buru

Bet arba ten klaida, arba vėl nuo padidinto 0.5 koeficiento sumažino iki buvusio anksčiau 0.3, nes rašo: „1 m2 posėlio arba žolinio įsėlio atitinka 0,3 m2 EASV ploto.”

Jokie kaupiamieji (bulvės, runkeliai, burokėliai, morkos ir pan.) žalinimui netinka. Gal turėjai galvoj pupinių šeimos augalus, kurie yra azotą kaupiantys.

Bet matyt, ar purkštukai visi purškia, juk irgi reikia. Galima padaryt, pvz., taip: plačiai apsišvieti traktoriaus priekį, o galo apšvietimą į šonus jungi tik esant reikalui (kai pamatai stulpą, medį ar krūmus ir reikia matyt tikslų atstumą nuo jų iki sijų), o šiaip, nuolat, gale dega tik tos mėlynos po sijomis. Ir purkštukų darbas matysis, ir kliūtis pamatyti ir išvengti bus gan patogu. Dėl galios, tai savo neturiu pavyzdžio, bet radau panašų, tai orientavimuisi, kaip, maždaug, šviečia 48W. 12m tikrai nušviečia, manau. https://youtu.be/hBhIPf9nbZI

Toks dalykas gal būtų geriau https://www.youtube.com/watch?v=AL76bY_rapA O kad ir su baltais LED'ais apsišviest, manau, po 120W būtų per didelė apkrova visai MTZ elektros sistemai, nes, vis tiek, įjungta bus ir priekyje kažkas. Aš užsidėjau pernai po du 48W LEDus, pasukau į šonus, kad apšviestų sijų galus ir visai gerai matėsi viskas (purkštuvas 18m), tik reiktų dar vieno, kad ir gerokai silpnesnio, per vidurį, nes nesimato manometro ir viso kito. Nors kirba mintis pasieškot mėlynų LEDų ir kažką panašaus, kaip tam video sukurpt, nes iš priekio šviečiant, labiau matosi pačios sijos, bet, jei kuris purkštukas užsikemša, įžiūrėt nelabai išeina.

Galima melioracijos planų sluoksnio „permatomumą” keist. Pasireguliuoji, kad matytųsi po apačia esantis topografinis žemėlapis, o ten jau labai aiškiai matosi laukų ribos.

Fusilade forte tikrai netiks, nes, manau, kaip tik liks ir rapsų, ir žirnių pabiros, o kviečius numarins.

Tikriausiai, ne apie veiksmingumą, o apie karenciją kalba.

Tai jau buvo kažkur kalbėta, kad AdBlue yra karbamido tirpalas, kuriame karbamido yra 32,5%, vadinasi, azoto koncentracija tebus tik 15%. Nebent kaina, kuria jį gauni yra triskart mažesnė, nei karbamido, tada gal ir apsimokėtų teoriškai.

Man tai aiškino, kad ten salietros (75%) ir azofoskės (25%) mišinys. Vizualiai ir atrodo kaip mišinys, bent jau Agrokoncerno pavyzdžiuose.

Pažiūrėk čia: http://aista.lt/Bejo_Zaden_morku_katalogas_2016.pdf , arba čia: http://www.darzoviuseklos.lt/lt/darzoviu-seklos/morku-seklos.htm

O ar nelips paskui tos garstyčios su visais grūdais prie sėkladėžės sienelių arba sėjimo ričių arba bus sėkladėžėj vienas nebirus darinys?

Tai kad jokios čia mistikos - Fenix ir nenaikina kiečių, vijoklių, aklių ir dar kai kurių kitų piktžolių. Pas mane irgi jų yra vietom, nieko čia labai nepadarysi. Va, jei kokių balandų, lipikų, garstukų pilna, tada jau galima manyt, kad nesuveikė.

Jei nori gero pirk naują, guolių parduotuvių Kaune pilna. Nieko čia nepritaupysi.

Na, miežiai nuo kvietukų gal ir skiriasi kiek, bet kvietukams praėjusią savaitę (irgi krūmijimosi pradžia buvo) saulei nusileidus 35kg/ha amonio sulfato su 190l/ha tirpalo purškiau, tai net kur susidvigubino jokio nudeginimo nebuvo. Nudegė tik kampuose, kur sukantis viena štanga beveik vietoj sukasi.

Garšva

Va, būtent, pas mane prieš kelis metus Atributą su Linturu sumaišius, tai paskui smilguolių miškas buvo, kur tik atsėliuoti kviečiai augo.

Čia technologines vėžes tikslina Kaimyno prie pat miško pasėti, tai prieš sėją labai domėjosi, kas ten bus auginama, bet po to, matyt, nusivylė, nes kol kas nejudinę dar kiek mačiau.

Gal Banvel, o ne Betanal?

Bent aš tai monitoriaus šiek tiek mažiau dėjau (~25g/ha), o sekator pilną normą - 150ml/ha.

Monitor + sekator ir ccc pernai tiek kartu teko purkšt, tiek atskirai. Jokių skirtumų nesimatė ir ten, kur buvo purkšta viskas vienu kartu jokių stresavimų nepastebėjau. Dėl sekatoriaus, tai, kaip kažkas kažkada buvo rašęs, jis beveik neima mėlynai žydinčių piktžolių (visokios veronikos, rugiagėlės ir pan. lieka).

O jei sprogs?

Jei tos žolės - varputis, smilguolė, kviečių pabiros ar kažkas panašaus, tai taip, tinka. O jei dviskiltes piktžoles nori juo marint, tai mesk šią mintį iš galvos, nes ne tam skirtas jis.

Manau, kad bus beveik tas pats, nebent laistytum į iškastas duobutes, kad iškart prie šaknų pakliūtų Turėjau galvoje, kad esmė ne tos trąšos, vienokios ar kitokios, tirpume, o jos skirtingų elementų judrume, t.y., kol tas ištirpęs kalis ar fosforas, kurie, kaip visi žino yra labai mažai judrūs elementai, pasieks šaknis, tai gal jau nelabai jų ir reikės ir didelė dalis liks nepanaudota iki kitos sėjos. Ir visai kas kita, kai vasarojui prieš sėją trąšos įterpiamos į dirvą ir joms belieka tik ištirpti, o šaknys pačios augdamos pasiekia jas.

Na, 200kg azofoskės tai ne tik P ir K, bet ir beveik 100kg salietros. Jei kiti laukai vietoj azofoskės gavo tą papildomą šimtelį salietros ir vistiek su azofoske buvo virš tonos didesnis derlius, tada viskas aišku, bet kitu atveju kažin ar labai tikslu daryti išvadas apie kalio ir fosforo pasisavinimą beriant pavasarį ir didelę to bėrimo įtaką derliui, kai azoto kiekis skirtingas. Nesakau, kad būtent taip ir buvo tavo atveju, tiesiog, nebuvo to paminėta, o tai, kas nepaminėta suteikia vietos interpretacijoms