Jump to content

JCB

Nariai
  • Pranešimai

    6261
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    151

Atsakymai kurių autorius JCB

  1. Na čia tiem atsakymas, kurie plėšė maikes, jog žemės naudotojas turi sutartį užregistruoti prieš 1metus ir tik po to įgauna pirmumą. Nepatingėjau užklausti ministerijos ir atsakyme išdėsta, tai jog sutartis turi būti registruota RC ir joje turi būti pažymėtas faktas, jog tą žemę naudoji ne mažiau kaip vienus metus, ką ir anksčiau tvirtinau.

    Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą dėl žemės sklypo naudotojo pirmumo teisės į parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnyje išvardyti asmenys, kurie turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę – tai žemės sklypo bendraturčiai, žemės sklypo naudotojai, gretimų žemės sklypų savininkai. Ši Įstatymo norma suponuoja būtinybę apie parduodamą žemės sklypą informuoti anksčiau nurodytus asmenis, kad pastarieji galėtų pasinaudoti Įstatymo jiems suteikta pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę. Vienintelis būdas, leidžiantis užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, yra pranešimas suinteresuotam asmeniui apie parduodamą žemės sklypą. Įstatymų leidėjas šiuo atveju pasirinko, kad parduodamo žemės sklypo naudotojus ir gretimų žemės sklypų savininkus apie pardavimą informuoja Nacionalinė žemės tarnyba.

    Taip pat informuojame, kad pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims: parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojams, asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, ir valstybei, kurie gali įsigyti parduodamą žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimą reglamentuoja Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau –Aprašas).

    Pažymėtina, kad Aprašo 4.1.2. papunktyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys  gavęs pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje patikrina žemės sklypus besiribojančius su parduodamu žemės sklypu bei patikrina parduodamo žemės sklypo naudotojų juridinių faktų įregistravimą (Aprašo 4.1.1 papunktis).

    Vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir siekiant nustatyti parduodamo žemės sklypo naudotojus ir asmenis, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, teritorinio skyriaus specialistai naudodamiesi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir kadastro žemėlapio aktualiais grafiniais duomenimis parengia bei išsiunčia raštus:

    1.       parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį parduodamą žemės sklypą naudojo žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus

    2.       asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu

    apie parduodamą žemės sklypą, nurodant jo kainą bei pardavimo sąlygas.

    Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 3 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo momentu laikomas Centrinio registratoriaus patvirtinimas apie duomenų įrašymą į centrinį duomenų banką. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“. Registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kokie Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Įstatymo 15 str. 2 d. 4 ir 5 p. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie nuomos ir panaudos sutartis.

    Taigi, iš to darytina išvada, kad tik nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartis turi juridinę galią prieš trečiuosius asmenis.

    Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. CK 4.47 straipsnio 1 dalis numato, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoriai. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

  2. Iš kur ištraukei apie pasipriešinimą? Nelabai norėčiau tikėti. Nes dalis žemės pralenda pro plunksnų tarpus, ypač lengvos. Tada dasideda trintis į plunksnų šonus ir toliau einančias atramas. Todėl abejoju dėl sumažėjimo. Nebent labai sunkioj, šlapioj, nebyrančioj žemėj. Gal gali argumentuoti su kokia nors informacija, būtų įdomu? Aišku ne iš vadybininkų paistalų.

     Dėl žemių irgi kaip sakiau pas mane įvairovė ir tikrai arimas geras. Smėlyje irgi jokių problemų, nebent tai kad smėlis ir taip gerai subyra, tai nėra skirtumo kokia ta verstuvė bus.

    Ne iš kiemo, o straipsnio ir dabar reikėtų tą informaciją arba patvirtint, arba paneigt, nėra naujiena tos juostinės verstuvės, bet informacijos mažai apie jas.

  3. buvau pernai gaves. Uzpildziau, pateikiau, perspejau zemes savininkus, sumokejau jiems ta suma kurie ja veliau sumokejo VMI.Kadangi informacija pateikiau uz kelis metus, o dauguma savininku buvo nedeklarave nuomos pajamu suma gavosi atitinkama. Bet tvarka turi but. Tik tiek kad ukininkas paverciamas tam tikru skundiku.

     

    O gavai tik siemet ar ir pernai buvai gaves? uz kuri laikotarpi praso pateikti info?

    Pernai laišku atsiuntė, pasitaręs su kolegom, pečius prakūrėm, šiemėt el. paštu vėl prašo, už 2013 ir 2014 m. pateikti, greičiausiai apseis ir be skundimų. Juk pajamas ūkininkai patys turi apskaityt, vmi nesikreipia į kaimo seniūną, prašydama pateikti ūkininkų pajamų, tai kodėl mes turime eilinių gyventojų pajamas skaičiuot ir dar viešint

×
×
  • Create New...