Bulvinykas

Čia panašiai kaip anekdote: Dėstytojas sako kolegai: Šiandien tokią buką grupę turėjau. Tris kartus teoremą aiškinau. Trečią kartą pats jau supratau, o jie nė velnio.

Ar taupyt ir dėt neoriginalius įdirbimo diskus? Kainos skirtumas beveik 40Lt.

Tavo problema tame, kad klaidingai suvoki diskusiją. Visi galim turėt savo tiesą ir būsim teisųs, nebūna tik balta arba juoda, tiesa kažkur tarp jų. Nieks nežino kur.

Klysti kolega, pasaka peremta prielaida, kag pasailio ekonomika derivatyvinė, ty išvestinė. Rinka valdo ne reali paklausa pasiūla o jų išvestinė, rinkos augimo/smukimo tempas. Visiškai nesvarbu, kiek Bulvinikosis uždirba, rinkai ir tam žmogeliui iš miesto svarbu kiek bulvinikosis kitą met uždirbs daugiau nei šiemet, nes be pajamų augimo, nei paskola nei diržų veržimas jo neišgelbės. tas pats svarbu ir spekuliantams nes tokie MF Global tik iš to ir gyveno O aš maniau, kad visi jau suprato, kad šitas modelis nebeveikia? Kad vartojimas turi ribas? Einu bulvių pakraut, kad bent aš į graiko padėtį nepapulčiau...

Užskaitau. Bet visą rašto turinį grindi prielaida, kad dabar veikia paklausos/pasiūlos dėsnis rinkose. Gaila, bet šiuo metu tai neveikia arba bent jau nevaidina svarbiausio vaidmens rinkos dalyviams priimant sprendimus. Išimam (iškrenta) iš rinkos spekuliantus, dirbtines biokuro skatinimo priemones ir tada pažiūrim kiek tas graikas galės ir norės mokėt už maistą. Dar vienas klausimas - parduodum jam maistą ir sutiktum laukt pinigų, žinodamas jo finansinę padėtį?

O kodėl turi mažint gylį vėluojant. Sėklos normą gal ir reikia didint, bet gylis prie ko? Tipo kad greičiaų išlystų?

Voras greitesnis.

Grūdų max buvo balandį, trąšų - rugsėjį. Grūdai atpigo beveik trečdaliu, trąšos - faktiškai nepigo. Problema tame, kad mes neturime jokių galimybių įtakot nei grūdų, nei trąšų kainų. Trąšų gamintojai turi įvairių svertų kainai pareguliuot kaip jiems patinka.

Beveik trečdalį jau praradom kainos. Karu dabar kvepia kitoj vietoj. Galim pamodeliuot - žlunga Ispanija, Italija, kas sekantis gali pats sugalvot. Vadinasi dar didesnis smūgis Kinijai, kurios gamyba ir taip smuko pastaraisiais mėnesiais. Jų atsargų kaupimas sustoja, pridedam dar gerą prognozę ateinančiam derliui ir gera pradžia - pusė darbo

nea mes ne ponai r patikslinsiu, mes ne tokie juodi pesimistai, tai dar nereiškia, kad baisiai optimistai, tiesiog iš to juodo pesimizmo šulinio dugno tau taip atrodo Aš tai dar labai optimistas, lyginant su tais, kurie neatmeta varianto, kad grūdų kainos sumažės perpus nuo dabartinio lygio. Ir greičiau nei norėtume. Bet čia jau blogiausias galimas scenarijus tikiuosi.

Sunkiųjų metalų, pesticidų likučių tyrimo garantuotai prašys.

Galima ir neapšiltintam stogui dėt skardą manau, tik reikia pirkt su priklijuota plėvėle. Ji brangesnė apie 7Lt, bet kvadratas sugeria iki 0,6 litro vandens.

Lietuva švogerių kraštas , ten tiekia savi ir jie tikrai nekalbės ..... teisybės gal ir yra tavo žodžiuose, bet ne viskas taip paprasta. Valdiškos įstaigos skelbia viešojo pirkimo konkursus, ten dalyvauja stambios firmos, kurios gali pasiūlyt didelį asortimentą. Su privatininkais gali bandyt dirbt, bet pavyzdžiui bulves daugelis pirks tik jei atveši nuskustas, nedideliais kiekiais ir pastoviai. Jauti kiek logistika kainuos?

Matau ponai didesni optimistai nei aš šiandien.

Buvo biškiuką daugiau nei WC durys, nes dabar neranda virš milijardo dolerių klientų pinigų, kurie turėjo būti sąskaitose. Aišku "leverage" lygis yra 1 su 40. Bet čia ne apie tai. Problemas šitiems veikėjas kelia Europa, kurios skolos jie turi sočiai ir jei tos kontoros neatlaikys, pamatysim, kad karalius nuogas ir pinigų nėra tiek kiek visi galvoja kad yra. Tada labai greit sužinosim, kokią grūdų kainos dalį sudaro oras.

net ir Fendt? Kai kas galvoja, kad ne. http://www.agriaffaires.co.uk/used/farm ... t-716.html

Jie yra, bet kokios dyžio ir kiek reikalauja galios? Čia beprasmis ginčas, nes mes nežinom, kiek tikrų arklių pas rusą, skiriasi traktorių konstrukcija, masė ir t.t.

Tai čia atvejis: galios užtenka, trūksta svorio...tada arba svorio dadedi, arba padangas nuleidi arba abu... Pagaliau susišnekėjom. Bet jaučiu yra tokių, kuriems lengviau pasakyt, kad trakotrius š...., negu pažaist su tokiais dalykais. Tie kurie lygina šiuolaikinius traktorius su t-150. Įvertinkit tai, kad dabar panašios galios variklis turi sukt didelį hidraulikos siurblį arba net ne vieną, kondicionierių, pavarų dėžė su krūva sankabų pasiima savo dalį. Beje kas nors yra pamatavęs rusiško variklio realų galingumą arba bent žino kokiu būdu jie jį nustatinėjo tais laikais?

Tesingai, jei per silpnas tada reikia galingesnio. Aš kalbu apie tuos atvejus, kai traukia, bet slabnai, tada galima bandyt ieškot rezervų padangose, svoriuose ir pan.

lauke slėgis mažesnis, kad padanga imtų visu pločiu, neprabuksuotų, tame ir yra ekonomiškumas, transporte slėgis didesnis, kad geriau riedėtų irgi ekonomiškumas... jei arklys dirvoj nepatraukia, tai jokio skirtumo kiek to oro, jei traukia ir traukdamas buksuoja, tada jau galima žaisti su padangomis... ką reiškia nepatraukia. Tokiu atveju jis paprasčiausiai per silpnas. Ekonomiškumas yra tame - kad atlikti naudingą darbą, šiuo atveju traukti padargą. Kietom padangom traktorius kasis į dirvą, bet netrauks - sakysi nepaveža ir be abejo kuras dega tuščiai. Beje jei traktorius nebuksuoja visiškai, vadinasi jis nėra pilnai apkrautas ir dirba neefektyviai.

jei širdelė silpna, tai nei padangos, nei balastavimas nepadės... slėgis padangose tinka kai kalbama apie kuro sąnaudas, o ne traukimą... Tu rašai greičiau nei galvoji. Kodėl slėgis turi būti skirtingas dirbant lauke ir tarnsporte pavyzdžiui. O dėl to kad turi ar neturi tiek arklių, kiek parduoda, tai pastudijuokit Nebraskos testus ir baikit anekdotus pasakot.

Aha, o kitoj temoj gali pasiskaityt, kad nh netraukia. Man kyla klausimas - kaip visas pasulis dirba su tais traktoriais, jei lietuviams nei vienas nedirba normaliai? Kitas klausimas - kiek forume yra aktyvių temų apie slėgį padangose, pačias padangas, traktoriaus balastavimą?

Žaliavų prekyba buvo trumpam pastrigus visam pasaulį. JAV tai pakankamai didelis skandalas, nes jie pradangino klientų sąskaitas, kurių neturėjo teisės liesti. Bet sąvininkas pakankami dosniai rėmė Obamą, todėl jo niekas kol kas neliečia. Jei kam kiltų klausimas, kodėl aš čia tokius vėjus, tūlam lietuviui visiškai neįdomius, rašinėju, tai ten vis garsiau keliamas klausimas, kiek dar tokių firmų prekiauja biržoje ir kokios pasekmės būtų jei dar kuri jų užlinktų. Kaip tai susieję su grūdų kainom - labai tiesiogiai.

Na nevisai taip, bet tiek to.

Ot šventas naivumas. Šitos neskelbtos pinigų nuvertėjimo lenktynės vyskta nuo pat kirzės pardžios. Visi stengiasi permest savo problemas kitoms valstybėm eksporto pavidalu. Ir tam nereikia keist nominalios valiutos vertės, užtenka popieriaus ir dažų. Kaip manot už ką dabar ECB supirkinėja Euro zonos valstybių obligacijas ir kiek jos kainuotų, jei jis to nedarytų? Renminbi, doleris - nuvertinti iki negaliu. Todėl manau, kad tie kurie nepardavė grūdų rugpjūčio piko metu, dabar pralošinėja dvigubai - grūdai nuvertėjo, o investicijų naujam derliui reikia daugiau. Lietuvoj žiūriu nieks nekalba apie MF global bankrotą, tiksliau tai kaip jis vyksta ir kokias pasekmes tai gali turėt grūdų prekybai biržose, nuo kurių norim to ar ne, priklauso ir mūsų pajamos.