MX1

Seni traktoriai, tai turiu galvoje gaminti iki 1960 m. tokie kaip: Lanz, Fordson, Ferguson, Porsche, Kramer ir panašiai... Kas kokį turit? Gal foto galit įkelt? ar pasidalint informacija apie parduodamus, restauruojamus, ieškomas-parduodamas detales.

Turbūt kalbi apie JCB, o ne apie JSB.

"Raincap" vadinas, išvertus - lietaus dangtelis Kokio diametro pas tave išmetimo vamzdis? p.s. galiu pasiūlyt tokių dangtelių įvairių diametrų išmetimo vamzdžiams.

Ne "powersteer", o "super steer" tai vadinais, jei tu kalbi apie padidintą posūkio kampą. Dalių kainos ispūdingos šio modelio ir manau nustebins tik ne nudžiugins

Pagaliau atsirado protingas žmogus mūsų debilų gaujoj . Žinoma perkam traktorius už pusę lemono ir mums nusišikt ant filtrų sandarumo , tepalų keitimo , ir ypač nekeičiam stūmoklinės kas 1 000 motovalandų .... Nemačiau dar kad žemės ūkyje darbininkai dirbtų po 8 valandas , kažkaip vidurkis visvien gaunasi 12 ...Gal dar savų argumentų turi kuo sakykim skiriasi 6,8 L varikliai sudėti visoje serijoje . Man atrodo , kad skiriasi tik gamykliniu čipavimu , tai tada kuo jų gamykliniai čipai pranašesni ? ... Niekas nesustabdys proceso, juolab nepakeisiu tavo nuomonės, bet mano tikslas ir nėra kažką įrodyt. Kiekvienas turi savo galvą, kaip mąsto taip ir vadovaujasi.

Plėšotes maikes dėl nieko Nebetraukia? tai gal reikia geriau oro filtro sandarumus pažiūrėt ar variklio tepalą dažniau pakeist? Stūmoklinę pasikeist? O gal taupydamas nusipirkai per silpną traktorių? Jei darbuotojui duosi amfetamino tablečių, kad dirbtu ne 8 h, o 16h tai manai taip išsispręsi problemą? Pamirškit jus tuos čipavimus kaip ir visokius xenonų statymus. Pradžiai, bent gerai prižiūrėkit standartinę technika, nes kiek skaitau forume tai remontas vyksta tik tada, kai jau kažkas nulūžo arba nebesijungia pavara. Apie čipus ar galios kėlimą galima galvoti tik itin tvarkingoj technikoj, o ne tai, kad man nebelabai traukia reiks padidint galią. Tai tik greičiau priartins variklį prie mirtis. NOS?

Nieko nedaryk, viskas bus gerai. Jau turbūt ir yra gerai

Viešbutis rezervuotas, važiuojam savo ratais.

Automatinių vejos laistymo ir augalų drėkinimo sistemomis užsiimu 7 metai. Pradiniai ir esminiai dalykai prieš planuojant įsirengti požeminę laistymo sistemą yra: vandens šaltinis (miesto vanduo, šulinys, upė, prūdas, surenkamas lietaus vanduo, grežinys). Jei turit grežinį tai atitinkamai turit ~ 3,5 atmosferos slėgį. Dar trumpai paaiškinsiu kokie purkštuvai yprastai naudojami: 1. Statiniai (purškia iškart užduotu kampu vienu metu, atstumas +- 1-5 metrai, minimalus darbinis slėgis 1-1.5 atmosferos) 2. Rotoriniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami ne pramoninėse zonose ir pasižymi tyliu darbu, atstumas ~3-25m., minimalus slėgis 3 atmosferos) 3. Plaktukiniai (sukasi į priekį ir atgal užduotu kampu, naudojami pramoninėse zonose, parkuose, daržuose ir panašiai, kur nesvarbus skleidžiamas "plaktukinis" garsas, atstumas ~ 5-25 m., minimalus slėgis 3 atmosferos) p.s. išpurškiamas atstumas priklauso nuo slėgio ir nuo purkštuve stovinčios galvutės t.y. purkštuvo debeto... Kiek purkštuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos, kad visi iškiltu ir purkštu tiek kiek reikia? Aš tam naudoju laistymo projektavimo programą. Kažkada apskaičiuodavom suminius debetus purkštuvų ir ant lapelio ... svarbu žinot ką skaičiuot...slėgio praradimai ir panašiai...Kiek purktuvų galima pastatyti ant vienos sekcijos galima atsakyti, kai yra žinomas įvado slėgis, debetas, atstumai tarp artimiausio ir tolimiausio sekcijos purkštuvo ir purktuvų galvučių ( koki galvučių debetai) Kitas svarbus dalykas, kuris dažnai pasitaiko įrengiant laistymo sistemas...statiniai ir rotoriniai purkštuvai pastatomi ant vienos sekcijos... Kodėl blogai? todėl, kad statiniai purkštuvų debetas keletą kartu didesnis nei rotorinių purkštuvų, ko pasekoje per sekcijos veikimo laiką vienoje vietoje pasidaro balos, kitoje nepakankamai palaistoma. Dar viena klaida, tai įrengiant purkštuvus nepakankamai tankiai pastatomi purkštuvai (blogas persidengimas) ko pasekoje atsiranda "geltoni", nepalieti plotai ... nes visam šiam reikale dalyvauja ir vėjas, to dažnai neįvertina žmonės kurie įsirenginėja sistemas prieš tai nepasikonsultavę. Iš ko susideda automatinė laistymo sistema: 1. Kolektorinė dėžė 2. Elektromagnetiniai vožtuvai (kiek sekcijų tiek vožtuvų, kartais statomas papildomas ant įvado priklausomai nuo komplektacijos) 3. Lietaus daviklis (būna, su laidu, belaidžiai, su šalnų funkcija ar be jos), lijant lietui nepaleidžiamas laistymas. 4. Dirvožemio drėgmės daviklis, kaip papildoma opcija (naudojama, kur reikalinga laistymo precizika ir vienodas gruntas, laistant vejo jo tikrai nereikia) 5. Hidrantai (tai tie vadinami papildomi greito vendens pajungimo taškai, prisipilti vandens į kibirą ar nusiplauti mašiną ir panašiai...) 6. Vamzdžiai (LDPE), įvadui naudojame (HDPE), kapilairinė žarna su su ar be slėgio kompensacijos ir su individualiu atstumu tarp lašintuvu ar standartiniu. 7. Drenažiniai vožtuvai jei tokie įrengiami. 8. Programatorius ( būna 2,4,6,9,12,16... sekcijų), tai valdymo įrenginys kuris valdo elektromagnetinius vožtuvus, t.y. kiek kada ir kokiai zonai galima laistyti. Priklausomai nuo programatorių modelių ir gamintojų būna iki 10 atskirų startų per parą galimybė užduodant kiek laiko ir kuriai zonai nepriklausomai vienai nuo kitos reikai laistyti. Tarkim šiaurinėje namo pusėje laistymo trukme bus trumpesnė nei pietinėje + dar reikia atsižvelgti į gruntą. 9. Sujungimai, alkūnė, trišakiai. 10. Purkštuvai. Padrika informacija iš galvos, bet labai sunku trumpai paaiškinti subtilybes, bet gal kam padės mano informacija prieš pradedant darbus susimąstyti, o po to juos pradėti, nes perdarymas yra brangesnis dalykas nei įrengimas Taippat galit pamatyti ir keletą mano atliktų darbų foto. Sėkmės, kad viskas Jūms žaliuotu

brangiau nei šaškės, bet juk ir gyvenam tik vieną kartą

mano laisvalaikis, hobi - motokrosas ir tai daug sudėtingiau nei atrodo kas važinėjęs tas žino ...