Juodas

Tai va, man juokinga klausytis kaip tvarkys švietimą, daugiau pinigu ir dėmesio nori skirti,nacionalinio partijų susitarimo. Briedas visiskas, taip pat kaip Viktoras prieš 8 metus žadėjo 1500litu alga, nors savo įmonėse mokėdavo per pus mažiau. Tiek graudu, kad net juokinga. Antrame ture, spėju vėl bus taip, kaip per prezidento rinkimus. Po pirmo turo rezultatas buvo apylygis, o antrame ture į vienus vartus, nes konservatorių 70% rinkėjų nekenčia.

Taip, suklydau. Bet esmė tame, kad praeitus 2 metus buvo sausros ir kukurūzas pribrendo labai greit. Šie metai normalus lietuviški.

Siais metais kažkodėl labai visi skubėjo imti kukurūza, susidėjus skundžiasi, kad kelia plėvele, sultys bėga upeliais. Kam taip skubėti? Ne 2018 metai kai Perlyta kiaurai ir neitu įvažiuoti į laukus. Pas mane dalis prieš dvi savaites nuiimta, pagrindinė pjutis dar stovi, imsim ateinančią savaite.

Kulė man su nh tc. Sakyciau tokiam per sezoa 150ha ir viskas, tikrai nera jis nasus, galbut geriau deveta koki ir nasesni.

Galiu toki vaizdą parodyt ir po pronto arba rapid. Per drėgna dirva ir tiek.

Tauragės

Focusui 3metru 200ag mažai. Nebent sejimo greitis 8km/h

Va va, pagaliau diskusija pradeda suktis kokius namu darbus žmones daro prieš striptill ar no till sejas. Kas bandė tas supranta, kad sejamoji nieko daug nesprendžia, turi ateiti į ūkį visa technologija. Kai dirvos gauna mėšlo, reguliariai rotuojamos pievos tikrai netikiu dirvos alinimu, kad ir ariant. mano nuomone dirvozemis geresnios bukles turėtų būti, nei pas no tillininkus...

Diskiniu skutot? kol nepabandai, atrodo kad sejamoji stebuklus turi daryti, bet dirbant pasimato, kad nėra jokių focusu ir stebuklu.

prieš 3 paras sėti z.kvietrugiai su pronto. Arta, lygintą 2x balkiu ir pasėta.

Pievoje yra kas drėgme naudoja, o razienoje po glifosato nebera drėgmės garintoju

Kaip suprasti tiek drėgmės? Visus laukus suariau, lyginant arimus jokių dulkių. Sejant nori žemės kibti prie ratu , dirva gal net per drėgna dirbimui, bet nebera ko laukti. Sejam 3-4cm gyliu.

Reikia pasisėti pirma

Nežinau ką galvojot kai buvo skirta 2x suma nei kasmet šitam šaukimui. Visi matėt paraiškų nėšimo intensyvumą, kad nėra masinio nešimo ir labai realu nesurinkti max paraiškų kiekio.

O kokio galingumo kombaina reikėtų žiurėti norint per sezona nusiimti 300ha? žieminių 70proc bendro ploto.

65

Gavau laišką dėl paraiškos pataisymo penktadieni

Plesinys ? Arba molis turėtų būt...

Ar pakels klausimas

Plačiau kas kaip su pronto kai šlapia

Gal kas teikti žada paraiškas pagal smulkiu subjektu bendradarbiavima?

O buna, kad pupos visos vienodai dziuna?

Taip, jūsų mintys visiškai teisingos kaip visada, bet esmė, kad norisi banda praplėsti greitai, nes iš savo turimos bandos didintis labai ilgas procesas.

Rugpjūčio 28 dienos įrašas Doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės: Ilgai įsibėgėjančios dienos ir vis dažnesni nakties rūkai (išskyrus pajūrį) skelbia artėjantį rudenį. Rudeniški orai su dargana ar vėju, rečiau su pirmosiomis šalnomis Lietuvos teritorijoje paprastai pasirodo jau pirmą rugsėjo dešimtadienį, tačiau kelių pastarųjų rudens sezonų pradžia greičiau pasižymėjo vasariškų orų tąsa nei rudeniškų orų pradžia. Vasaros pabaigą ir rudens pradžią paprastai žymi ir galingų tropinių ciklonų padidėjęs aktyvumas Šiaurės pusrutulyje – Šiaurės Atlanto bei Ramiojo vandenyno šiaurės vakariniuose ir šiaurės rytiniuose (žinoma, tropikų ir subtropikų klimato juostuose) rajonuose. Šiandien vienas stipriausių per JAV istoriją uraganų, vardu Laura, susilpnėjo iki tropinės depresijos stadijos ir pasiekęs Vidurio Misisipės rajoną pildosi ir toliau silpsta. Gausios liūtys vis dar stipriai skalbia dalį Tenesio, Misisipės ir Alabamos valstijų. Tai ne paskutinis galingas uraganas šį sezoną Šiaurės Atlante. Jau šiandien formuojasi du potencialūs sūkuriai: į pietus nuo Žaliojo kyšulio salų ir į rytus nuo Mažųjų Antilų salų. Šie sūkuriai susidarius palankioms sąlygoms gali peraugti į uraganus. Dvi tropinės audros vystosi rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje – „Hernan“ ir „Iselle“, tačiau jų judėjimo trajektorijos nukreiptos nuo Šiaurės Amerikos kontinento ir gyventojams pavojaus nėra, išskyrus retai apgyvendintą Žemutinės Pietų Kalifornijos valstiją Meksikoje. Dar viena tropinė audra „Maysak“ lėtai slenka vakariniu tropinio Ramiojo vandenyno pakraščiu. Kol kas ji toli nuo tankiai apgyvendintų Filipinų salyno salų, tačiau Japonijos meteorologijos agentūra prognozuoja jau poryt ją sustiprėsiant iki taifūno stadijos, o pirmosiomis rugsėjo dienomis – visa savo jėga užgriūnant pietų Japonijos Kiušiu regioną ir Pietų Korėją. Intensyviai tirpstantis Arkties jūrinis ledas, regis, šį sezoną siekia rekordo ir kol kas atsilieka tik nuo rekordinių 2012 metų. Arktinė vasara jau baigiasi, tačiau ledas tirpsta bene visose Arkties baseino jūrose ir Centrinėje Arktyje. Ypač anomali padėtis susidarė Boforto ir Čiukčių jūrose. JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) duomenimis traukiasi ne tik bendras ledo plotas, bet ir mažėja ledo koncentracija ten, kur jis dar neištirpo. Be šilumos šiame regione tirpstantį ledą stipriai veikia vasaros bei rudens audros, kurios šiomis dienomis gali pilnai atverti Šiaurės vakarų kelią (tarp Aliaskos ir Elsmerio salos Kanadoje), o Šiaurės rytų kelias (nuo Barenco jūros iki Beringo sąsiaurio) jau laisvas nuo ledų ir tinkamas laivybai bene tris savaites. Lietuvoje kol kas vyrauja neaudringos sąlygos, kurios, prognozuojama išsilaikys ir beveik visą kitą savaitę, tačiau tai nereiškia, kad per Lietuvą neslinks Atlanto ciklonai ir su jais susiję atmosferos frontai. Vieno aktyvaus ciklono, kurio centras virš pietinės Šiaurės jūros, frontinė sistema Lietuvą pasieks jau rytoj. Daugiausia lietaus klius vakariniams šalies rajonams, kai kur gausiai. Sekmadienio dieną šis frontas turėtų tapti mažai paslankus ir stabtelėti ties pietiniais ir rytiniais šalies rajonais – ten laukiami gausesni krituliai, vietomis su perkūnija. Tiesa, tokie mažai judrūs frontai sunkiai prognozuojami (tiek jų padėtis, tiek intensyvumas) net ir naudojant šiuolaikinius įvairaus masto bendrosios cirkuliacijos modelius. Tiek maksimali oro temperatūra dieną, tiek bendras kritulių kiekis įvairiuose prognostiniuose modeliuose gali stipriai skirtis. Dar vienas ciklonas pirmadienį į Lietuvą turi atkeliauti nuo Alpių regiono. Pradžioje jis taip pat bus lėtai judantis, todėl kur susidarys didžiausių kritulių zona pasakyti sudėtinga – viskas priklausys nuo tikslios ciklono trajektorijos prognozės. Orai visas šias tris dienas bus permainingi, bet šilti, išskyrus ateinančią naktį ir rytą, kurie rytinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyje bus vėsūs (vietomis žemiau 7–8 °C). Nuo antradienio virš Skandinavijos stiprės blokuojantis anticiklonas, kuris taps pagrindiniu orus lemiančiu veiksniu Šiaurės Europoje. Lietuva atsidurs tarpinėje zonoje tarp jau minėtos aukšto slėgio sistemos šiaurės vakaruose ir žemo slėgio pietuose. Pradžioje vyraus sausi ir saulėti orai su silpnu rytų ir šiaurės rytų vėju, vėliau, anticiklonui traukiantis į rytus, debesuoti su pragiedruliais, vietomis su silpnais krituliais orai. Vidutinė paros oro temperatūra beveik visoje šalyje bus apie 14–16 °C, o maksimali dieną retai viršys 20 °C. Numatoma, kad antros rugsėjo savaitės pradžioje nuo Atlanto link Šiaurės Europos pajudės gilūs didelio masto ciklonai, kurie į Lietuvą turėtų atnešti vėsesnius orus, stipresnius vėjus ir ilgesnės trukmės kritulius.

Pasiekia, bet reikia daug rankų darbo ir gyventi su gyvuliais.