drapox

Kokybės klasę lemia ne vien baltymai ir glitimas. Labai svarbu saiko svoris, kurį manau tikrai turėtų padidinti purškimas ant varpos. pieninėj brandoj kažkiek derlių padidins. Vaškinėj brandoj ir baltymus bei glitimą. Tai kartais kai trūksta vos vos gali jau būti kita klasė ir kita kaina savaime aišku. Aš bent jau vieną kartą tikrai ketinu purkšti kažkur tarp pieninės ir važkinės brandos.

Kaip ir rašė ssenelis, žiemkentiškumas pirmoj vietoj. Bent jau paskutinį dešimtmetį yra taip. O mūsų krašte šiemet tas pasitvirtino su kaupu. Manau ir Širvinta šiemet gali pasitarnauti. Tik tuo abejoju ilgalaikėj perspektyvoj. Kas met taip nebus.

Nu tada aišku, ne visur vienoda situacija.

Jei aš nufotografuočiau savo pamiškę ir slėnį kaip čia tavo yra, tai vaizdas ko gero būtų toks pats, bet jei ant kalno, tai būtų nekažką visai. Nes pamiškėse nelabai apšalo, o ant kalno beveik nušalo. Tai fotkinant reiktų imti kažkokį vidutinį varijantą, o ne kur geriausi, kad susidaryti tikresnį vaizdą. O šiaip dėl veislių, manau, kad veislių išvedimas eina vis tiek gerąja linkme. Nu gal viena kita nepavyksta, bet visumoj tikrai manau galima surasti veislių labiau tinkamų savo sąlygom ir Skagenas manau jau nueinanti veislė. Nors aišku kiekvienas turi savo požiūrį. Yra dar sėjančių Ada, o gal net ir Širvinta.

Nemanau, kad ant vienos veislės užsiciklint reikia. Šiemet turiu tik Skagen, bet kitiems metams ketinu išbandyti dar ir 2 naujas. Pvz. šiemet Edvins pas kaimyną gerokai geriau vizualiai atrodo ir už jo ir už mano Skagen. Parodoj labai patiko Sedula. O kas ja prekiauja ? Gaila, kad parodoj šalia Dotnuvos veislių nebuvo pasėta Skagen. Aišku konkurentų, bet vis tik pusė LT ją augina, manau būtų neblogai palyginimui. Numatytoji pirkti Balitus nenustebino. Tiek pora lauko dienų pas ūkininkus, tiek ir parodoj atrodė tragiškai. Labai giriama, bet kelia daug abejonių, bent jau vizualiai. Be to manau, kad ūkininkai išmokom sėti nebe kg bet mln sėklų, tai visai neblogai jau būtų tokiuose bandymų laukeliuose matyti ant lentelių tankumus ir segmentų skaičių. Mes tai neprieinam, aptverta, kaip įvertint tinkamai.

Malonu, kad diskusija pakrypo teisinga linkme, nes praeitam puslapyje kalbos ėjo tik apie kainą ir granules. Pagrindinis klausimas yra ko reikia kultūrai ir ką turim dirvoj. O tada jau visa kita.

Pas mus iš po žiemos kviečiai atrodė lygiai taip pat kaip ir 2006 m. Skirtumas tik, kad tada buvo Lars, o dabar Skagen. Jei Lars šiemet ko gero būtų nelikę nieko. Tada kūliau 2 - 3,5 t/ha., faktas kad reikėjo ,,kulti'' su plūgu. Nes be žiemos šalčių dar buvo ir sausra pavasarį, beveik iki pat Jonų. Šiemet kad ir mažokai, bet kažkiek palijo, ypač pavasarį. Todėl pagal tai kaip atrodė pavasarį, manau reikia džiaugtis dabartiniu vaizdu. Pagal viską iš kai kurių laukų manau ir per 7 t perlipsiu. Jei iš tikro tom tom kviečiuose yra 900 varpų, tai manau realu turėti 11 t, nes 1,2g varpoj nėra daug. Kitas dalykas tręšimas. Iš 220 VM azoto manau realu turėti 9 t/ha, ne daugiau. Nu ir žemė dar neaišku kokia.

Jei neužeis tropiniai karščiai ir nesutrauks grūdo iki degtuko galvutės dydžio, tikrai turėsi gerą derlių. Pas mus šalčiai padarė savo. Šiai dienai Skagen randu tik 440 - 510 varpų 1m2. Užpildyta 8 - 8,5 segmentų. Vėl gi priklausys daug nuo grūdų svorio, tad jei užkepins, tai ne kas.

Nu nemėgstu fotografuoti pasėlių, ir jų vertinti pagal foto, bet čia jau tiesiog akivaizdu, kad kviečiai fantastiški. Jei iš tikro 9 segmentai ir toks tankumas, tai derliaus potencialas manau iki 11 t/ha. Primink kai nukulsi.

Turėjau omeny skafandrus ant galvų.

Samdai ufonautus ?

Tikrai taip. Kuo blogiau gyvens ūkininkai, tuo daugiau žemių nupirks tie berniukai, kur atstovauja pinigų plovykloms, kurių pinigai eina visiškai ne iš žemės ūkio. P.S. Ne į temą, bet pagal diskusiją.

Labai dėkoju už pastebėjimus, bet kažkaip labai prisibijau purškiant pridėti karbamido prie tokių karščių.

Salietra žydint ar prieš žydėjimą žirniams jau kaip ir naudojama technologiškai. O gal kas prieš žydėjimą bandėt purkšti karbamidu ? Jei taip, tai po kiek ir kokie pastebėjimai ?

Geriau palauk pieninės ar vaškinės brandos.

Aišku visoj Lietuvoj situacija nevienoda, bet pas mus tikrai nebuvo drėgniau nei kitur, bet norėčiau nesutikti, kad šiemet dirvos džiūvo tiek paviršiuj, tiek ir gilyn vienodai. Aš šiemet būtent atvirkščiai pastebėjau džiūvimą. Džiūvo tik paviršinis sluoksnis, o sėklos gylyje drėgmės pakako pakankamai ilgą laiką ir pasėliai sudygo gerai kaip niekad. Net per molio kalvas sudygimas nenukentėjo, kas pas mus visiška retenybė. Juo lab, kad pas mane šiemet miežiai pasėti ganėtinai vėlai, gegužės 2-5 dienom, kviečiukų dalis irgi gegužės 2 d. Žirniai balandžio 20-21, 25 ir gegužės 2 d. Tai pakankamai vėlyva sėja, bet sudygimas geras ir šaknų sistema gera. Ir žirnius jau purškiant herbicidais visų sėjos terminų jie buvo vienodi 5-7 cm. aukščio. O kas naudojo dirvinius, tai herbicidai dirviniai iki sudygimo būtent dėl to ir nesuveikė, kad paviršiuj buvo labai sausa ir be to jis buvo pustomas ir judinamas stiprių vėjų.

Ramiro nebuvo, tai nieko negaliu pasakyti. O Balitus buvo ankstyviausia iš visų, tai nelabai yra ir su kuo lyginti jei žiūrint į labai ankstyvas. O jei visumoj iš 8 veislių Emil ir Etana geriausiai atrodė ir bandymuose gerai pasirodžiusios. Šiaip Agrovizija manau gal geriau parodys, nes čia tai buvo reti ir ryškiai peržeminti kviečiai kaip šiems metams.

Pas mane laukuose šiemet su tankumu irgi ne kažką. Po apšalimo labai sunkiai atsigavo pavasarį. Tad šiai dienai 430 - 600 tankumą randu. 600 normalu, galima ir per 8 t/ha prikulti iš tokių, bet 430 bet kuriuo atveju derlius nelabai perkops per 6 t/ha. Bet žiema pas mus tikrai ne iš lengvųjų buvo, nors dotnuviškiai gyrėsi, kad visos veislės peržiemojo puikiai. Matyt ir 100 km atstumas daug reiškia. Aišku tankumas svarbu, bet tai ne vienintėlis faktorius. Dar yra segmentų skaičius, atmetimai ir grūdų stambumas. Be to šiemet dėl sausų orų galim sutaupyti bent po vieną fungicidą ir augimo reguliatorių. Tai gi kol kas nuotaikos optimistinės.

Na jei šiandien buvai lauko dienoj Dotnuvos savo rajone, tai tikriausiai matei Balitus vaizdą. Tikrai nepaliko gero įspūdžio, ko gero blogiausiai atrodė iš kokių 8 veislių. Nors pagal ankstesnių metų bandymus tai gera veislė, bent jau taip teigiama. Privalumas, kad labai ankstyva, bet ko gero sumažinsiu savo sėklos užsakymą ir imsiu kai ką iš geriau atrodžiusių.

Bandyta ir 2+1, ir 1,5+1,5 ir 1+2, didelio skirtumo nėra, veikia. Jei veikia, reiškia viskas gerai.

Šiaip standartiškai purškiu stomp 1 ir basagran 2, bet kiek pritrūko tai taip nusipurškė, bet jokių problemų dėl veikimo. O ir purkšta tikintis lietaus kurio praktiškai nebuvo, tik rasa. Esu skeptiškas dėl purškimų iki sudygimo. Dirviniams reikia drėgmės. Drėgmės šiemet buvo, visi pasėliai sudygo gan gerai ir tolygiai. Tačiau drėgna buvo tik giliau, o dirvos paviršius buvo pastoviai sausas ir dulkantis, todės dirviniai ir nesuveikė. Vienas pas mus purškė Fenix irgi nesuveikė, prisėjo perpurkšti Butoxone. Prie tokių sąlygų kokios vyrauja pastaruosius keletą metų, kai nuo pustomo sauso dirvožemio jau baigiam siauraakiais patapti, reiktų pamiršti vien dirvinius herbicidus prieš sudygimą. Net ir iškarto po sėjamosios jau būna persausa. O Butoxone kirs per derlių garantuotai, išbandyta su MCPA.

Žiūrint kokie tie žirniai o labiausiai kokios žolės. Aš 8 cm žirniams esant purškiau Stomp 1 + Basagran 1,7, žolės iššluotos.

Gali nors ir 25 kg, o prie tokių temperatūrų nors ir dieną.

Nu čia iš senų žmonių patirties, tai sunku pasakyti kiek jinai teisinga dėl to rūgštumo. Bet kad apleisti plotai jų būna pilni tai jau tikrai.

Šiaip asiūkliai ir šalpusniai rūgščios dirvos požymis. Dažniausiai kai paimdavau naujus plotus kokius nesukultūrintus, tai būdavo tų asiūklių kurį laiką, bet per keletą metų kultūringai dirbant išsinaikina.