesiog pastabas pateikia. Jei nors kiek būtum pasiskaitinėjęs forume o ne iš karto prie klausimų, tai būtum pamatęs, kad niekas nepateikinėja duomenų kiek kg, maišų ar kiek fūrų trąšų naudojo, kad po to visi sėdėtumėm ir skaičiuotumėm o kiek gi čia gaunasi į 1 ha. Net ir fiziniu svoriu nėr ko rašinėti, nes NPK irgi vienos kitom nelygu. Tai ateičiai reiktų pateikti duomenis kiek ir ko duota ar ketini duoti VM į 1 ha. Ir niekam nekils klausimų ir painiavos.

13 valandas ago , Vilius said:

Nera  rodo nakty -4 tai is ryto gal eisi pasibandyti.  Na dar iki pirmadienio laiko yra

Jei dieną būna bent keli laipsniai šilumos, tai be 7 laipsnių šalčio naktį nėr ko net bandyt ir tręšimas turi būt naktį, nes po kokios 10 ryto jau neįvažiuosi. Nu niekas aišku nedraudžia važiuoti, bet pasekmės tai ne kokios būtų. Jei dieną ir naktį temperatūra minuse, tada tai pakaktų kokių 4-5 laipsnių šalčio. Kaip bus taip, bet man tai nekyla noras barstyti ant sniego. Greičiausiai reiks laukti kol pradžius, žodžiu negreit barstysim.

On ‎2017‎-‎03‎-‎05 at 22:49, Zilvis55 said:

https://www.skelbiu.lt/skelbimai/javu-kombainas-laverda-m-305-special-power-24236611.html

http://technika.lytagra.lt/fendt-6300c

Verti demesio kombainai ar geriau begt nuo tokiu?

Laverda daug senesnę teko turet (626MCS) tai kaip ir smagus kombainas buvo....

6300 C panašus į maniškį, tik dar be Fendt terminalo. Šiaip kombainas tikrai geras, nieko blogo negaliu pasakyti. Bet pažiūrėjus į šį parduodamą, tai akivaizdu kad neprižiūrėtas, o tai nieko gero. Nežinai kas čia kulta, kad nuostolių davikliai aplaužyti ir nulankstyti, gal akmenys ar geležys, kitaip neįsivaizduoju. Tas pats ir su sraigės pirštu, matos mažiausiai vieno nėra. Sunku pasakyti kada čia fotografuota, bet kombainas visai neišvalytas po sezono, tiek kratoma lenta pilna, tiek ir ant chederio prižėlę. Skardos nenuimtos tai ir juostos neatleistos. Žodžiu, kad buvo neprižiūrimas tai faktas. O kokios tos nepriežiūros pasekmės gali būt tai sunku pasakyti, reiktų detalesnės apžiūros.

2 valandas ago , shaulinis said:

Ne ne Kėdainiuose, kažkur Akmenės rajone ir tai tik vieno lauko atskiri gabalai kur savininkas įtarimų turėjo ir norėjo juos pasitikrinti.

Apie tyrimus ir matavimus mano nuomonė tokia: Kai dar studentas būdamas dariau magistrinį, reikėjo kūdikių mišinukus tyrinėti (tas proškes kur vandeniu užpili ir aceit kažkas panašaus į mamos pieną gaunasi). Mano tyrimas parodė, kad tai absoliutus Š.... realiai maistinė sudėtis net neatitiko to kas ant pakelio parašyta ir tai ruošiant mišinius laboratorijoje su tiksliais matavimo prietaisais, o ne vidurį nakties pažadinus su samteliu ir graduotu buteliuku. Kai atėjo laikas savo vaikus maitinti, pirkau tuos pačius mišinius nes daugiau nebuvo iš ko rinktis. Ir iš tų mano tyrimų ir žinių gavosi tik galvos skausmas, žinau, kad blogai darau, bet vis tiek darau.

Gal galėtum man paaiškinti, ką be žinojimo džiaugsmo ir kančios tau duotu organikos dirvožemyje  tyrimai? Kur ir kaip praktiškai tą informaciją pritaikytum? Man rimtai smalsu, yra nemažai skirtingų nuomonių tuo klausimu, įdomi ir tavo.

Šiaip nelabai supratau kolega kodėl pačiam iškyla toks klausimas, nes pats užsiimdamas tais reikalais manau puikiai viską žinai. Aš asmeniškai turiu beveik visų laukų humuso tyrimus ir juos kaip ir PK tyrimus naudoju prognozuojamo derliaus paskaičiavimui pagal tręšimą, arba tręšimo skaičiavimui pagal norimą derlių. Čia jau iš kurios pusės prieisi prie reikalo. Jei nekaupiant duomenų pagal atskirus laukus, tai ir žinai apie savo ūkininkavimą tik apytikslius duomenis bendrus, o situacija kiekvieno lauko tampa visiškai neaiški. Per didelė prabanga vienodai atiduoti našiems ir gerą pelną duodantiems laukams ir nenašiems mažai pelningiems. Kai tik leis ES įsipareigojimų terminai, bus aišku kurių laukų atsisakyti pirmiausiai.

14 valandas ago , manttys said:

visi laikikliai turi tokias slangutes. manau cia membrana viduje yra ir uždaro kai oras yra arba jo nera. tee jet aprasymuose apie pneumatinius radau, kad jie iskart uzsidaro, nera jokiu nulasejimu ir pan. teoriskai turetu buti bendra magistrale padavimas, o uzdarymas oru nuvendant i norimas atkarpas atskira slangute. cia irgi speju taip

Nu tada ne į temą spėjau, maniau kad kokių pora tik tokių.

9 valandas ago , manttys said:

kas čia per aparatūra gal kas susidūrėt? Kažkaip pavyko išsiaiškinti, kad per tą mažą šlangutę eina oras, tik nelabai aišku, ar kai oras eina, atsidaro purkštukas, ar kaip tik užsidaro.

Nesu susidūręs, bet tik iš sportinio intereso bandau spėt, gal būt čia putas gamina. Teko vieną kart matyt kaip purškia be technologinių pagal tų putų pėdsakus orientuojantis. Labai nesijuokit, tik spėjimas.

12 valandas ago , gediminaske said:

kas pasakytu is patirties kiek deti paaukstinima barstyklei bogbale L1 plius, kad drasiai tilptu 2 didmaisiai ir dar truputi vietos liktu, kad nereiktu iki visiskai tuscios isbert? uzkniso po 1 didmaisi zaistis

Neatsakysiu tiesiogiai į klausimą tik duosiu patarimą iš patirties. Nepamenu kokių trąšų, bet buvo po 600 kg maišai ir tokių pakankamai mažo lyginamojo svorio, todėl barstyklėj 3 didmaišiai užimė daugiau nei kitų 4 didmaišiai po 500 kg. Tai šitai turėk minty, kad po to nereiktų po 1 maišą pilstyti kai pamažinsi. Ir dar praktika rodo, kad didelės ūkyje gali būti tik skolos, visa kita tik per maži visada.

Todėl reiktų daryti kad tilptų kaip minimum 2,5 didmaišio kažkur.

17 valandas ago , edviuks said:

turi pliusu tada, kai bapkiu yra. O kai eini vabank, kazi 

Neatsakysiu dėl elitinių žemių rajonų, nes nežinau jų situacijos, o ir aplamai nemėgstu kišti nosies į kitų pinigines, bet mūsų krašte net patys stambiausi ūkiai dauguma kas met ima tų trąšų ir chemijos atidėjimui. O kaip labiau apsimoka, netręšti ar tręšti, nenaudoti pesticidų ar naudoti, čia jau atsakymas manau visiems aiškus. Klausimas tik kiek, kur optimumas yra, vat į šitai niekas neatsakys nei iš teorijos pagrindų, nei iš praktikos ir patirties. Jei viskas būtų taip aišku kaip 2x2 tai seniai nebematytumėm Bielorusų Lietuvos laukuose.

Ir nereiktų galvoti, kad tie keli procentai kreditavimo palūkanų mus nuvarys bargan. Vat nenupurkši herbicidais, nes gi pinigų sakykim neturi, ir kiek nuostolio patirsi ? Tikrai ne procentėlius, bet jau pusiau derlius gali sumažėti. Tręšimas taip pat, azoto atsiperkamumas priklausomai nuo grūdų ir trąšų kainų siekia 2 kartus ir daugiau. PK gal mažiau, bet tikrai ne kelis procentus didina derlių, o dešimtim procentų. Tai gi ne toks tas vilkas baisus, kokiu jį nupaišo. Tikrai ne dėl atidėjimų ūkiai silpni. Aš matau atvirkštinę tendenciją. Kaip tik tie kurie paimė paskolas ir suinvestavo į naują techniką, tie kurie imė atidėjimui trąšas ir chemiją yra visai kitam lygyje nei tie kurie paskolų bijo kaip velnias kryžiaus. Anie ir liko tam pačiam praktiškai lygyje kaip buvo po kolchozų griūties. Nu aišku neturi skolų ir ramiai miega, sveikesni numirs.

15 valandas ago , tadasg said:

o galit man kas paaiškinti tokią logiką: "rudenį neduosiu npk ar pk, nes bijau kad iššals ir geriau pavasarį patręšiu?".. Kur tas pk per žiemą dingsta? išgaruoja su sniegu ar kaip čia? nes mane mokino, ir knygose rašo kad fosforas ir kalis juda labai mažai dirvoje, tai kaip čia toks mąstymas atsiranda?..

PK mažai judrūs, bet tai nereiškia kad nejuda. P panaudojamas arba išsiplauna per 3 metus, K per 2. Jei imant žieminių kviečių vidurkį kur tai apie 7 t/ha, tai tokiais metais kaip praėję miežių ir vasarinių kviečių derlius tebuvo 3,5 t/ha, aišku dėl sausros, bet ... Kiek PK sunaudos toks derlius ? Ir kiek jo liks dar po metų ? Viskas gerai kai gerai, bet jei technologijų nekoreguosim prie naujų sąlygų, tai pažiūrėsim kas iš tikro juoksis paskutinis. Tikrai per didelė rizika darosi iš rudens pritręšti ant 8 t/ha. Ir aplamai reiktų perprogramuoti protą ir nebesiekti rekordinių derlių, o planuoti kokius 6,5 - 7 t/ha ne daugiau, o jau toliau kaip duos gamta taip, kad nebūtų tokių metų kaip praėję kai gauni derlių bent 2 t mažesnį nei turėjai gauti pagal tręšimą. Nebesueina matematika tada visai tarp išlaidų ir pajamų, o tas skirtumas kaip žinia ir yra mūsų verslo pagrindas, o ne rekordiniai derliai.

4 valandas ago , Bratka said:

Kalbu apie tai, kad vienos veiklios medžiagos pigesnės būna skystam pavidale, o kitos kietam. Nors Achema netoli, bet skystos NPK, populiarumo neturi.Naudojamos epizodiškai bandymams.

Tas tai taip, tik šiuo atveju žmonės tas skystas galvoja naudoti ne šiaip sau, bet todėl kad nepasirinktas pigesnis varijantas panaudoti iš rudens birias. Ir tai normalu nes žieminiams reikia pakankamai didelių PK normų, o kai taip dažni iššalimai, tai daugumas nerizikuoja atiduoti iš rudens pilnos normos. Nes tiesiog jei reiks atsėti vasarinėmis tokių dozių bus per daug, dalis gali nueiti per niek. O dabar jau dilema kas geriau ar atiduoti dar kokios azofoskės, ar purškalai. Aš asmeniškai pasirinkau azofoskę datręšimui, vis tiek vitaminai ir lieka vitaminais, o valgyt tai reikia.

3 valandas ago , Bratka said:

Naudojant skystas NPK,  priešingai negu KAS , veikli medžiaga atsieis brangiau. Aišku, yra savų privalumų.

Nelabai supratau apie kokią veiklią medžiagą kalbi ? NPK ir KAS visai skirtingi dalykai, nieko čia negali lygint, kaip ir bliūdo su mėnuliu.