Bulvinykas

Ne fermų skaičius čia svarbu, plius čia tik visiškai naujų skaičius. Ir tas skaičius skirtinguose šaltiniuose vis kitoks nurodomas. Svarbu galvų skaičius. 310 mln. būdavo iki šiol, planas didint berots iki 350. Dabar nebeatseku kur skaičiau, tai galiu ir netikslius skaičius pateikt. Bet čia viskas apie tą patį - ateinančio sezono grūdų kainas. Pridėk prie kinų kiaulių sausus orus PA, menkėjančius rezervus JAV (reikia laukt 12d tikslesnių skaičių) ir galima tam tikras išvadas daryt. Bet gal netrukdom temos autoriui filosofuot.

Taigi kiaulių marą jie buvo pasigavę. Tikro vaizdo, apie tai kas ten vyko ir vyskta mes nesužinosim, bet jų elgesys rinkose iškalbingas.

14000 naujų fermų. Šiemet jau turėtų atstatyti iki maro buvusį knyslių skaičių. Bet planas jį didint, nes šaldytuvai tušti.

Čia jau gaunasi ne sėjamosios pasirinkimas, o žemdirbystės būdo.

Nemačiau aš čia jokios kritikos dd atžvilgiu. Kad klausimų kyla, tai faktas, keista būtų jei visiems viskas aišku būtų. Vieni abejoja nes neturi nei žinių nei praktikos, kiti viską šviesiom spalvom piešia lygiai dėl tų pačių priežaščių. O teisybė kaip visada kažkur per vidurį.

Tupi varna. Kaip priklauso - sūris snape. Pro šoną eina lapė, vilkdama žeme beisbolo lazdą. Nieko nesakius lapė iš visų jėgų su ta lazda varnai per snapą kaip jau plos. Sūris į vieną pusę nulėkė, varną į kitą. Atsistoja, išmuštus dantis išsispjauną ir sako: -Nieko sau pasakėčią sutrumpino...

Renault ir Volvo tas pats variklis, bet šiaip jis daugiau Renault gamybos, dėžė ta pati, galinis tiltas skiriasi.

Tų konstrukcijų jie turi bele kiek. Jis kažkada aiškino, kad tikro no tillo neina jo žemėse padaryt, nes nedžiūsta jos po mulčo sluoksniu. Tai šiemet pabandė juostom pradirbt. Tie kurie ūkininkauja piečiau, naudoja įrangą, kuri beveik nepalieka juostos. Tik įterpia trąšas.

Nieko iš to ką jis augina, mes neauginam. Technologija gera, bet kviečiuose taip nesigauna.

Taigi viktorėlis koduotą vandenį pardavinėja. Nafik tos vakcinos.

Plastmasę tai poliruoja, bet rėmą tiesiog nuplauna ir viskas, jei mašina iš Prancūzijos, ji drusko nekažką mačius. Lenkai gerai paruošia pardavimui. Mūsų visas blizga, bet gerai paieškojus ir šiaudų radau rėme. Virš 7 tonų, puspriekabė inter cars 2015m 41 kūbas.

Į laukus tikrai nekišim. Dabar reikia perkrovimo priekabos iškrovimą pailgint ir transportavimo technikos reforma bus baigta.

Priekabą važiavau, o galvą ne. Traktorių ir kombainų už daug didesnes sumas nevažiuoji. Jei pardavėjas norės apgaut, tai ir apgaus, važiuosi ar ne. Nebent kokį diagnostą vešiesi su kompu, tai gal kažką ir pamatys, o taip - paprašai daugiau nuotraukų ir darai pavedimą.

Nesakau kad reik, bet mes visą komplektą iš ten organizavomės. Bent jau pasirinkimas tikrai didesnis nei pas mus. Nebent pats norėsi važiuot žiūrėt, tada jau atstumai irgi ne Lietuviški.

Rėmas nedažytas. Plastmasės kai kurios dažytos. Ratlankiai. Bet lenkai beveik visada kosmetiką padaro. Numeriai prancūziški.

labai juokinga. 2013m

Nupirkom praeitą savaitę.

Lietuva tikrai nebus tarp pirmūnų, nu bet gal kada nors. Dabar žiūriu ministerijoj nauji vėjai, kuo toliau žmogus nuo žemės ūkio tuo geriau, gal ir tokios fix idėjos praeis.

Mūsų pramonė neišnaudoja visos, tai dalį pardavė. Dabar rems elektrinių statybą. Bet čia daugiau kalba eina apie tai, kad kokiai nors kompanijai truksta kvotos ir ji perka ją. Greičiausiai biržoje, nes tai jau vis garsėjanti tema Volstryte. O mes ten parduodam, kaip dabar parduodam gūdus. Tokia teorija, kaip visa tai atrodys praktikoj, parodys laikas. Nes ne visus gi žavi idėja, kad galima prekiaut tarša.

JAV jau yra kažkokia programa šita tema. Kur pramonė išvystytą, tų taršos kvotų trūksta. Pramoninis CO2 gaudymas kainuoja apie 400 žalių už toną. Aišku galima sodint miškus, bet tai vyksta dirbamos žemės sąskaita, plius tai trumpalaikis problemos sprendimas. Užrakint anglį dirvožemyje auginant maistą - vienas iš variantų.

Big agriculture companies including Bayer AG , Nutrien Ltd. and Cargill Inc. are jockeying with startups to encourage crop producers to adopt climate-friendly practices and develop farming-driven carbon markets. Those efforts would let retailers, food makers and other companies offset their greenhouse gas emissions by paying farmers for their fields’ capacity to withdraw carbon dioxide from the atmosphere and trap it in the soil.

All plants produce suberin, a waxy, water-repellent, carbon-rich compound, also known as cork, that protects roots and resists decay. It is one of the most stable substances around, persisting in soil for hundreds, possibly thousands of years.

Jei tarp žalio kurso architektų atsiras bent kiek proto, tai ūkininkams atsiras nauja kultūra, netgi ne kultūra o galutinis produktas, už kurį bus galima pajamų gaut - suberinas.

Jei atveši iki Prienų rajono, tai be problemų suremontuos. O ar daug reikalų, tai priklauso ką pridirbai.

Kultūrų sąrašą rasi javų supirkimo punkte. Paprastai ant sieno būna pakabinti. Pagal tuos skaičius gali planuot išlaidas ir pajamas. Visos likę kultūros yra gryna loterija. Prieš kelis metus mes buvom pasinešę į kmynų auginimą. Sėjom ir dvimečius ir vienmečius, pakankamai reikšmingus mūsų ūkiui plotus. Nur ir ką. Turim dar pernykščių neparduotų. Kas dar lieka - sėmeniniai linai (kaip suprantu jautrųs sausrai), su kanapėm daug triukšmo buvo kilę, bet kažkaip nurimo ažiotažas. Visa ta egzotika reikalauja dėmesio ir investicijų bet negarantuoja grąžos. Pasiskelbęs didžiausiu žemės puoselėtoju, nuo sąskaitų apmokėjimo vis tiek nebūsi atleistas, taip kad šitoj vietoj turim būt realistais.