Automatinių vejos laistymo ir augalų drėkinimo sistemomis užsiimu 7 metai. Pradiniai ir esminiai dalykai prieš planuojant įsirengti požeminę laistymo sistemą yra: vandens šaltinis (miesto vanduo, šulinys, upė, prūdas, surenkamas lietaus vanduo, grežinys). Jei turit grežinį tai atitinkamai turit ~ 3,5 atmosferos slėgį. Dar trumpai paaiškinsiu kokie purkštuvai yprastai naudojami:
1. Statiniai (purškia iškart užduotu kampu vienu metu, atstumas +- 1-5 metrai, minimalus darbinis slėgis 1-1.5 atmosferos)
2. Rotoriniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami ne pramoninėse zonose ir pasižymi tyliu darbu, atstumas ~3-25m., minimalus slėgis 3 atmosferos)
3. Plaktukiniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami pramoninėse zonose, parkuose, daržuose ir panašiai, kur nesvarbus skleidžiamas "plaktukinis" garsas, atstumas ~ 5-25 m., minimalus slėgis 3 atmosferos)
p.s. išpurškiamas atstumas priklauso nuo slėgio ir nuo purkštuve stovinčios galvutės t.y. purkštuvo debeto...
Kiek purkštuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos, kad visi iškiltu ir purkštu tiek kiek reikia? Aš tam naudoju laistymo projektavimo programą. Kažkada apskaičiuodavom suminius debetus purkštuvų ir ant lapelio ... svarbu žinot ką skaičiuot...slėgio praradimai ir panašiai...Kiek purktuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos galima atsakyti, kai yra žinomas įvado slėgis, debetas, atstumai tarp artimiausio ir tolimiausio sekcijos purkštuvo ir purktuvų galvučių ( koki galvučių debetai)
Kitas svarbus dalykas, kuris dažnai pasitaiko įrengiant laistymo sistemas...statiniai ir rotoriniai purkštuvai pastatomi ant vienos sekcijos... Kodėl blogai? todėl, kad statiniai purkštuvų debetas keletą kartu didesnis nei rotorinių purkštuvų, ko pasekoje per sekcijos veikimo laiką vienoje vietoje pasidaro balos, kitoje nepakankamai palaistoma. Dar viena klaida, tai įrengiant purkštuvus nepakankamai tankiai pastatomi purkštuvai (blogas persidengimas) ko pasekoje atsiranda "geltoni", nepalieti plotai ... nes visam šiam reikale dalyvauja ir vėjas, to dažnai neįvertina žmonės kurie įsirenginėja sistemas prieš tai nepasikonsultavę.
Iš ko susideda automatinė laistymo sistema:
1. Kolektorinė dėžė
2. Elektromagnetiniai vožtuvai (kiek sekcijų tiek vožtuvų, kartais statomas papildomas ant įvado priklausomai nuo komplektacijos)
3. Lietaus daviklis (būna, su laidu, belaidžiai, su šalnų funkcija ar be jos), lijant lietui nepaleidžiamas laistymas.
4. Dirvožemio drėgmės daviklis, kaip papildoma opcija (naudojama, kur reikalinga laistymo precizika ir vienodas gruntas, laistant vejo jo tikrai nereikia)
5. Hidrantai (tai tie vadinami papildomi greito vendens pajungimo taškai, prisipilti vandens į kibirą ar nusiplauti mašiną ir panašiai...)
6. Vamzdžiai (LDPE), įvadui naudojame (HDPE), kapilairinė žarna su su ar be slėgio kompensacijos ir su individualiu atstumu tarp lašintuvu ar standartiniu.
7. Drenažiniai vožtuvai jei tokie įrengiami.
8. Programatorius ( būna 2,4,6,9,12,16... sekcijų), tai valdymo įrenginys kuris valdo elektromagnetinius vožtuvus, t.y. kiek kada ir kokiai zonai galima laistyti. Priklausomai nuo programatorių modelių ir gamintojų būna iki 10 atskirų startų per parą galimybė užduodant kiek laiko ir kuriai zonai nepriklausomai vienai nuo kitos reikai laistyti. Tarkim šiaurinėje namo pusėje laistymo trukme bus trumpesnė nei pietinėje + dar reikia atsižvelgti į gruntą.
9. Sujungimai, alkūnė, trišakiai.
10. Purkštuvai.
Padrika informacija iš galvos, bet labai sunku trumpai paaiškinti subtilybes, bet gal kam padės mano informacija prieš pradedant darbus susimąstyti, o po to juos pradėti, nes perdarymas yra brangesnis dalykas nei įrengimas
Taippat galit pamatyti ir keletą mano atliktų darbų foto.
Sėkmės, kad viskas Jūms žaliuotu